Europa kelia kartelę DI: 20 mlrd. eurų investicija į „gigafabrikus“ ir Baltijos regiono 3 mlrd. projektas

Europa žengia į dirbtinio intelekto lenktynes

Europos Sąjunga paskelbė ambicingą planą – pradinė 20 mlrd. eurų investicija į keletą naujos kartos „gigafabrikų“, skirtų dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūrai. Šie didelio našumo duomenų centrai bus daug galingesni už iki šiol veikusias DI platformas ir skirti tiek moksliniams tyrimams, tiek komerciniam DI sprendimų diegimui bei integracijai.

Kas yra gigafabrikai ir kokios jų techninės savybės

Gigafabrikai – tai masto ir našumo požiūriu išskirtiniai duomenų centrai, aprūpinti šimtais tūkstančių pažangių procesorių (pvz., Nvidia akceleratoriais), turintys iki 1 gigavato elektros poreikį ir reikalaujantys kelių milijardų eurų investicijų vienam objektui. Pagrindinės funkcijos ir produktų savybės:

Produkto savybės (techninės)

• Aukštos spartos skaičiavimo klasteriai su GPU akceleracija (Nvidia ir panašūs serveryje).
• Specializuotos infrastruktūros treniruotiems generatyviniams DI modeliams.
• Didelės talpos saugyklos duomenims ir modeliams.
• Integracija su mokslinių tyrimų bei pramonės partneriais per vieningą „vieno langelio" platformą.

Palyginimas: Europa vs JAV ir Kinija

Nors JAV ir Kinija iki šiol dominuoja duomenų centrų ir DI infrastruktūros rinkoje, Europos iniciatyva turėtų padidinti skaičiavimo galią maždaug 15 proc. – reikšmingas žingsnis regioniniam konkurencingumui. Skirtumai:

• JAV: didelis komercinių paslaugų dominavimas ir prieiga prie kapitalo.
• Kinija: mastas ir integracija su vietos ekosistema.
• Europa: orientacija į technologinį suverenitetą, saugumą ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Privalumai ir rizikos

Pagrindiniai privalumai:

• Sumažintas priklausomumas nuo užsienio tiekėjų.
• Greitesnė DI modelių plėtra ir diegimas viešajame sektoriuje (sveikata, administravimas) bei pramonėje.
• Regioninis branduolys mažesnėms valstybėms atveria prieigą prie aukštos klasės skaičiavimo galios. Rizikos:
• Energijos tinklų pajėgumas ir tinkamos energijos tiekimo užtikrinimas.
• Privačių investicijų pritraukimas: viešasis sektorius gali inicijuoti, bet nevisiškai finansuoti tokius projektus.

Baltijos regiono iniciatyva: 3 mlrd. eurų gigafabrikas

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pateikė bendrą pasiūlymą – regioninį Baltijos DI gigafabriką su planuojamu 3 mlrd. eurų biudžetu. Centras būtų Lenkijoje, o projektas įtrauktų regiono miestus ir institucijas. Iš viso tikimasi pritraukti apie 65 proc. lėšų iš privataus sektoriaus.

Naudojimo scenarijai ir rinkos reikšmė

• Generatyvinių DI modelių kūrimas ir lokalizavimas (lietuvių, latvių, estų, lenkų modeliai, pvz., PLLuM ir Bielik).
• Integracija į viešąsias paslaugas, pramonę, finansų technologijas ir gynybą.
• Startuolių ir mokslinių institucijų partnerystės dėl produktų plėtros ir komercializacijos.

Nacionalinis DI centras Vilniuje

Lietuva rengia atskirą paraišką 100 mln. eurų DI centrui Vilniuje, kuris veiktų kaip nacionalinis žinių, duomenų ir technologijų konvergencijos taškas. Abu projektai – tiek regioninis gigafabrikas, tiek nacionalinis centras – planuojami kaip vienas kitą papildantys sprendimai.

Išvados

Europos „gigafabrikų“ iniciatyva gali pakeisti regiono technologinį žemėlapį: tai strateginis investicinis žingsnis link didesnio DI suvereniteto, spartesnės inovacijų komercializacijos ir stipresnės rinkos pozicijos globalioje konkurencijoje. Pagrindiniai sėkmės veiksniai – energijos infrastruktūros modernizavimas, privačių investuotojų įtraukimas ir regioninis bendradarbiavimas.