Epomaker RT75 ir TH26 apžvalga: lanksti klaviatūra

Vienas mėnuo su „Epomaker“ retro klaviatūra ir atskiru skaičių bloku: duetas, žadantis laisvę formuoti darbo stalo išdėstymą, nors ši laisvė turi savo kainą.

Esu iš tų naudotojų, kuriems skaičių blokas nėra vien dekoratyvi klaviatūros detalė. Žinoma, skaičių eilutė yra virš raidžių, tačiau kai tenka iš eilės įvesti daug skaičių, noriu turėti specialų skaičių bloką po pirštais ir juo naudotis nežiūrėdamas žemyn. Todėl renkantis mažesnę klaviatūrą man visuomet kyla tas pats klausimas: kas nutinka skaičių blokui?

Pastarąjį mėnesį kartu naudojau „Epomaker RT75“ ir „TH26“. Pirmoji – 75 % mechaninė klaviatūra su retro estetika ir nuimamu mini ekranu, o antroji – atskiras mechaninis skaičių blokas su penkiais makro klavišais ir sukamuoju ratuku. Teoriškai šis derinys turėtų pasiūlyti didžiąją dalį viso dydžio klaviatūros funkcionalumo gerokai lankstesniu formatu.

Žinoma, šie du produktai nėra dvi vienos padalytos klaviatūros pusės. Kiekvienas jų turi atskirą bateriją, ryšio parinktis ir konfigūraciją, be to, abu galima įsigyti bei naudoti savarankiškai. Būtent ši nepriklausomybė yra ir didžiausias tokios sąrankos privalumas, ir kai kurių jos nepatogumų priežastis.

Tai atveda prie pagrindinio šios apžvalgos klausimo: jei, kaip ir aš, mėgstate skaičių bloką, ką iš tiesų gaunate įsigydami kompaktišką klaviatūrą ir atskirą skaičių bloką, ko negali pasiūlyti įprasta viso dydžio klaviatūra?

Pagrindinės specifikacijos: prieš pereinant prie klavišų

RT75: senovinio kompiuterio nuotaika, tik nereikia laukti, kol pasileis „Windows 98“

„Retro White“ spalvos RT75 vos išpakavus aiškiai parodo savo charakterį. Kreminės spalvos korpusas, šviesūs klavišų dangteliai ir alyvuogių žalios Esc bei Enter detalės iškart sukelia klasikinių kompiuterių nostalgiją. Viršuje įtaisytas mažas ekranas užbaigia įspūdį – jis tikrai atrodo taip, tarsi seną CRT monitorių kas nors būtų išskalbęs ir jis susitrauktų.

Man šis dizainas veikia todėl, kad visi jo elementai atrodo vientisi. Ekranas neprimena atsitiktinio triuko, prilipdyto prie korpuso vien tam, kad specifikacijų sąrašas būtų ilgesnis – jis iš tiesų prisideda prie klaviatūros charakterio. Net visiškai išjungus RGB apšvietimą, RT75 nepraranda savo vizualinės tapatybės.

Žinoma, asmeninis skonis čia lemia labai daug. Jei pirmenybę teikiate minimalistiniams, santūriems korpusams arba visiškai juodai darbo stalo sąrankai, RT75 spalvų paletė ir stilistika gali nederėti jūsų erdvėje. Ši klaviatūra sukurta ne tam, kad liktų nepastebėta.

Korpusas pagamintas iš blizgaus ABS plastiko, kuris gražiai kontrastuoja su matine klavišų dangtelių tekstūra. Nors šis kontrastas atrodo puikiai, nemažo klaviatūros svorio nereikėtų painioti su aliuminio rėmu. RT75 sveria apie 1 165 gramus, todėl tvirtai laikosi ant stalo, tačiau nėra patogi kasdien nešiotis kuprinėje. Paprastai tariant, čia sumažintas klavišų išdėstymas, o ne pats svoris.

Vienas praktiškas ir pagyrimo vertas sprendimas – specialus imtuvo laikymo skyrelis klaviatūros apačioje. Maži belaidžiai imtuvai turi keistą talentą pranykti be žinios, todėl skirta vieta jiems laikyti kasdienybėje yra kur kas vertingesnė, nei galėtų pasirodyti skaitant specifikacijas.

Išdėstymas: ko nebeliko ir kas, laimei, išliko

RT75 išsaugo funkcinių klavišų eilutę, atskirus rodyklių klavišus ir kelis navigacijos klavišus. Todėl pereiti nuo viso dydžio klaviatūros daug paprasčiau nei iškart rinktis itin kompaktišką 60 % ar 65 % modelį.

Rašant ir redaguojant, atskiri rodyklių klavišai yra svarbūs. Tiesioginė prieiga prie funkcinių klavišų eilutės taip pat reiškia, kad nereikia įsiminti naujų klavišų kombinacijų įprastoms sistemos funkcijoms. Kompromisas – sutankintas navigacijos blokas, kuriame keli klavišai atsidūrė kitose vietose nei tradiciniame išdėstyme.

75 % išdėstymo logika paprasta: sumažinti plotį, išlaikant dažniausiai naudojamus klavišus. Vis dėlto tokiam naudotojui kaip aš skaičių bloko praradimas palieka realią spragą. Būtent čia į pagalbą ateina TH26.

Svarbu nepamiršti, kad „75 %“ automatiškai nereiškia, jog galutinis ant stalo užimamas plotas bus mažas. Pastačius šalia antrą įrenginį, reikia įvertinti abiejų užimamą vietą – prie šio klausimo dar grįšiu.

TH26: skaičių blokas, rimtai žiūrintis į savo paskirtį

Iš pirmo žvilgsnio TH26 yra tvarkingas baltas skaičių blokas su spalvingais simboliais ir sidabriniu ratuku. Vizualiai jis priklauso kitai dizaino šeimai nei RT75. Šalia padėti jie nebūtinai konfliktuoja, tačiau nereikėtų tikėtis, kad atrodys kaip du idealiai suderinto komplekto elementai.

Pagrindinis skaičių blokas išlaiko pažįstamą išdėstymą su viso dydžio 0, + ir Enter klavišais. Kairiajame krašte įrengtas atskiras penkių makro klavišų stulpelis, kurio viršuje įtaisytas metalinis sukamasis ratukas.

Šie papildomi elementai paaiškina, kodėl TH26 yra platesnis už bazinį skaičių bloką. Maždaug 12 cm pločio įrenginiui ant stalo reikia numatyti atskirą vietą. Jo 450 gramų svoris taip pat aiškiai parodo, kad tai nėra lengvas, kišenėje nešiojamas priedas.

Man pats skaičių blokas yra pagrindinė priežastis naudoti šį įrenginį, o makro klavišų stulpelis ir ratukas – malonūs priedai, didinantys jo vertę. Dar svarbiau tai, kad RT75 neturi specialaus garsumo ratuko – funkcijos, kuria dažnai naudojuosi. Todėl TH26 užpildė svarbią kasdienės darbo eigos spragą.

Jeigu norite tik bazinio skaičių įvedimo, iš dalies mokėsite už funkcijas, kuriomis galbūt retai naudositės. Pavyzdžiui, gamykliškai priskirti patogūs spartieji klavišai, tokie kaip kopijavimas ir įklijavimas, gali būti priežastis rinktis TH26 vietoje paprasto skaičių bloko. Vis dėlto mano raumenų atmintis vis dar stipriai susieta su įprastais klaviatūros sparčiaisiais klavišais, todėl makro klavišų aktyviai neįtraukiau į savo rutiną – kol kas jie daugiausia suteikia moralinį palaikymą.

RT75 ekranas: keturi papildomi klavišai ar mažytis televizorius?

1,54 colio TFT ekranas neabejotinai labiausiai traukia dėmesį RT75 modelyje. Jis gali rodyti laiką, ryšio būseną, pasirinktinius vaizdus ir animuotus GIF failus, tad veikia ir kaip informacijos centras, ir kaip darbo stalo akcentas.

Vis dėlto, mano manymu, protingiausias „Epomaker“ sprendimas buvo padaryti ekraną pasirenkamą. Ekrano modulį galima išimti ir į jo vietą įdėti keturis standartinius jungiklius bei klavišų dangtelius. Pasirinkimas iš tiesų jūsų: sistemos informacija ir animacijos ar keturi papildomi programuojami klavišai?

Šis lankstumas svarbus, nes tai, kas džiugina pirmą dieną, ne visuomet naudinga po šešių mėnesių. Kelias savaites gali patikti nuolat kartojamas GIF vaizdas, tačiau vėliau keturi atskiri navigacijos ar makro klavišai gali pasirodyti daug praktiškesni. RT75 leidžia pakeisti nuomonę.

Kita vertus, nereikėtų ekrano vertinti pernelyg rimtai. Jo dydis skirtas greitam žvilgsniui ir estetinei išraiškai. Niekas jame neatidarinės „Excel“ skaičiuoklės – juk net pagrindiniai monitoriai neretai atrodo per maži tokiam darbui.

Norint įkelti pasirinktinius vaizdus ir GIF failus, klaviatūrą reikia prijungti laidu ir naudoti „Epomaker“ programinę įrangą, o perdavimo greitis priklauso nuo failo dydžio. Be to, žodžio „modulinis“ nereikėtų suprasti kaip skirtingų priedų ekosistemos: galimi tik du variantai – ekranas arba keturi klavišai.

Tad milijono vertas klausimas: ar man iš tiesų patinka ekranas? Vizualiai jis žavus, ir pirmosiomis dienomis man tikrai patiko jį turėti. Tačiau laikui bėgant supratau, kad jis panašus į milžinišką galinį spoilerį automobilyje, kuris mieste niekada nevažiuoja greičiau nei 30 km/h. Praktine prasme jo rodoma informacija nėra itin naudinga. Daugiausia vietos užimantis laikrodis jau ir taip yra mano monitoriuje, o tokie nustatymai kaip „Windows“ ir „Mac“ režimų perjungimas nėra funkcijos, kurias keistumėte darbo metu. Dar blogiau, mano testuotame įrenginyje baterijos indikatorius niekada neveikė tinkamai ir visą laiką liko ties statine piktograma. Pridėjus tai, kad ekranas nuolat įjungtas ir nėra integruotos galimybės jį išjungti, todėl baterija išsikrauna greičiau, galiausiai nusprendžiau jį pakeisti keturiais fiziniais klavišais, kurie iš tiesų naudingi.

„Creamy Jade“ jungikliai: bendras vardiklis

Tiek mano testuotas RT75, tiek TH26 modelis buvo su „Epomaker Creamy Jade“ jungikliais. Kadangi abiejuose įrenginiuose naudojamas tas pats linijinis jungiklis, perkeliant ranką nuo klaviatūros prie skaičių bloko išlieka nuoseklus rašymo pojūtis.

Naudojant linijinį jungiklį, klavišas juda sklandžiai tiesiai žemyn, be juntamo pasipriešinimo taško, signalizuojančio paspaudimo suveikimą. Jei esate pratę prie taktilinių jungiklių, tai verta turėti omenyje: linijinis jungiklis nėra aukštesnės kokybės, jis tiesiog suteikia kitokį grįžtamąjį ryšį.

Pagal specifikacijas „Creamy Jade“ jungiklių suveikimo jėga siekia apie 45 gf, suveikimo taškas yra 2,0 mm, bendroji eiga – 3,6 mm, o visiško nuspaudimo jėga – maždaug 50 gf.

Paprastai tariant, norint užregistruoti paspaudimą, nereikia spausti klavišo iki pat galo, nors dauguma mūsų greitai rašydami tai darome natūraliai. Jie taip pat gamykloje sutepti, kad sumažėtų trintis ir klavišo eiga būtų sklandesnė. Tai didelis privalumas visiems, norintiems gero naudojimo iš karto potyrio, o ne savaitgalį rankomis tepti dešimtis mažų jungiklių.

Vienas svarbus niuansas: „Creamy Jade“ jungikliai nėra tylūs. Specialaus spragtelėjimo mechanizmo nebuvimas nereiškia, kad klavišai neskleidžia garso – fizinis stiebelio atsitrenkimas apačioje ir grįžimas aukštyn vis tiek sukuria savitą garso charakterį.

„Epomaker“ taip pat siūlo RT75 su „Crystal Silent Tactile“ jungikliais, kurie suteikia visiškai kitokį pojūtį ir garsinį profilį nei čia testuotas variantas, todėl mano patirties nereikėtų taikyti šiai versijai.

Putos, tarpinės ir plokštės: kodėl jungiklio pavadinimas nepasako visko

Abiejuose įrenginiuose naudojama tarpinėmis tvirtinama konstrukcija su polikarbonato plokšte. Tokios konstrukcijos klavišus laikanti plokštė remiasi į suspaudžiamas juostas, o ne yra standžiai prisukta prie korpuso, todėl geriau sugeria smūgius ir izoliuoja vibracijas.

Viduje RT75 turi šešis garsą slopinančių medžiagų sluoksnius, o TH26 naudoja keturis. Šie sluoksniai kartu mažina tuščiavidurio korpuso skambesį ir formuoja akustinį profilį.

Tačiau į putų sluoksnius nereikėtų žiūrėti kaip į išmaniųjų telefonų kamerų skaičių: daugiau nebūtinai reiškia geriau. Šeši sluoksniai savaime nėra geresni už keturis – daug svarbiau, kaip gerai veikia visi komponentai kartu.

Panašiai ir terminas „tarpinėmis tvirtinama konstrukcija“ negarantuoja, kad klavišai po pirštais spyruokliuos kaip čiužinys. Juntamą lankstumą lemia sluoksnių suspaudimo stiprumas, vidinės ertmės dydis ir plokštės konstrukcija. Klaviatūra gali būti tvirtinama tarpinėmis, tačiau vis tiek suteikti gana standų rašymo pojūtį.

Net ir naudojant identiškus jungiklius, abu įrenginiai skamba nevienodai. Kadangi 75 % klaviatūros ir kompaktiško skaičių bloko vidinės kameros tūris, korpuso geometrija bei slopinimo sluoksniai skiriasi, mechaninis pojūtis išlieka nuoseklus, tačiau garso tonas šiek tiek kitoks.

Didesni klavišai taip pat yra svarbi lygties dalis. Tokie RT75 klavišai kaip Space ir Enter, taip pat TH26 klavišai 0, + ir Enter, labai priklauso nuo stabilizatorių. Nepakanka, kad raidžių klavišai skambėtų maloniai – gera mechaninė klaviatūra turi sumažinti ir didžiųjų klavišų barškėjimą.

Klavišų dangteliai: tvirta kokybė, daugiausia dekoratyvus apšvietimas

„Epomaker“ abiejuose produktuose naudoja „Cherry“ profilio PBT klavišų dangtelius. Šis profilis iškart atrodo pažįstamas ir patogus kiekvienam, bent kiek naudojusiam standartines mechanines klaviatūras.

PBT plastikas puikiai atsparus paviršiaus blizgėjimui laikui bėgant, nors vien medžiaga klavišų dangtelių kokybės nenulemia. Svarbus ir sienelių storis, liejimo tikslumas bei simbolių spausdinimo kokybė. Abiejuose modeliuose naudojami sublimacijos būdu atspausdinti simboliai.

Praktinis trūkumas tas, kad simboliai nėra pralaidūs šviesai. Tiek RT75, tiek TH26 RGB apšvietimas šviečia aplink ir tarp klavišų, o ne apšviečia pačius ženklus.

Taigi, jei tamsioje patalpoje foninį apšvietimą naudojate tam, kad perskaitytumėte klavišų simbolius, verta prisiminti šį apribojimą. Šiuo atveju RGB skirtas kurti nuotaiką ant darbo stalo, o ne padėti rasti simbolį, kurio dar neįsiminėte.

Ergonomika: horizontali laisvė, vertikalūs apribojimai

Didžiausias šios dviejų dalių sąrankos privalumas – visiška laisvė pasirinkti, kur laikyti skaičių bloką. Galite pagrindinį rašymo bloką išcentruoti tiesiai priešais save, o TH26 pastatyti ten, kur patogiausia, net ir kairėje pusėje, nors dešiniarankiui greitai įvesti skaičius kairiąja ranka reikės nemažai praktikos.

Tačiau vietos pasirinkimo laisvė nereiškia reguliavimo laisvės. RT75 rašymo kampas yra fiksuotas ir siekia 5,8 laipsnio, TH26 kampas fiksuotas ties 7 laipsniais, o nė vienas įrenginys neturi išskleidžiamų kojelių nuolydžiui reguliuoti.

Šis nedidelis kampų skirtumas dar kartą primena, kad tai nėra dvi vieno komplekto dalys. Daugumai naudotojų tai netrukdys, tačiau jei esate išrankūs dėl vienodo periferinių įrenginių aukščio ir pasvirimo, skirtumą pastebėsite.

Galiausiai ilgalaikį komfortą vis tiek lemia stalo ir kėdės aukštis, klaviatūros atstumas bei riešų padėtis. Riešų atrama gali padėti, tačiau ji nepakeičia tinkamos darbo vietos ergonomikos.

Ryšys: gausus funkcijų rinkinys, tačiau valdomas atskirai

Abu įrenginiai palaiko tris ryšio režimus: laidinį USB-C, 2,4 GHz belaidį ryšį per imtuvą ir „Bluetooth“. Šis universalumas leidžia pasirinkti ryšio būdą pagal konkrečią sąranką ir darbo eigą.

Žaidimams arba stacionariam naudojimui prie kompiuterio logiškiausia rinktis laidinį arba 2,4 GHz belaidį ryšį, o „Bluetooth“ puikiai tinka valdant kelis įrenginius. TH26 turi fizinį trijų padėčių jungiklį ryšio režimams pasirinkti, todėl jo būsena iškart aiški.

Abu įrenginiai naudoja 1000 Hz apklausos dažnį per laidinį ir 2,4 GHz ryšį, o per „Bluetooth“ jis sumažėja iki 125 Hz. Reikėtų nepamiršti, kad 1000 Hz savaime stebuklingai nereiškia 1 ms bendro delsos laiko. Tai tik nurodo, kaip dažnai įrenginys perduoda duomenis kompiuteriui, o klavišų matricos nuskaitymas ir signalo apdorojimas taip pat lemia realų reakcijos laiką.

Nors RT75 puikiai tinka kasdieniam darbui ir įprastiems žaidimams, jos mechaniniai jungikliai nesiūlo reguliuojamų suveikimo taškų ar „Rapid Trigger“ funkcijų, būdingų magnetinėms „Hall-effect“ klaviatūroms. Jei vienintelis prioritetas yra varžybinis e. sportas, reikėtų ieškoti kito modelio.

Naudojant abu įrenginius belaidžiu ryšiu vienu metu, nereikėtų tikėtis bendro imtuvo. Kiekvienas naudoja atskirą imtuvą, todėl abiejų 2,4 GHz režimų naudojimas užims du USB lizdus. Didžiąją testavimo dalį abu naudojau per „Bluetooth“ ir nepatyriau nė vieno ryšio nutrūkimo – visą mėnesį ryšys išliko stabilus ir greitas.

Programinė įranga: papildomos funkcijos turi įrodyti savo vertę

RT75 skirtos „Epomaker“ programinės įrangos pagalba galima perpriskirti klavišus, kurti makrokomandas, reguliuoti apšvietimo efektus ir į ekraną įkelti pasirinktinę grafiką, o kasdienius nustatymus taip pat galima keisti įrenginio klavišų kombinacijomis.

TH26 programavimo galimybės yra dar svarbesnės. Jis palaiko VIA, skirtą išplėstiniam klavišų perpriskyrimui ir makrokomandų kūrimui – tam reikia įkelti įrenginio JSON failą, – bei „Epomaker Hub“ kaip alternatyvų konfigūravimo įrankį.

Redagavimo ir biuro darbo eigose prasminga makro klavišų stulpeliui priskirti pasikartojančius veiksmus, tokius kaip kopijavimas, įklijavimas, atšaukimas ar konkrečioms programoms skirti redagavimo spartieji klavišai. Ta pati logika galioja nuotraukų ir vaizdo įrašų redagavimo programoms.

Sukamąjį ratuką galima ir sukti, ir paspausti. Iš karto patogiausia jo paskirtis – garsumo valdymas, o labiau specializuotos funkcijos priklauso nuo to, kaip jį suprogramuosite. Tik nereikėtų tikėtis, kad jis be rankinio nustatymo savaime veiks kaip kontekstą suprantantis redagavimo valdiklis kiekvienoje kūrybinėje programoje.

Mano patirtis rodo, kad sukonfigūruoti kelis paprastus sparčiuosius veiksmus, kuriuos iš tiesų naudojate kasdien, yra daug geriau nei programuoti penkis sudėtingus sluoksnius, kurių niekada neprisiminsite. Niekas nenori prie monitoriaus prisiklijuoti atmintinės vien tam, kad galėtų naudotis skaičių bloku.

Baterijos veikimas: dvi talpos, dvi atsakomybės

RT75 turi 5 000 mAh bateriją, o TH26 viduje yra 2 000 mAh akumuliatorius. Vis dėlto vien talpos skaičiai pasako tik pusę istorijos.

Ekrano naudojimas, RGB šviesumo lygis, ryšio režimas, kasdienio aktyvaus naudojimo laikas ir miego režimo laikmačiai daro didelę įtaką realiam energijos suvartojimui. Nekontroliuojant šių kintamųjų, žadėti tikslų dienų ar savaičių skaičių vienu įkrovimu būtų nerealistiška.

Ši sąranka neabejotinai keičia baterijų valdymą: dabar reikia įkrauti du atskirus įrenginius. TH26 nepriklausomybė suteikia išdėstymo laisvę, bet kartu reiškia, kad jo maitinimo laidas tampa dar viena atsakomybe. Skaičių blokas atskirtas nuo klaviatūros, bet ne nuo įkroviklio.

Per mėnesį, praleistą su šia pora, RT75 kelis kartus visiškai išsikrovė. Natūralu, kad ją naudojau daug intensyviau, bet turint omenyje, kad RGB apšvietimą laikiau išjungtą, tikėjausi pastebimai geresnės ištvermės. Maždaug kartą per savaitę baterija tiesiog netikėtai nusileisdavo iki nulio. Kodėl netikėtai? Nes mažasis ekranas niekada tiksliai nerodė baterijos lygio, o pati klaviatūra retai įjungdavo mažos baterijos perspėjimo lemputę. Net „Windows“ „Bluetooth“ meniu kartais rodydavo daugiau nei 30 %, tačiau RT75 netrukus paneigdavo šį skaičių ir visiškai išsijungdavo. Apie poreikį įkrauti suprasdavau tik tada, kai ji visai nebereaguodavo. Laimei, prijungus USB-C laidą klaviatūra iškart atgyja, o įkrovimo greitis 5 000 mAh baterijai yra stebėtinai geras.

Kita vertus, TH26 baterija veikė puikiai. Tiesa, jos klavišus spaudžiau rečiau, tačiau kadangi ji neturi energijai imlaus mini ekrano, tik po viso mėnesio pamačiau žemos baterijos indikatorių – raudoną LED lemputę po Fn klavišu. Mažesnis palydovas energijos valdymo srityje neabejotinai pranoko pagrindinę klaviatūrą.

Ar jie iš tiesų taupo vietą ant stalo?

Būkime sąžiningi vertindami skaičius. RT75 plotis yra 35,2 cm, o TH26 prideda dar 12,1 cm. Sudėjus juos glaudžiai vieną prie kito, be jokio tarpo, bendras plotis siekia 47,3 cm.

Taigi, jei abu įrenginiai visą dieną stovi vienoje eilėje greta, šios sąrankos negalima vadinti vietą taupančia vien todėl, kad pagrindinė klaviatūra yra 75 % modelis. Įvertinus patogų tarpą tarp jų, jie užima net daugiau horizontalaus pločio nei standartinė viso dydžio klaviatūra.

Tikrasis privalumas nėra vietos taupymas, tai išdėstymo lankstumas. Skaičių bloką galite pakreipti atskirai, pastumti toliau, kad atsirastų daugiau vietos pelei, perkelti į kairę pusę arba įdėti į stalčių, kai tik rašote ar žaidžiate. Tai realūs dizaino privalumai, tačiau jų vertė visiškai priklauso nuo to, ar darbo dienos metu iš tiesų keičiate įrenginių padėtį.

Tokiam žmogui kaip aš, kuriam skaičių blokas būtinas, sąžiningas palyginimas yra su tradicine viso dydžio klaviatūra. Jei skaičių blokas galiausiai nuolat lieka priklijuotas prie dešiniojo klaviatūros krašto, mokate už lankstumą, kurį turite teoriškai, bet praktiškai nenaudojate.

Vertės pasiūlymas: trys atskiri pirkimo sprendimai

RT75 pirkimas, TH26 pirkimas ir abiejų įsigijimas kartu yra trys skirtingi sprendimai:

• Vien RT75 yra prasmingas pasirinkimas, jei norite 75 % išdėstymo, žavaus retro stiliaus, sklandžių linijinių jungiklių ir keičiamo mini ekrano. Kad ji būtų visavertė, TH26 nereikia. Jei skaičių blokas jums nesvarbus, RT75 puikiai tinka ir viena.

• Vien TH26 taip pat nėra susietas su RT75. Jį galima naudoti greta bet kurios jau turimos kompaktiškos klaviatūros, papildant ją specialiu skaičių bloku, makrokomandomis ir garsumo ratuku. Jei skaičius renkate tik retkarčiais, jis tikriausiai bus perteklinis, tačiau jei nuolat dirbate su skaičiuoklėmis ar naudojate pasikartojančius sparčiuosius veiksmus, jis lengvai pateisina savo vietą ant stalo.

• Abiejų pirkimas kartu reiškia, kad bendrą kainą reikia palyginti su aukštesnės klasės viso dydžio klaviatūra. „Epomaker“ parduotuvėje RT75 kainuoja apie 110 JAV dolerių, TH26 – apie 45 JAV dolerius, tad duetas kainuoja maždaug 155 JAV dolerius, neįskaičiuojant regioninių kainų, pristatymo ar sezoninių nuolaidų.

Svarbus abiejų įrenginių ilgalaikės vertės aspektas – galimybė keisti suderinamus mechaninius jungiklius be litavimo. Galite ištraukti ir pakeisti jungiklius norėdami išbandyti kitokį rašymo pojūtį arba po kelerių metų pakeisti sugedusį jungiklį, nors tai taikoma standartiniams mechaniniams, o ne optiniams ar magnetiniams jungikliams.

Galutinis verdiktas: kam iš tiesų skirtas šis derinys?

Vertinant atskirai, Epomaker RT75 yra daug charakterio turinti klaviatūra. Praktiškas 75 % išdėstymas, sklandūs „Creamy Jade“ jungikliai, PBT klavišų dangteliai, trijų režimų ryšys ir keičiamas ekrano modulis sudaro patrauklų rinkinį. Kita vertus, prieš perkant būtina įvertinti fiksuotą rašymo kampą, nemažą svorį, šviesai nepralaidžius simbolius ir savitą baterijos veikimą, kai prijungtas ekranas.

Epomaker TH26 skirtas konkretesnei auditorijai: naudotojams, norintiems atskiro skaičių bloko ir galintiems prasmingai panaudoti jo makro klavišų stulpelį bei sukamąjį ratuką. Visapusiškas VIA programavimas ir keičiami jungikliai be litavimo iškelia jį gerokai aukščiau už paprastus biuro skaičių blokus.

Naudojami kartu, didžiausias jų privalumas yra ergonominė ir erdvinė laisvė, mainais už didesnę bendrą kainą, poreikį valdyti dvi baterijas ir du belaidžius ryšius bei nedidelį vizualinio stiliaus ir rašymo kampo neatitikimą.

Jei jau žinote, kad skaičių blokas visam laikui stovės šalia dešiniojo klaviatūros krašto, tradicinė viso dydžio mechaninė klaviatūra išlieka paprastesnis ir logiškesnis pasirinkimas. Tačiau jei atskiras skaičių blokas padeda sukurti geresnę darbo eigą ant jūsų stalo arba nenorite atsisakyti kompaktiškos klaviatūros vien todėl, kad jums reikalingas skaičių blokas, RT75 ir TH26 yra įtikinamas duetas.

Man šių dviejų įrenginių pora prasidėjo nuo paprastos praktinės dilemos: mėgstu kompaktiškas klaviatūras, bet nenoriu atsisakyti skaičių bloko. „Epomaker“ suteikė galimybę turėti abu ir, nepaisant kelių keistenybių, ši patirtis man nuoširdžiai patiko.