Lietuvoje keičiasi kelias į IRT studijas ir karjerą

Lietuvoje auga IRT specialistų poreikis, tačiau į informacinių ir ryšių technologijų bakalauro studijas stojančiųjų skaičius didėja ne taip sparčiai kaip magistrantūroje. VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Simona Ramanauskaitė atkreipia dėmesį, kad technologijų pažinimo kelias vis dažniau prasideda mokykloje, tačiau nebūtinai tiesiai veda į IRT studijas.

IRT sektoriuje daugėja pažangių įmonių, auga darbuotojų poreikis, tačiau specialistų skaičius vis dar neatitinka paklausos. Panašios tendencijos matomos visoje Europoje, nors su skaitmeninėmis technologijomis mokiniai susipažįsta dar mokykloje.

Pirmieji programavimo įgūdžiai įgyjami mokykloje

Mokyklose vaikai ne tik supažindinami su skaitmeninėmis technologijomis. Programavimo ir robotikos užsiėmimai, STEAM veiklos, skaitmeniniai projektai bei technologijų būreliai suteikia pagrindinių žinių ir moko technologijas taikyti praktiškai.

Pagal programavimo patirties mokykliniame amžiuje rodiklį Lietuva užima vieną lyderiaujančių pozicijų Europos Sąjungoje. PISA duomenimis, Lietuvos mokinių kompiuterinio problemų sprendimo, arba computational problem solving, įgūdžių vertinimo rezultatas siekė 512 taškų. Jis buvo aukštesnis už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkį.

Vis dėlto ankstyva pažintis su programavimu ne visada virsta nuosekliu mokymosi ar profesiniu keliu. „Lietuvoje pastebime įdomų reiškinį: nors jauni žmonės su skaitmeninėmis technologijomis susipažįsta gana anksti, IRT srities bakalauro studijų pasirinkimas nėra itin populiarus, o vėliau, magistrantūroje, jis gana stipriai išauga“, – sako prof. dr. S. Ramanauskaitė.

Magistrantūros augimas lenkia bakalauro studijas

Per pastaruosius penkerius metus VILNIUS TECH IRT srities bakalauro studijų studentų skaičius išaugo beveik 30 proc., o magistrantūros studentų skaičius padidėjo daugiau nei 50 proc. Tai vienas didžiausių augimo rodiklių Europos Sąjungoje, tačiau jo vis dar nepakanka Skaitmeninio dešimtmečio programos planams įgyvendinti.

Viena iš galimybių didinti IRT specialistų skaičių – didesnis moterų įsitraukimas į šią sritį. „Women in Digital“ indekso duomenimis, Lietuvoje moterys sudaro 16,3 proc. visų IRT bakalauro studijų absolventų. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 22 vietą tarp 27 ES šalių.

Magistrantūroje padėtis kitokia: moterys sudaro 47,9 proc. visų IRT magistrantūros studijų absolventų, todėl Lietuva pagal šį rodiklį užima antrą vietą ES. Doktorantūros absolvenčių dalis siekia 33,3 proc., o Lietuva yra aštunta.

2019–2024 metais moterų priėmimas į IRT bakalauro studijų programas Lietuvoje vidutiniškai augo 5,7 proc. per metus. Į magistrantūros programas priimamų moterų skaičius kasmet vidutiniškai didėjo 22,5 proc. Pagal pastarąjį rodiklį Lietuva taip pat buvo antra tarp ES šalių.

Profesorės teigimu, tokie duomenys formuoja neįprastą švietimo piramidę, kurioje IRT magistrantūros pakopa auga gerokai sparčiau nei bakalauro. Vienareikšmio atsakymo, kodėl taip vyksta, kol kas nėra. Dalis studentų į IRT ateina iš kitų bakalauro studijų krypčių, dalis – iš užsienio.

Lietuvos universitetai taip pat siūlo vis daugiau persikvalifikavimo galimybių. Nemažai žmonių IRT kompetencijų įgyja neformaliuoju būdu, o vėliau jas gilina magistrantūroje. Tai padeda mažinti IRT specialistų trūkumą ir ugdyti tarpdisciplininių kompetencijų turinčius profesionalus, tačiau kartu kelia klausimą, kodėl technologijų žinios vis dažniau įgyjamos ne IRT pasirinkus pirmąja studijų kryptimi.

Technologijų mokymosi kelias tampa įvairesnis

Magistrantūros augimą gali lemti ne tik pačių IRT studijų patrauklumas. Žmonės gali pradėti programuoti mokykloje, tęsti mokymąsi STEAM veiklose, iš pradžių studijuoti kitą sritį ir tik magistrantūroje pasirinkti technologijų kryptį.

Svarbi IRT ir STEM kompetencijų ugdymo dalis yra ir profesinis mokymas. 2023 metais 50,3 proc. Lietuvos mokinių, besimokančių vidutinio lygio profesinio mokymo programose, rinkosi STEM sritis. Šis rodiklis viršijo ES vidurkį, kuris siekė 36,3 proc., ir 2030 metų ES tikslą – 45 proc.

„Nors dalis technologinio potencialo sukuriama profesiniame ir viduriniame ugdyme, ne visas jis pasiekia aukštąjį mokslą. Tai kelia rūpestį, nes spartesniam IRT ir ekonomikos vystymuisi būtini kuo aukštesnės kvalifikacijos IRT specialistai“, – sako prof. dr. S. Ramanauskaitė.

Pasak ekspertės, Lietuvoje jau yra skirtingų IRT kompetencijų ugdymo kelių, tačiau jie ne visada susijungia į nuoseklią grandinę. Svarbu ne tik sudominti mokinius technologijomis, bet ir padėti išlaikyti šį susidomėjimą nuo pirmojo kodo iki pirmosios praktikos, nuo bakalauro iki magistro, pereinant iš vienos disciplinos į kitą.

„Technologijų mokymasis Lietuvoje tampa vis mažiau panašus į vieną tiesią liniją. Jis vis labiau primena kelią su keliomis pradžiomis, posūkiais ir galimybėmis grįžti į technologijas vėlesniame mokymosi etape“, – teigia VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė.