DI jau keičia Lietuvos darbo rinką: kur mažėja vietų

Lietuvos darbo rinkoje ryškėja pirmieji dirbtinio intelekto poveikio ženklai. Per pirmus du 2026 m. ketvirčius informacinių technologijų, finansų, profesinių paslaugų ir kituose DI jautriuose sektoriuose darbo vietų sumažėjo beveik 5 tūkst. Tuo metu bendras užimtumas Lietuvoje išlieka rekordiškai aukštas – šalyje dirba 1,3 mln. žmonių.

Šiuos pokyčius apžvelgia „Citadele“ bankas. Banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Rūta Ežerskienė pažymi, kad užimtumas mažėja ne statybų ar transporto, o žinioms imliuose sektoriuose, kuriuose dirbtinis intelektas naudojamas intensyviausiai.

Darbo vietų mažėja DI jautriuose sektoriuose

Iki 2025 m. pabaigos informacinių technologijų ir ryšių, finansų ir draudimo, profesinių, mokslinių bei techninių paslaugų, taip pat administravimo ir aptarnavimo sektoriai buvo vieni svarbiausių Lietuvos darbo rinkos augimo variklių. Nuo 2022 m. pabaigos užimtumas juose išaugo apie 20 proc., kai bendras užimtumas šalyje padidėjo mažiau nei 3 proc.

2026 m. tendencija pasikeitė. Per du ketvirčius DI jautriuose sektoriuose darbo vietų sumažėjo beveik 5 tūkst., nors bendras dirbančiųjų skaičius Lietuvoje išlieka rekordinis.

Kol kas nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad šį kritimą tiesiogiai lėmė dirbtinis intelektas. Technologijų sektorius visame pasaulyje vis dar koreguojasi po itin spartaus darbuotojų samdymo pandemijos laikotarpiu, o dalis pokyčių susijusi su platesne skaitmenizacijos banga. Vis dėlto užimtumas mažėja būtent srityse, kuriose DI naudojamas aktyviausiai, o mažiau technologijų paveiktose veiklose tokios tendencijos nematyti.

DI jautriems sektoriams priskiriamos veiklos, kuriose didelę darbo dalį sudaro informacijos apdorojimas, dokumentų rengimas, analizė ir kitos užduotys, kurias dirbtinis intelektas geba atlikti vis efektyviau. IT įmonėse kodo asistentai perima dalį programuotojų užduočių, klientų aptarnavimui naudojami pokalbių robotai, o testavimas ir dokumentavimas vis dažniau automatizuojami. Finansų sektoriuje DI apdoroja dokumentus, analizuoja tekstus ir vertina riziką.

Lietuva pirmauja pagal DI diegimo spartą

2025 m. Lietuvoje užfiksuotas didžiausias dirbtinio intelekto naudojimo versle augimas tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Per metus DI naudojančių įmonių dalis padidėjo 12,5 procentinio punkto.

Kuo sparčiau naujoji technologija diegiama ekonomikoje, tuo greičiau jos poveikis gali išryškėti darbo rinkoje. Todėl Lietuva gali tapti viena pirmųjų Europos valstybių, kuriose DI poveikis vertinamas ne tik pagal prognozes, bet ir remiantis realiais užimtumo duomenimis.

Nuo 2022 m. pabaigos DI jautrių sektorių užimtumas Lietuvoje augo sparčiausiai Baltijos šalyse – apie 17 proc. Estijoje jis padidėjo 12 proc., Latvijoje – 9 proc. Dabar Lietuvoje užimtumas šiuose sektoriuose mažėja, Estijoje beveik nesikeičia, o Latvijoje vis dar auga 3,4 proc.

Lietuvoje DI jautriuose sektoriuose dirba apie 225 tūkst. žmonių, arba maždaug 17 proc. visų dirbančiųjų. Tai reiškia, kad pokyčiai tiesiogiai susiję su maždaug kas šešto Lietuvos darbuotojo profesine aplinka.

Ryškiausias signalas matomas IT sektoriuje. 2025 m. viduryje jame dirbo rekordiniai 65 tūkst. žmonių, tačiau vėliau darbuotojų skaičius sumažėjo iki 59 tūkst. Metinis kritimas siekia 9,1 proc. ir yra didžiausias nuo 2014 m.

Šis pokytis sutampa su laikotarpiu, kai DI įrankiai vis aktyviau naudojami programavimo, testavimo, dokumentavimo ir klientų aptarnavimo procesuose. Vis dėlto viso sumažėjimo priskirti vien dirbtiniam intelektui nebūtų tikslu.

IT darbo vietų per metus mažėjo visose trijose Baltijos šalyse: Lietuvoje – 9,1 proc., Estijoje – 5,6 proc., Latvijoje – 5,2 proc. Tai rodo bendrą pasaulinę tendenciją, o ne vien vietinių veiksnių poveikį. DI jautrūs sektoriai sudaro 15–17 proc. Baltijos šalių užimtumo, todėl jų pokyčiai svarbūs visai regiono darbo rinkai.

Darbo užmokesčio dinamika siunčia panašų signalą. Mažai DI veikiamuose sektoriuose, tarp jų statybose, viešbučiuose, restoranuose, sveikatos priežiūroje ir transporte, atlyginimai auga 10,5 proc. tempu, kuris toliau spartėja. DI jautriuose sektoriuose atlyginimų augimas sulėtėjo iki 6,3 proc., o IT sektoriuje siekia 4,2 proc.

Nuo 2022 m. pabaigos mažai DI veikiamuose sektoriuose atlyginimai padidėjo 45 proc., o DI jautriuose sektoriuose – 37 proc. Kai tose pačiose veiklose lėtėja tiek darbuotojų paklausa, tiek darbo užmokesčio augimas, tai rodo, kad rinkos poreikis šioms kompetencijoms nebėra toks didelis kaip ankstesniais metais.

Didelis darbuotojų poreikis išlieka statybų, transporto, socialinės globos ir paslaugų sektoriuose. Tai sritys, kuriose svarbūs praktiniai įgūdžiai, tiesioginis darbas su žmonėmis ir sprendimai, kurių technologijos kol kas negali visiškai pakeisti.

Analizėje taip pat atkreipiamas dėmesys į jaunųjų specialistų karjeros pradžią. Dirbtinis intelektas pirmiausia gali perimti užduotis, kurios dažnai patikimos karjerą pradedantiems darbuotojams: informacijos paiešką, dokumentų analizę, standartinių atsakymų rengimą ir bazines programavimo užduotis.

Todėl organizacijoms gali tekti ieškoti naujų būdų perduoti patirtį ir ugdyti specialistus, jei dalį tradicinių pradinio lygio funkcijų perims technologijos.

Vis dėlto dirbtinis intelektas nebūtinai reiškia mažiau darbo vietų. Tarptautiniai duomenys rodo, kad aktyviausiai DI naudojančios įmonės auga sparčiau, moka didesnius atlyginimus ir yra maždaug 40 proc. produktyvesnės nei šią technologiją mažiau naudojančios bendrovės.

Pasak analizės, svarbus ne tik pats įrankis, bet ir jo paskirtis. Įmonės, kurios DI pasitelkia kurdamos naujus produktus, pritraukdamos klientus ir žengdamos į naujas rinkas, dažniau plečia komandas. Organizacijos, kurios jį vertina tik kaip sąnaudų mažinimo priemonę, rizikuoja prarasti dalį svarbiausių kompetencijų.