Lietuvos kosmoso ir gynybos technologijų bendrovės „Astrolight“ sukurtas lazerinio ryšio įrenginys pirmą kartą sėkmingai veikė kosmose ir 1 Gb/s sparta perdavė duomenis į antžeminę stotį Graikijoje. Abi sistemas bendrovės komanda nuotoliniu būdu valdė iš Lietuvos.

Ryšys užmegztas tarp į orbitą iškelto lazerinio ryšio terminalo ATLAS-1 ir antžeminės optinio ryšio stoties OGS-2.5. „Astrolight“ technikos vadovas ir vienas iš įkūrėjų Dalius Petrulionis teigia, kad bendrovė yra viena pirmųjų, kurioms pavyko nuotoliniu būdu autonomiškai valdyti visą lazerinio ryšio grandinę, įskaitant sistemų parengimą darbui.

Ryšys veikė įvairiomis sąlygomis

Šiuo metu ATLAS-1 duomenis perduoda 1 Gb/s sparta, tačiau, bendrovės skaičiavimais, techninės sistemos galimybės leidžia pasiekti iki 10 Gb/s spartą.

Nuo praėjusios savaitės abi sistemos reguliariai užmezga po du ryšio seansus per dieną. „Astrolight“ teigimu, ryšys išliko patikimas dieną ir naktį, esant debesuotumui, mažam palydovo pakilimo kampui virš horizonto bei laikinai atsirandant kliūtims optiniame kelyje.

Signalai buvo priimami palydovui pakilus mažiau nei 10 laipsnių virš horizonto. Bendrovė nurodo, kad optinį kelią protarpiais užstodavo debesys, medžiai ar vielinė tvora.

Projektas įgyvendinamas su Graikijos universitetais

Apie pasiekimą „Astrolight“ pranešė kartu su Atėnų nacionaliniu ir Kapodistrijos universitetu bei Salonikų Aristotelio universitetu. Terminalas ATLAS-1 įrengtas Atėnų universiteto sukurtame nanopalydove ERMIS-3, o duomenys perduodami į Graikijoje, Cholomonto observatorijoje, esančią optinio ryšio stotį OGS-2.5.

OGS-2.5 sukurta bendradarbiaujant su Salonikų Aristotelio universitetu ir skirta palydovo „PeakSat“ misijai. D. Petrulionio teigimu, kitas lazerinio ryšio plėtros etapas – jo pritaikymas kaip įprasto palydovų operatorių įrankio, kurį būtų galima diegti ir valdyti nuotoliniu būdu, reikalaujant kuo mažiau priežiūros.