VU mokslininkė atskleidė magnetinių žvaigždžių paslaptį

Iš Mumbajaus kilusi dr. Barkha Yakub Bale šių metų gegužę Vilniaus universitete (VU) apgynė fizinių mokslų daktaro disertaciją „Cheminių elementų gausa magnetiškai aktyviose žvaigždėse“. Tyrimo metu ji nustatė, kad šių žvaigždžių elementų gausos svyravimų neįmanoma visiškai paaiškinti standartiniais žvaigždžių evoliucijos modeliais.

Pasak mokslininkės, rezultatai rodo, kad magnetinė veikla gali reikšmingai keisti vidinio elementų maišymosi trukmę ir efektyvumą. Tai suteikia naujų įžvalgų apie mūsų Galaktikos evoliuciją.

Nuo astronomijos mėgėjos iki VU doktorantės

Astronomija dr. B. Bale domėjosi nuo vaikystės. Jos tėvas buvo fizikos mokytojas ir skatino dukters smalsumą, tačiau Indijoje lankytame koledže astrofizikos studijų nebuvo, todėl ji pasirinko bendrąją fiziką.

Studijuodama kartu su keliais draugais ji subūrė astronomijos mėgėjų grupę. Jie stebėdavo žvaigždes ir rengdavo paskaitas, į kurias susirinkdavo šimtai žmonių. COVID-19 pandemijos metu mokslininkė prisijungė prie nuotolinės vasaros mokyklos, kur susipažino su VU Fizikos fakulteto mokslininke prof. Gražina Tautvaišiene.

Iš pradžių prof. G. Tautvaišienė tapo dr. B. Bale mentore, o vėliau – ir disertacijos vadove. Sužinojusi apie mokslininkės darbus ir interesus, ji papasakojo apie doktorantūros studijas VU. Po mėnesio dr. B. Bale jau buvo Lietuvoje. Prieš tai ji Indijoje buvo kandidatavusi į doktorantūros pozicijas ir gavusi kvietimą studijuoti branduolinę fiziką, tačiau labiausiai ją domino astronomija.

Atvykusi į Lietuvą, mokslininkė pirmuosius mėnesius skyrė astrofizikos mokslinių darbų studijoms. Nors pagrindus jau turėjo, doktorantūros studijos pareikalavo gerokai gilesnio pasirengimo. Tyrime ji naudojo VU Molėtų astronomijos observatorijoje surinktus duomenis.

Magnetinė veikla keičia žvaigždžių evoliuciją

Dėl didelio Molėtų observatorijos teleskopų užimtumo ir nepalankių orų naujų duomenų rinkimas kurį laiką buvo sulėtėjęs. Vėliau, surinkus duomenis, analizę teko atlikti skubiau, tačiau disertacijos darbą pavyko užbaigti.

Dr. B. Bale nustatė pagrindinius tirtų žvaigždžių parametrus, įskaitant temperatūrą, metalingumą ir amžių, o vėliau analizavo jų cheminių elementų gausą. Tarp žvaigždėse gausiausių elementų yra anglis, azotas ir deguonis – jų randama ir žmogaus organizme.

„Svarbiausiu atradimu vadinčiau tai, kad magnetiškai aktyviose žvaigždėse pastebėjome elementų gausos svyravimus, kurių negalima visiškai paaiškinti standartiniais žvaigždžių evoliucijos modeliais. Tai rodo, kad magnetinė veikla atlieka reikšmingą vaidmenį keičiant vidinio elementų maišymosi laiką ir efektyvumą“, – teigia mokslininkė.

Ji pabrėžia, kad Visatoje magnetinė veikla pasireiškia įvairiais mastais – nuo atomų iki galaktikų centrų. Saulės magnetinis laukas lemia saulės dėmes, pliūpsnius ir vainikinės masės išmetimus. Jų metu išmetamos įkrautos dalelės sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku ir atmosfera, todėl gali susidaryti šiaurės pašvaistės.

Dr. B. Bale sako, kad Visatos mastai leidžia kitaip pažvelgti į kasdienius žmonių konfliktus ir problemas. Kosmosas ir žvaigždės ją domina nuo maždaug ketverių metų, todėl, jos teigimu, ši sritis tikriausiai išliks svarbi visą likusį gyvenimą.