Nauja ataskaita įspėja apie grėsmes žmonijos sveikatai

Remiantis nauju žurnalo „The Lancet“ suburtos komisijos vertinimu, branduolinis karas ir piktavališkas dirbtinio intelekto naudojimas per ateinančius 75 metus gali tapti realiomis žmonijos išnykimo iki 2100 metų grėsmėmis. Komisija išskyrė 17 pagrindinių grėsmių žmonių sveikatai ir nurodė, kad kiekvienai jų galima taikyti atsakomąsias priemones.

Ataskaitoje šios dvi rizikos pateikiamos greta platesnio pavojų sąrašo. Pabrėžiama, kad šios problemos glaudžiai susijusios, o šiandienos lyderių sprendimai lems būsimų kartų sveikatą ir gerovę.

Kaip buvo vertinamos grėsmės

Tyrėjai grėsmes suskirstė pagal numatomą dėl ligų, negalios ar ankstyvos mirties prarastų sveiko gyvenimo metų skaičių. Tam naudotas pagal negalią pakoreguotų gyvenimo metų rodiklis DALY. Skaičiavimai rėmėsi dabartinėmis tendencijomis ir apėmė tiek optimistinius, tiek pesimistinius scenarijus.

Komisijos teigimu, branduolinis konfliktas į viršutinius atmosferos sluoksnius galėtų išmesti pakankamai dalelių, kad jos užblokuotų saulės šviesą ir sukeltų plataus masto badą. Taip pat įspėjama, kad piktavališkas DI panaudojimas galėtų apimti bandymus kurti biologinius ginklus. Vertinime dalyvavę ekspertai tokių žmonijos išnykimo scenarijų tikimybę įvertino kaip mažą, tačiau ne nulinę.

Be šių dviejų rizikų, komisija išvardija dar 15 grėsmių, kurios kartu gali lemti daugiau nei vieno milijardo sveiko gyvenimo metų praradimą. Tarp jų – oro tarša, antimikrobinis atsparumas, vaikų nepakankama mityba, klimato krizė, konvencinis ginkluotas konfliktas, užsienio paramos mažinimas, gausus alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, pajamų nelygybė, žemas išsilavinimo lygis, natūralios pandemijos, nutukimas, psichikos sveikatos problemos, rūkymas ir nesveikas senėjimas.

Kad grėsmė būtų įtraukta į sąrašą, ji turėjo galėti plačiai pakenkti žmonių sveikatai, o jai spręsti turėjo būti prieinamos realistiškos priemonės. Ataskaitoje pabrėžiama, kad svarbiausios grėsmės skiriasi priklausomai nuo regiono. Didelių pajamų šalyse didesnę naštos dalį sudaro neužkrečiamosios ligos, tokios kaip nutukimas ir psichikos sveikatos sutrikimai. Mažų pajamų šalyse reikšmingesni tokie veiksniai kaip žemas išsilavinimo lygis.

Komisija apskaičiavo, kad tarptautinės sveikatos pagalbos žlugimas arba reikšmingas sumažėjimas iki 2100 metų galėtų lemti iki 1,5 milijardo prarastų sveiko gyvenimo metų. Beveik 70 proc. šios naštos tektų Užsachario Afrikai – regionui, kuris taip pat susiduria su vaikų nepakankama mityba.