Seimas svarsto DI sukurto klaidinančio turinio draudimą

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą uždrausti skleisti dirbtinio intelekto priemonėmis sukurtą arba iš esmės pakeistą turinį, galintį sudaryti klaidingą įspūdį apie tikrus asmenis ir kelti grėsmę demokratiniams procesams, nacionaliniam saugumui ar reikšmingai pažeisti žmonių teises.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisą inicijavo socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Po pateikimo projektui pritarė 51 parlamentaras, penki balsavo prieš, 11 susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.

Ką siūloma drausti

Pagal projektą būtų draudžiama skleisti DI sukurtą arba iš esmės pakeistą vaizdo, garso, teksto ar kitą skaitmeninį turinį, kuriuo sudaromas klaidingas įspūdis apie tikrų asmenų tapatybę, pasisakymus ar veiksmus. Draudimas būtų taikomas, jei toks turinys galėtų neteisėtai paveikti demokratinius procesus, kelti grėsmę nacionaliniam saugumui arba reikšmingai pažeisti asmens teises ir teisėtus interesus.

Pristatydama projektą B. Vėsaitė teigė, kad sparčiai vystantis DI technologijoms turinį galima tikroviškai sukurti ar pakeisti taip, jog visuomenė susidarytų klaidingą nuomonę apie realius žmones. Ji pateikė pavyzdį, kai panaudojamas asmens atvaizdas ir balsas, o jo vardu paskleidžiama prieš valstybę nukreipta kalba. Pasak parlamentarės, tokie atvejai susiję ne tik su dezinformacija, bet ir su visuomenės bei nacionaliniu saugumu, asmens teisėmis ir orumu.

B. Vėsaitė savo siūlymą sieja su demokratinių procesų, nacionalinio saugumo ir asmens teisių apsauga nuo piktnaudžiavimo DI technologijomis.

Teisininkų ir Vyriausybės pastabos

Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas jau draudžia tyčia skleisti melagingą informaciją ir dezinformaciją, nepriklausomai nuo to, kokiomis priemonėmis ji sukurta ir kokias pasekmes sukelia. Įstatymas taip pat draudžia karo propagandą, neapykantos kurstymą, pornografinio pobūdžio informaciją bei informaciją, pažeidžiančią asmens garbę, orumą ir nekaltumo prezumpciją.

Seimo teisininkų vertinimu, atskirai išskirti dezinformaciją pagal jos sukūrimo būdą – šiuo atveju naudojant DI – arba pagal siekiamus tikslus praktiškai nebūtų reikšminga nei įstatymo taikymui, nei institucijų veiksmams nustačius pažeidimą. Departamento teigimu, tą patį tikslą galima pasiekti kitomis priemonėmis.

Teisingumo ministerija pažymėjo, kad siūlomi pakeitimai susiję su Europos Sąjungos informacinių paslaugų taisyklėmis. Todėl prieš priimant įstatymą projektas turėtų būti notifikuotas ir suderintas su Europos Komisija.

Projektą kritikavę parlamentarai teigė, kad dezinformacijai skleisti būtinos žmogaus pastangos, todėl problema esą susijusi ne vien su technologijomis. Liberalų atstovas Simonas Kairys klausė, kodėl daugiausia dėmesio skiriama DI, o ne žmonėms, kurie patys skleidžia melagingą informaciją. Jis taip pat pabrėžė, kad asmens atvaizdą, garbę ir orumą saugo Konstitucija bei kiti įstatymai, o duomenų ir atvaizdo be žmogaus sutikimo naudoti negalima.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas taip pat abejojo siūlomu reguliavimu ir klausė, ar rengdama projektą B. Vėsaitė pati nesinaudojo DI. Konservatorė Daiva Ulbinaitė teigė, kad projektas orientuotas į turinio formą, o ne į patį turinį.