LRTK už piratavimą Lietuvoje jau nubaudė 201 asmenį

Nuo 2026 metų pradžios Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) už autorių ir gretutinių teisių pažeidimus nubaudė 201 fizinį asmenį. Absoliuti dauguma šių atvejų buvo susiję su neteisėtu filmų ir kito turinio atsisiuntimu bei platinimu naudojantis „Torrent“ technologija.

LRTK Teisės skyriaus vedėjo Vadimo Gasperskio teigimu, šiemet daugiausia pažeidimų nustatyta dėl filmo „Mūšis po mūšio“ (angl. „One Battle After Another“). Už neteisėtą šio kūrinio atsisiuntimą ir platinimą nubausta daugiau kaip 40 asmenų.

Kokius kūrinius stebi LRTK

LRTK stebi tik tuos kūrinius, dėl kurių apsaugos į komisiją kreipiasi teisių turėtojai. Todėl į jos statistiką patenka ne visi populiarūs piratiniai filmai ar serialai, o tik tie, kurių autoriai ar teisių turėtojai paprašė pagalbos.

Šiemet tarp dažniausiai neteisėtai atsisiunčiamų ir platinamų kūrinių taip pat minimi filmas „Vilko gomurys“, serialas „A Knight of the Seven Kingdoms“, „Hario Poterio“ filmų saga, „Pietinia kronikas“, „Mikis 17“ ir „Kopa. Antra dalis“.

Vien interneto sutarties atsakomybei taikyti nepakanka

Užfiksavusi pažeidimą, komisija pirmiausia nustato konkretų IP adresą. Iš interneto prieigos paslaugų teikėjo ji gauna informaciją, su kuriuo abonentu tuo metu buvo susietas šis adresas ir kieno vardu sudaryta interneto paslaugų sutartis.

Tačiau vien faktas, kad sutartis sudaryta konkretaus žmogaus vardu, savaime nereiškia, kad jis laikomas padariusiu pažeidimą. Nustatytas abonentas kviečiamas pateikti paaiškinimus, o LRTK vertina jo nurodytas aplinkybes ir kitą tyrimo metu surinktą informaciją.

V. Gasperskis teigė, kad namų interneto ryšiu dažnai naudojasi keli žmonės. Kūrinį galėjo atsisiųsti ne sutarties turėtojas, o kitas šeimos narys, pavyzdžiui, sutuoktinis, vaikas ar nepilnametis asmuo. Todėl kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai.

Jei tyrimo metu nepakanka pagrindo taikyti konkrečiam asmeniui administracinę atsakomybę, jis nėra baudžiamas. Pasak LRTK atstovo, praktikoje tokių atvejų taip pat pasitaiko nemažai. Asmeniui nereaguojant į LRTK kreipimąsi, tyrimas nestabdomas, todėl byla gali būti nagrinėjama remiantis surinktais duomenimis. Kita vertus, įvertinus paaiškinimus ir visas aplinkybes, administracinė nuobauda skiriama ne visada.

Pakartotinių pažeidimų pasitaiko, tačiau jie nėra dažni. V. Gasperskio teigimu, daugeliu atvejų žmonėms pakanka pirmojo LRTK kreipimosi ir informacijos apie galimą atsakomybę, kad toks elgesys nepasikartotų.

Už pirmą kartą padarytą tokio pobūdžio pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta 280–600 eurų bauda. Įprastai siūloma sumokėti pusę minimalios baudos – 140 eurų. Jei administracinis nurodymas neįvykdomas, byla nagrinėjama toliau ir gali būti skiriama įstatyme numatyta 280–600 eurų bauda. Pakartotinai padarius pažeidimą, numatyta 600–850 eurų bauda.

LRTK atstovo teigimu, bendra piratavimo situacija Lietuvoje gerėja. Jo vertinimu, tam įtakos turi kovos su neteisėtu turinio naudojimu priemonės, platesnis ir lengviau prieinamas legalaus turinio platformų pasirinkimas bei didėjantis gyventojų pragyvenimo lygis.

2025 metais LRTK už teisės aktų reikalavimų pažeidimus iš viso skyrė 146 administracines nuobaudas: 5 įspėjimus ir 141 baudą. Didžioji jų dalis skirta už Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio, reglamentuojančio autorių ir gretutinių teisių apsaugą, pažeidimus.

Vienas ryškiausių praėjusių metų nelegalaus turinio siuntimosi pavyzdžių buvo filmas „Pietinia kronikas“. Už neteisėtą šio kūrinio atsisiuntimą ir platinimą 2025 metais nubausta daugiau kaip 30 asmenų.