KTU atidarė Atvirųjų inovacijų centrą Lietuvos verslui

Kauno technologijos universitetas (KTU) atidarė Atvirųjų inovacijų centrą, padėsiantį įmonėms kartu su mokslininkais ir tarptautiniais ekspertais spręsti sudėtingus technologinius bei inovacijų valdymo iššūkius. Centras įsikūrė KTU tarpdisciplininių prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“.

Universiteto teigimu, naujoji iniciatyva žymi perėjimą nuo pavienių verslo ir universiteto projektų prie ilgalaikio, sistemingo bendradarbiavimo. Jos tikslas – sujungti skirtingų sričių kompetencijas ir mokslines idėjas paversti praktiniais sprendimais.

Į centrą kviečiamos įmonės ir tyrėjai

KTU Atvirųjų inovacijų centro, angliškai vadinamo „Open Innovation Centre“, veikla bus grindžiama įmonių tarpusavio bendradarbiavimu, o universitetas atliks nepriklausomo tarpininko vaidmenį. Centre verslo atstovai galės identifikuoti bendrus ikikonkurencinius technologinius iššūkius ir telkti reikalingas mokslines bei ekspertines žinias bendriems sprendimams kurti.

Centro vadovas Lukas Geryba pabrėžė, kad įmonės yra būtina veikiančios inovacijų ekosistemos dalis. KTU Atvirųjų inovacijų centras sieks kurti pasitikėjimu ir atviru dialogu grįstą aplinką, kurioje bendradarbiavimas įmonėms kurtų vertę tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.

Centras suburs verslo, mokslo ir inovacijų atstovus, padės jiems rasti tinkamus partnerius, ekspertus ir plėtros galimybes. KTU rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka teigė, kad svarbiausia – ne pati fizinė erdvė, o platforma ir mechanizmas, stiprinantys organizacijų bendradarbiavimą.

„Pastatas svarbus, tačiau kur kas svarbesnė yra platforma, susitikimai ir tinkamas mechanizmas, padedantis stiprinti mūsų bendradarbiavimą“, – sakė E. Valatka.

Dvi veiklos kryptys ir tarptautiniai partneriai

KTU Atvirųjų inovacijų centro veikla bus plėtojama dviem viena kitą papildančiomis kryptimis. „Open Innovation Lab“ padės įmonėms įvertinti inovacijų potencialą, nustatyti kompetencijų spragas, rasti tinkamus partnerius ir išbandyti sprendimus prieš juos diegiant rinkoje.

Antroji kryptis – „Giliųjų technologijų ekspertų platforma“ – sudarys galimybes įmonėms kartu su tarptautiniais mokslo lyderiais inicijuoti ilgalaikes tyrimų programas ir plėtoti proveržio technologijas.

Abi kryptis jungs kasmetinis „Berkeley Innovation Forum Europe“. Jo ištakos siejamos su Silicio slėnio įmonių inovacijų bendruomene, kurioje verslo lyderiai dalijasi patirtimi, diskutuoja apie bendrus iššūkius ir ieško naujų bendradarbiavimo galimybių. KTU šią tradiciją Europoje plėtoja kartu su Kalifornijos universitetu Berklyje, suburdamas įmones, mokslininkus ir tarptautinius inovacijų ekspertus.

Centro strateginis patarėjas – Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Henry Chesbrough, laikomas atvirųjų inovacijų koncepcijos pradininku. Jis pabrėžė, kad šiuolaikinės įmonės neturėtų apsiriboti vien savo žiniomis ir kompetencijomis, bet turėtų pasitelkti išorinius išteklius.

„Pasaulyje gausu vertingų žinių, todėl neverta visko bandyti padaryti patiems. Geriau įsitraukti, atsiverti ir panaudoti kitų sukauptas žinias drauge su tomis, kurias jau turime patys“, – teigė H. Chesbrough.

Kalifornijos universiteto Berklyje Verslo inovacijų instituto vadovas Chris Bush KTU Atvirųjų inovacijų centro atidaryme pabrėžė tarptautinį inovacijų pobūdį. Jo teigimu, apie 60 proc. iš universiteto aplinkos kylančių startuolių įkuria tarptautiniai studentai. C. Bush taip pat pažymėjo, kad atvirųjų inovacijų idėja Europoje užima ypatingą vietą, nes čia atliekama daug šios srities akademinių tyrimų ir sukaupta daug praktinės įmonių patirties.

KTU ir Kalifornijos universiteto Berklyje bendradarbiavimas plėtojamas jau ne vienerius metus. KTU profesorė dr. Asta Pundzienė teigė, kad inovacijų ekosistema pradėta kurti dar 2012 metais. KTU strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė pirmą kartą Berklyje lankėsi 2023 metais, dalyvaudama „Berkeley Innovation Forum“, ir tuomet pradėjo vertinti, kaip universiteto praktikas pritaikyti KTU bei Europos kontekste.

Pasak L. Gerybos, ši partnerystė KTU leis pritraukti tarptautinių ekspertų, stiprinti mokslinių tyrimų potencialą, plėtoti naujas technologines kryptis ir ugdyti ateities pramonei reikalingas kompetencijas.