Ko šiandien iš IT specialistų tikisi Lietuvos rinka?

Lietuvos technologijų sektoriuje keičiasi požiūris į IT specialistams reikalingas kompetencijas. Darbdaviams vis dažniau svarbu ne tik gebėjimas rašyti kodą, bet ir kandidato gebėjimas suprasti duomenis, automatizuoti pasikartojančius procesus bei integruoti skirtingas sistemas. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur technologijų įmonės, finansų sektorius ir tradiciniai verslai sparčiai diegia duomenimis grįstus sprendimus.

„Oxylabs“ atlikta daugiau nei 65 tūkst. Lietuvoje paskelbtų darbo skelbimų analizė atskleidė, kad SQL yra dažniausiai darbo reikalavimuose minima programavimo kalba. Ji reikalinga ne tik duomenų analitikams ar programuotojams, bet ir įvairių sričių technologijų specialistams. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos rinkoje ieškoma darbuotojų, gebančių programavimo žinias paversti praktiška nauda verslui.

SQL ir „Python“ – dažniausiai darbo skelbimuose minima pora

Analizėje vertinta daugiau nei 65 tūkst. darbo pasiūlymų, Lietuvoje paskelbtų nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. gegužės. Bent viena iš 21 nagrinėtos programavimo kalbos paminėta maždaug 15,7 tūkst. skelbimų, arba beveik ketvirtadalyje visų analizuotų pasiūlymų.

Dažniausiai darbdaviai nurodė SQL – ši kalba paminėta 49 proc. skelbimų, kuriuose įvardytas bent vienas programavimo įrankis. Antroje vietoje liko „Python“, minima 39 proc. pasiūlymų. Toliau rikiavosi „JavaScript“, nurodyta 16 proc. skelbimų, o „TypeScript“ ir „Java“ minėtos maždaug po 15 proc. atvejų.

Ryškiausia tendencija – SQL ir „Python“ derinys. Abi kalbos kartu minimos 19 proc. nagrinėtų darbo skelbimų. SQL dažniausiai naudojama dirbant su duomenų bazėmis, atrenkant ir tvarkant informaciją. Tuo metu „Python“ pritaikoma duomenų analizei, automatizavimui, sistemų integracijai, mašininiam mokymuisi ir dirbtinio intelekto sprendimams kurti.

Šis derinys aktualus ne tik duomenų mokslininkams. SQL reikalaujama 64 proc. „backend“ programuotojams skirtų skelbimų ir 57 proc. „full-stack“ pozicijų. Programinės įrangos inžinierių darbo pasiūlymuose ji minima 47 proc. atvejų, o „frontend“ programuotojų skelbimuose – maždaug trečdalyje.

Duomenų raštingumas tampa universalia IT kompetencija

Duomenų svarba dar labiau išryškėja pozicijose, tiesiogiai susijusiose su informacijos kaupimu ir analize. SQL minima net 85 proc. duomenų inžinieriams ir duomenų architektams skirtų darbo pasiūlymų. Duomenų ir verslo analitikos pozicijose ši kalba nurodyta 71 proc. skelbimų.

„Python“ atitinkamai minima 78 proc. duomenų inžinerijos ir architektūros pozicijų bei 56 proc. duomenų ir verslo analitikos skelbimų. Duomenų mokslo ir dirbtinio intelekto srityse „Python“ dalis siekia net 87 proc. Tai patvirtina pasaulinę tendenciją, tačiau Lietuvos darbo rinkoje ji įgauna ir vietinį kontekstą: vis daugiau įmonių kuria analitikos platformas, automatizuoja klientų aptarnavimą, vertina rizikas ir prognozuoja paklausą.

Lietuvos įmonėms duomenų raštingumas svarbus ne tik kuriant naujus produktus. Jis padeda efektyviau planuoti veiklą, mažinti sąnaudas ir priimti realia informacija grįstus sprendimus. Lietuviams naudojantis elektroninės bankininkystės, prekybos, viešųjų paslaugų ir savitarnos platformomis, už šių produktų veikimo vis dažniau slypi sudėtingi duomenų srautai ir automatizuoti procesai.

Ką tai reiškia IT specialistams?

Technologijų specialistas šiandien turi ne tik parašyti veikiančią programą. Iš jo tikimasi, kad jis supras, iš kur gaunami duomenys, kaip juos patikimai apdoroti ir kokią įtaką jie daro verslo sprendimams. Taip pat svarbu mokėti pasirinkti tinkamiausią įrankį konkrečiai problemai spręsti.

Tai reiškia, kad darbdaviai nebūtinai ieško kandidatų, mokančių kuo daugiau programavimo kalbų. Didesnę vertę gali sukurti specialistas, gerai išmanantis vieną pagrindinę sritį, gebantis bendradarbiauti su kitomis komandomis ir praktiškai taikantis technologijas.

Automatizavimas tampa svarbus ir ne programuotojams

Tyrimo rezultatai rodo, kad programavimo kalbų poreikis priklauso nuo konkrečios profesijos. Interneto svetainių ir vartotojo sąsajų kūrimo srityje dažniau reikalingos „JavaScript“ ir „TypeScript“. Tuo metu debesijos, infrastruktūros, kibernetinio saugumo ir tinklų specialistams svarbesnės „Python“ bei „Bash“.

„Python“ minima 67 proc. debesijos, „DevOps“ ir SRE specialistams skirtų darbo skelbimų. Toks pats rodiklis nustatytas ir tinklų inžinerijos pozicijose. Kibernetinio saugumo srityje „Python“ nurodyta 56 proc. skelbimų. Sistemų inžinieriams ir IT operacijų specialistams dažniausiai reikia „Bash“ – ji minima 70 proc. pasiūlymų, o „Python“ nurodoma 56 proc. atvejų.

Šios kompetencijos reikalingos net ir tuomet, kai darbuotojas nekuria vartotojams skirtų programėlių. Kodas gali būti naudojamas serveriams valdyti, infrastruktūrai stebėti, atsarginėms kopijoms kurti, saugumo incidentams tirti, pasikartojančioms užduotims automatizuoti ir skirtingoms verslo sistemoms integruoti.

Lietuvos įmonėms tai ypač aktualu dėl ribotų specialistų išteklių. Automatizavus rutinines operacijas, komandos gali daugiau dėmesio skirti produktų tobulinimui, klientų patirčiai ir kibernetiniam saugumui. Todėl bazinės skriptų kūrimo ir automatizavimo žinios tampa privalumu sistemų administratoriams, tinklų inžinieriams ir saugumo specialistams.

Vienos universalios programavimo kalbos nėra

Nors SQL ir „Python“ pirmauja bendroje statistikoje, jos neatveria kelio į visas IT profesijas. Programavimo kalbos pasirinkimą pirmiausia lemia darbo pobūdis. Interneto produktų kūrėjams reikalingas vienas technologijų rinkinys, duomenų inžinieriams – kitas, o infrastruktūros ar saugumo specialistams – dar kitoks.

Viename Lietuvos darbo skelbime vidutiniškai nurodomos maždaug dvi programavimo kalbos. Šis skaičius beveik nesikeičia priklausomai nuo kandidato patirties: panašūs reikalavimai taikomi ir pradedantiesiems, ir patyrusiems specialistams. Tai rodo, kad svarbu ne tik mokėti kelias kalbas, bet ir suprasti, kaip jas derinti realiame projekte.

Karjerą pradedantiems lietuviams verta stiprinti algoritmų, duomenų bazių, programinės įrangos architektūros ir problemų sprendimo pagrindus. Užuot vaikantis kiekvieną naują technologiją, naudinga sukurti praktinį projektą: automatizuoti pasikartojančią užduotį, sukurti duomenų analizės įrankį ar parengti nedidelę sistemų integraciją. Tokie darbai geriau parodo gebėjimą pritaikyti žinias nei ilgas technologijų sąrašas gyvenimo aprašyme.

Vilnius išlieka pagrindiniu IT darbo vietų centru

Programinės įrangos inžinerijos pozicijos sudarė 49 proc. visų analizuotų skelbimų, kuriuose minima bent viena programavimo kalba. Duomenų ir verslo analitikos darbo pasiūlymai sudarė 9 proc., o duomenų mokslo, dirbtinio intelekto ir duomenų inžinerijos pozicijos – po maždaug 7 proc.

Geografiškai Lietuvos technologijų darbo rinka išlieka koncentruota sostinėje. Vilniuje siūlyta 66 proc. analizuotų darbo vietų, o Kaune – 15 proc. Daugiausia, 59 proc., pasiūlymų paskelbė technologijų, duomenų ir telekomunikacijų bendrovės. Dar 18 proc. sudarė finansų, draudimo ir nekilnojamojo turto įmonių skelbimai.

Vilnius išlaiko pagrindinio Lietuvos IT centro statusą, tačiau Kaunas ir kiti miestai taip pat turi galimybių plėsti technologijų ekosistemą. Nuotolinis ir hibridinis darbas leidžia įmonėms pasiekti daugiau talentų visoje Lietuvoje, o specialistams suteikia galimybę dirbti tarptautiniuose projektuose nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Ko tikėtis ateityje?

Tikėtina, kad Lietuvos IT darbo rinkoje toliau augs duomenų analizės, debesijos, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto ir procesų automatizavimo specialistų paklausa. Technologijų specialistams tai reiškia poreikį nuolat atnaujinti žinias, o įmonėms – aiškiau apibrėžti, kokių praktinių gebėjimų iš tiesų reikia.

Pagrindinė tyrimo išvada paprasta: sėkmingam IT specialistui neužtenka vien programuoti. SQL, „Python“, „JavaScript“, „TypeScript“ ar „Bash“ yra tik įrankiai. Didžiausią vertę Lietuvos rinkoje kuria gebėjimas suprasti verslo problemą, dirbti su duomenimis, automatizuoti procesus ir pasirinkti tinkamą technologinį sprendimą.