Elektra Lietuvoje rugsėjį gali brangti daugiau kaip 50%

Lietuvos gyventojams ir verslui rudens pradžia elektros rinkoje gali būti gerokai brangesnė nei vasaros pabaiga. Energetikos bendrovė „Enefit“ prognozuoja, kad rugsėjį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos „Nord Pool“ zonoje gali siekti apie 122 Eur/MWh. Rugpjūtį šis rodiklis buvo maždaug 80 Eur/MWh, tad prognozuojamas augimas viršytų 50 proc.

Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvieno Lietuvos vartotojo elektros sąskaita automatiškai padidės 50 proc. Galutinę kainą sudaro ne tik biržoje perkamos elektros kaina, bet ir tiekėjo marža, abonentinis mokestis, perdavimo bei skirstymo paslaugos, valstybės reguliuojamos dedamosios ir PVM. Didžiausią poveikį greičiausiai pajustų gyventojai, pasirinkę dinaminius elektros planus, tiesiogiai susietus su valandinėmis „Nord Pool“ kainomis.

Kiek namų ūkiui gali pabrangti elektra?

Jei vidutinė didmeninė kaina pakiltų nuo 80 iki 122 Eur/MWh, skirtumas siektų apie 42 Eur/MWh. Perskaičiavus į kilovatvalandes, tai būtų 4,2 cento už kWh be PVM. Pritaikius 21 proc. PVM, vien energijos kainos dalis padidėtų maždaug 5,08 cento už kWh.

Tai teorinis skaičiavimas, taikomas vartotojui, kurio sutarties kaina tiesiogiai priklauso nuo elektros biržos. Faktinė suma gali skirtis, nes dinaminių planų kainos nustatomos pagal realias valandines, o ne mėnesio vidutines kainas.

Pastaba: skaičiai yra iliustraciniai. Jie apskaičiuoti palyginus 80 ir 122 Eur/MWh didmenines kainas bei pritaikius 21 proc. PVM. Į skaičiavimą neįtraukti tiekėjo antkainiai, abonentiniai mokesčiai, tinklo paslaugos ir kitos reguliuojamos kainos dedamosios.

Pavyzdžiui, šeima, per mėnesį suvartojanti 250 kWh ir pasirinkusi dinaminį planą, dėl tokio biržos kainų skirtumo teoriškai galėtų sumokėti apie 13 eurų daugiau. Tačiau bendra sąskaita greičiausiai neaugtų tiek pat, kiek didmeninė kaina, nes energijos dedamoji sudaro tik dalį galutinio mokėjimo.

Kodėl elektros kaina Lietuvoje gali kilti?

Mažesnė saulės ir vėjo elektrinių gamyba

Vienas svarbiausių veiksnių – rudenį mažėjanti vietinės pigios elektros pasiūla. „Enefit“ skelbia, kad rugpjūtį saulės ir vėjo elektrinės kartu pagamino apie 7 proc. mažiau elektros nei liepą. Trumpėjant dienoms, saulės elektrinių generacija natūraliai mažėja, o vėjo jėgainių gamyba priklauso nuo konkrečių oro sąlygų.

Lietuvoje sparčiai daugėjant gaminančių vartotojų, saulės elektrinės tapo svarbia šalies elektros rinkos dalimi. Tačiau jų gamyba nėra vienoda visą parą: daugiausia elektros pagaminama dieną, o vakare, kai gyventojai grįžta iš darbo ir vartojimas išauga, saulės energijos pasiūla sumažėja. Todėl vis svarbesni tampa energijos kaupikliai, išmanieji skaitikliai ir automatinis vartojimo valdymas.

Elektros jungčių remontas ir importo ribojimai

Kainų situaciją gali apsunkinti ir infrastruktūros darbai. „Litgrid“ informavo, kad rugpjūčio 27 dieną pradėtas „EstLink 1“ jungties tarp Estijos ir Suomijos remontas sumažino prekybos elektra galimybes tarp šių rinkų. Kai į Baltijos šalis patenka mažiau pigesnės Šiaurės šalių elektros, Lietuvos ir Latvijos kainos tampa jautresnės pasiūlos trūkumui.

Regiono kainų skirtumai jau buvo akivaizdūs rugpjūtį. Suomijoje vidutinė mėnesio kaina siekė apie 41,30 Eur/MWh, Estijoje – 59 Eur/MWh, Latvijoje – 79,94 Eur/MWh, o Lietuvoje – maždaug 80 Eur/MWh. Tuo metu Lenkijoje ji buvo apie 134,40 Eur/MWh, Vokietijoje – 126,89 Eur/MWh. Tokie skirtumai rodo, kad elektros kainas lemia ne vien vietinė gamyba, bet ir jungčių pralaidumas, paklausa bei situacija visame Europos energetikos tinkle.

Fiksuotas ar dinaminis planas: kuris tinkamesnis?

Fiksuotos kainos sutartis

Vartotojams, turintiems fiksuotos kainos sutartį, trumpalaikis rugsėjo kainų šuolis paprastai nekeičia sutartyje nustatytos elektros energijos kainos. Todėl vien dėl naujausios prognozės skubiai atsisakyti dabartinio plano nebūtų racionalu. Pirmiausia vertėtų patikrinti sutarties galiojimo terminą, kainą, pratęsimo sąlygas ir galimus nutraukimo mokesčius.

Fiksuoto plano privalumas – didesnis biudžeto nuspėjamumas. Tai ypač aktualu šeimoms, norinčioms tiksliau planuoti mėnesio išlaidas, taip pat smulkiajam verslui Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Trūkumas – biržos kainai sumažėjus, vartotojas iš karto nepasinaudoja pigesne elektra.

Dinaminis elektros planas

Dinaminis planas gali būti naudingas tiems, kurie gali lanksčiai keisti elektros vartojimo laiką. Naudojantis išmaniuoju skaitikliu ir tiekėjo mobiliąja programėle galima stebėti valandines kainas bei dalį elektros sunaudoti tada, kai ji pigesnė. Į pigesnes valandas dažnai galima perkelti elektromobilio įkrovimą, skalbimą, indaplovės naudojimą ar vandens šildymą.

Tokio plano privalumas – galimybė sutaupyti esant mažai paklausai arba didelei saulės ir vėjo generacijai. Tačiau jis reikalauja daugiau dėmesio ir technologinių įgūdžių: vartotojas turi sekti kainas, suprasti jų svyravimus ir prireikus automatizuoti įrenginių veikimą. Jei elektra daugiausia naudojama vakaro piko metu, dinaminis tarifas gali būti mažiau patrauklus.

Ką turėtų žinoti visuomeninio tiekimo vartotojai?

Rugsėjo biržos kainos prognozė savaime nekeičia visuomeninio tiekimo tarifų. VERT patvirtinti 2026 metų antrojo pusmečio tarifai galioja nuo liepos 1 dienos. Pažeidžiamiems vartotojams taikoma 20 ct/kWh kaina su PVM, o kitiems smulkiems vartotojams, turintiems teisę į visuomeninį tiekimą, populiariausio vienos laiko zonos „Standartinio“ plano tarifas siekia 24 ct/kWh.

Prieš priimant sprendimą verta pasinaudoti VERT elektros kainų palyginimo skaičiuokle. Joje galima palyginti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus, fiksuotus ir dinaminius planus bei visuomeninio tiekimo variantus. Svarbu vertinti ne tik skelbiamą kainą už kWh, bet ir sutarties trukmę, papildomus mokesčius, atsiskaitymo sąlygas bei galimybę planą valdyti lietuviškoje interneto svetainėje ar programėlėje.

Elektros tiekimo patikimumas tampa ne mažiau svarbus

Pastarosios audros Lietuvoje priminė, kad vartotojams rūpi ne tik elektros kaina, bet ir tiekimo patikimumas. Ilgesni sutrikimai gali paveikti šildymo sistemas, interneto ryšį, apsaugos kameras, išmaniųjų namų įrenginius ir darbą iš namų. Po rugpjūčio audrų generatorių paklausa šalyje šoktelėjo net 150 kartų.

Renkantis atsarginį maitinimo šaltinį verta įvertinti, kuriuos įrenginius būtina išlaikyti veikiančius, kokia jų bendra galia ir kiek laiko reikės autonominio veikimo. Mažesniam butui gali pakakti nešiojamos energijos stotelės, o namui su šildymo katilu, šaldytuvu ir ryšio įranga gali prireikti galingesnio generatoriaus. Taip pat svarbu laikytis saugaus naudojimo taisyklių ir generatoriaus nejungti patalpose.

Prognozė dar nėra galutinis rugsėjo rezultatas

„Enefit“ nurodomi 122 Eur/MWh kol kas yra prognozė, o ne faktinė mėnesio kaina. Galutinį rezultatą lems oro temperatūra, vėjo stiprumas, saulės elektrinių generacija, vartojimo apimtys, iškastinio kuro kainos ir elektros jungčių prieinamumas. Jei prognozė pasitvirtins, labiausiai tai pajus vartotojai, kurių sutartys susietos su biržos kainomis.

Lietuvos gyventojams sprendimus geriausia priimti įvertinus savo vartojimo profilį, o ne vien antraštėse minimą 50 proc. augimą. Fiksuotas planas suteikia stabilumo, dinaminis leidžia taupyti pasitelkus automatizavimą, o išmanieji skaitikliai ir energijos kaupikliai suteikia daugiau kontrolės tiek namų ūkiams Vilniuje ar Kaune, tiek Lietuvos įmonėms.