Audros padariniai: ryšio trikdžiai dar jaučiami Lietuvoje

Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros dalis mobiliojo ir fiksuotojo ryšio paslaugų vartotojų vis dar susiduria su sutrikimais. Tai aktualu ne tik gyventojams regionuose, bet ir verslui, kuris kasdien remiasi stabiliu internetu, debesijos sprendimais ir mobiliaisiais duomenimis. Ryšio atkūrimo darbai tęsiami, tačiau operatoriai pripažįsta, kad elektros tinklo pažeidimai dar kurį laiką gali lemti nesklandumus.

„Bitė“: paveikta daugiau nei 130 ryšio bokštų

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ teigimu, šiuo metu sutrikimus vis dar jaučia apie 18 tūkst. klientų, arba maždaug 4,2 proc. privačių vartotojų. Daugiau nei 130 bendrovės ryšio bokštų tebėra paveikti audros padarinių. Sunkiausiu metu elektros tiekimo problemos buvo sustabdžiusios net apie 330 bokštų veiklą, todėl dalis ryšio infrastruktūros veikė tik naudojant rezervinius sprendimus.

Pasak „Bitės“ naujos kartos tinklų direktoriaus Modesto Ropės, labiausiai paveikti išlieka Anykščių, Rokiškio, Jonavos, Šakių ir Kėdainių rajonai. Šiose vietovėse lietuviai gali susidurti su skambučių kokybės suprastėjimu, prastesniu mobiliuoju internetu ar laikinais prisijungimo trikdžiais. Bendrovė dalyje vietų ryšio bokštus maitina generatoriais, o didžiausios pajėgos sutelktos Rytų Lietuvoje.

„Bitė“ taip pat pabrėžia, kad visi bokštai turi rezervines baterijas, leidžiančias veikti nuo kelių iki 12 valandų. Vis dėlto ilgesni elektros sutrikimai neišvengiamai išsekina atsargas, todėl telekomunikacijų paslaugų patikimumas šiuo metu tiesiogiai priklauso nuo elektros tiekimo atstatymo.

Kas labiausiai paveikta ir kodėl?

Operatoriaus vertinimu, pagrindinė ryšio trikdžių priežastis – audros pažeistos elektros linijos ir nutrūkęs energijos tiekimas į bazines stotis bei kitą telekomunikacijų įrangą. Tai svarbus priminimas Lietuvos rinkai: net ir modernūs 4G bei 5G tinklai gali veikti tik tiek, kiek juos palaiko elektros infrastruktūra. Kitaip tariant, ryšio kokybė kaime, mieste, Vilniuje ar Kaune dažnai priklauso ne tik nuo operatoriaus įrangos, bet ir nuo energetikos sistemos atsparumo.

„Tele2“: ryšys atkurtas didžiojoje Lietuvos dalyje

„Tele2“ praneša, kad pirmadienį ryšys jau atkurtas Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Bendrovės duomenimis, paslauga veikia apie 97 proc. Lietuvos teritorijos ir pasiekia iki 99 proc. gyventojų. Vis dėlto maždaug 25 tūkst. labiau paveiktų klientų dar gali patirti laikinius trikdžius, o daugiausia problemų fiksuojama Šakių, Ukmergės ir Utenos rajonuose.

Šis skaičius svarbus tiek individualiems vartotojams, tiek įmonėms, kurioms mobilusis ryšys ir spartus internetas yra būtini kasdieniams procesams: nuotoliniam darbui, mokėjimams, klientų aptarnavimui ar logistikos valdymui. Lietuvos rinkoje stabilus ryšys tampa vis svarbesne paslauga, nes vis daugiau verslų veikia hibridiniu modeliu ir priklauso nuo nepertraukiamo duomenų perdavimo.

„Telia“ investuoja į atsparumą ir rezervinį maitinimą

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ skelbia, kad šiuo metu neveikia apie 5 proc. jos mobiliojo ryšio tinklo stočių ir apie 4 proc. fiksuotojo ryšio klientų paslaugų. „Telia“ komunikacijos vadovo Audriaus Stasiulaičio teigimu, labiausiai paveiktos vidurio ir šiaurės rytų Lietuvos vietovės, kurios sutampa su ESO gedimų žemėlapiu.

Anot jo, ryšio sutrikimus sukėlė ne tiesioginiai telekomunikacijų infrastruktūros pažeidimai, o ilgalaikiai elektros tiekimo nutrūkimai. Dalis įrangos kurį laiką veikė iš rezervinių baterijų, o svarbiausiuose objektuose buvo pasitelkti generatoriai. Tai rodo, kad modernūs ryšio tinklai turi ne tik plėtros, bet ir atsparumo poreikį.

A. Stasiulaitis taip pat atskleidė, jog „Telia“ šiemet beveik 1 mln. eurų skyrė rezervinio maitinimo sprendimų plėtrai, o 2027 metais tam planuoja papildomai investuoti dar apie 1 mln. eurų. Tokios investicijos Lietuvos technologijų sektoriuje tampa vis aktualesnės, ypač vertinant vis dažnesnius ekstremalius orus ir jų poveikį skaitmeninei infrastruktūrai.

Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

Lietuviams šie sutrikimai primena, kad patikimas ryšys yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Nuo vaizdo skambučių ir mobiliųjų atsiskaitymų iki nuotolinio mokymosi ar apsaugos sistemų – ryšio paslaugos tapo tokios pat svarbios kaip elektra ar vanduo. Įmonėms, ypač dirbančioms regionuose, svarbu turėti atsarginius planus: papildomus interneto kanalus, UPS sistemas, mobiliuosius maršrutizatorius ar generatorius.

Palyginti su globaliomis tendencijomis, Lietuvos operatoriai vis dažniau investuoja į tinklo atsparumą, baterinius sprendimus ir generatorius, tačiau tokios priemonės gali tik laikinai kompensuoti gamtinių stichijų mastą. Tai aiškiai parodo, kad telekomunikacijų sektorius glaudžiai susijęs su energetika ir infrastruktūros priežiūra.

Elektros tiekimo krizė paveikė ir kitus sektorius

ELTA primena, kad šeštadienio audra Lietuvoje išvertė medžius, nusinešė vieno žmogaus gyvybę, o dar keturi asmenys buvo sužeisti. Be elektros liko daugiau nei 268 tūkst. gyventojų. Naujausiais ESO duomenimis, elektros iki šiol neturi apie 85 tūkst. klientų. Pirmadienį vidurdienį be elektros dar buvo daugiau kaip 100 tūkst. vartotojų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose.

Savaitgalį ESO gyventojams dalijo elektros generatorius, kurie pasiekė įvairias savivaldybes. Prie pagalbos prisidėjo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), nurodęs galintis skirti 192 mobilius 2–3 kW generatorius. Jie gali būti perduoti telekomunikacijų infrastruktūrai ir kitiems svarbiems objektams, kuriems reikia užtikrinti bazinių sistemų veikimą.

Tuo metu statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Senukai“ informavo, kad generatorių pardavimai fizinėse parduotuvėse išaugo 30 kartų, o internetinėje parduotuvėje – 14 kartų. Tai rodo išaugusį Lietuvos vartotojų dėmesį atsarginio maitinimo sprendimams ir pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

Ryšio patikimumas – strateginis klausimas Lietuvos rinkai

Ši situacija dar kartą patvirtina, kad telekomunikacijų paslaugų kokybė Lietuvoje priklauso nuo kelių grandžių: elektros tiekimo, tinklo atsarginių sprendimų ir greitos operatorių reakcijos. Nors didžioji dalis paslaugų jau atkurta, kai kuriuose rajonuose vartotojai vis dar gali jausti skambučių, mobiliojo interneto ar fiksuotojo ryšio sutrikimus. Todėl tiek vartotojams, tiek verslui verta sekti operatorių pranešimus ir, jei įmanoma, pasiruošti alternatyviems ryšio bei maitinimo sprendimams.