Dar prieš kelerius metus telefoninį sukčių dažnai išduodavo akcentas, negrabūs sakiniai ar keistas prašymas išversti pinigus „čia ir dabar“. Šiandien situacija sparčiai keičiasi: dirbtinio intelekto įrankiai leidžia generuoti įtikinamus tekstus, versti pokalbius į taisyklingą lietuvių kalbą, sintetinti balsą ir netgi imituoti konkrečiam žmogui būdingą kalbėjimo ritmą. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur gyventojai aktyviai naudojasi išmaniosiomis bankininkystės paslaugomis, „Smart-ID“, mobiliuoju parašu ir susirašinėjimo programėlėmis.
Ryšių reguliavimo tarnybos ir finansų sektoriaus praktika rodo, kad sukčiavimo schemos tampa vis profesionalesnės. Pirmiausia gyventojas gali išgirsti automatinį pranešimą lietuvių kalba, o vėliau būna nukreipiamas pas tariamą specialistą arba į susirašinėjimo kanalą, kuriame sukčiai jau bendrauja beveik be klaidų. Vadinasi, vien gramatikos ar akcento nebepakanka, kad atpažintum pavojų.
Kodėl senieji apsaugos signalai nebepakanka
Ilgą laiką lietuviams padėdavo gana paprastas filtras: jei skambinantysis kalbėjo nenatūraliai arba maišė kalbas, tikimybė, kad tai apgaulė, smarkiai išaugdavo. Tačiau šiandien sukčiai remiasi ne vien balsu. Jie naudoja numerių klastojimą, automatinį vertimą, paruoštus scenarijus ir psichologinį spaudimą. Toks derinys ypač pavojingas, nes atrodo patikimas net ir iš pirmo žvilgsnio skeptiškam žmogui.
Globali tendencija aiški: visame pasaulyje daugėja vadinamųjų socialinės inžinerijos atakų, kai žmogus įtikinamas savanoriškai perduoti kodus, atlikti mokėjimą ar prisijungti prie suklastotos svetainės. Lietuvos rinka šioje srityje nėra išimtis. Priešingai, didėjantis skaitmeninių paslaugų naudojimas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir regionuose sukuria daugiau galimybių sukčiams taikytis į gyventojus, įmones ir net mažas šeimos bendroves.
Sukčiavimo mastas Lietuvoje: skaičiai kalba patys
2025 metais Lietuvos ryšio operatoriai užblokavo daugiau nei 13,1 mln. skambučių su suklastotais numeriais ir 5,73 mln. apgaulingų SMS žinučių. Dar vien per 2026 metų pirmąjį ketvirtį buvo sustabdyta apie 13,8 mln. skambučių ir 2,12 mln. žinučių. Šie skaičiai nereiškia, kad tiek žmonių buvo apgauti, tačiau jie puikiai atskleidžia sukčiavimo infrastruktūros mastą.
Finansų sektoriuje prevencija taip pat veikia, tačiau ne visada pakankamai greitai. 2025 metais finansų įstaigoms pavyko sustabdyti beveik 40 mln. eurų, kuriuos bandyta pasisavinti apgaulės būdu. Vis dėlto per pastaruosius dvejus metus iš Lietuvos gyventojų ir verslo kasmet buvo išviliota maždaug po 20 mln. eurų. Tai rodo, kad techninės apsaugos priemonės yra būtinos, bet jos neatsveria žmogaus klaidos, jei auka pati patvirtina sukčių prašymą.

Kaip veikia DI balso klonavimas
Viešai prieinamas įrašas gali tapti žaliava
Balso klonavimo technologija mokoma iš tikro žmogaus kalbos pavyzdžio. Jam gali pakakti viešai paskelbto vaizdo įrašo socialiniuose tinkluose, tinklalaidės, internetinio seminaro, interviu ar net balso žinutės. Programa išmoksta tembrą, intonaciją, tarimo ypatumus ir kalbėjimo ritmą, o vėliau gali perskaityti pateiktą tekstą panašiu balsu. Tai viena iš priežasčių, kodėl viešai skelbiamas garsas šiandien yra jautresnis nei anksčiau.
Tobulas dublis nėra būtinas
Sukčiui nebūtina sukurti idealaus balso dvynio, kuris gebėtų ilgai ir natūraliai kalbėti bet kokia tema. Dažnai užtenka kelių trumpų sakinių: „Mama, patekau į avariją“, „Telefono nebėra“, „Negaliu kalbėti“, „Pervesk pinigus advokatui“. Prastą garso kokybę sukčius gali lengvai paaiškinti prastu ryšiu, triukšmu, stresu ar tariama trauma. Būtent todėl trumpi, emocingi ir skubūs prašymai yra tokie pavojingi.
Gali būti suklastotas ir numeris ekrane
Dar viena rizika – skambinančiojo numerio klastojimas. Ekrane gali matytis Lietuvos numeris, įmonės vardas, institucijos pavadinimas arba net pažįstamo žmogaus kontaktas. Tačiau matomas vardas ar numeris tereiškia, kad telefonas atpažino rodomą informaciją. Tai neįrodo, kad skambina tikrasis savininkas. Todėl numeris ekrane nėra saugumo garantija.
Emocinis spaudimas yra pagrindinis sukčių ginklas
Nors DI balsas skamba įspūdingai, svarbiausia apgaulės dalis vis dar yra ne technologija, o emocinė manipuliacija. Sukčiai siekia sukelti paniką, baimę ir skubėjimą. Aukai gali būti pranešama apie tariamą avariją, sulaikymą, ligoninę, banko sąskaitos vagystę, pagrobtą paskyrą ar kitą nelaimę. Tokiu momentu žmogus linkęs veikti instinktyviai, nebespėdamas patikrinti faktų.
Kitas įprastas metodas – prašymas niekam nesakyti. Tai gali būti aiškinama „slapta tyrimo operacija“, „banko saugumo procedūra“ arba „grėsmė artimajam“. Tokiu būdu auka atskiriama nuo žmonių, kurie galėtų greitai pastebėti istorijos spragas. Būtent todėl frazė „niekam nesakyk“ turėtų veikti kaip pavojaus signalas, o ne kaip instrukcija tylėti.
Trečias etapas – pinigų arba duomenų prašymas. Tai gali būti pavedimas į neva saugią sąskaitą, grynųjų perdavimas kurjeriui, dovanų kortelės, kriptoturtas, kortelės duomenys ar „Smart-ID“ patvirtinimas. Reikia prisiminti: bankas, policija, „Sodra“ ar kitos institucijos telefonu niekada neprašo atskleisti prisijungimo kodų ir nepataria pervesti pinigų į tariamai saugią sąskaitą.
Kaip atpažinti įtartiną balsą
Požymiai, kurie gali kelti įtarimą
DI sugeneruotame balse kartais girdimas nenatūralus ritmas, monotoniška intonacija, keistos pauzės, netiksliai tariami vardai ar vietovardžiai. Kalbantysis gali vengti ilgesnių atsakymų, kartoti tas pačias frazes arba nuolat teisintis dėl blogo ryšio. Įtarimą turėtų kelti ir pernelyg trumpi atsakymai, lyg žmogus skaitytų iš scenarijaus.
Kodėl vien pagal balsą spręsti pavojinga
Vis dėlto šie požymiai nėra patikimas testas. Balso sintezės technologijos tobulėja, o telefono ryšio suspaudimas, foninis triukšmas ar tyčinis trukdymas gali paslėpti net ir gerai parengto įrašo netobulumus. Be to, tikras žmogus, kuris yra išsigandęs, sužeistas ar verkia, irgi gali kalbėti neįprastai. Todėl svarbiausias klausimas nėra „ar balsas skamba keistai?“, o „ar prašymas yra logiškas ir patvirtintas kitu būdu?“
Patikimesnis patikros būdas: perskambinimas žinomu numeriu
Gavus nerimą keliantį skambutį, pirmiausia reikia nutraukti pokalbį. Reikėtų nespausti jokių skambinančiojo nuorodų, neskambinti nurodytu numeriu iš karto ir neperdavinėti informacijos telefonu. Jeigu skambina tariamas artimasis, geriausia jam perskambinti numeriu, kuris jau seniai išsaugotas telefone, arba patikrintu kitu patikimu būdu.
Jei žmogus neatsiliepia, verta susisiekti su kitu šeimos nariu, draugu, kolega ar asmeniu, kuris gali patvirtinti jo buvimo vietą. Sukčių reikalavimas skubėti ir apie tai nekalbėti su niekuo turėtų būti suprastas priešingai: būtent tada reikia įtraukti dar vieną patikrą. Dažnai antras žmogus pastebi tai, ko įtampą patiriantis artimasis nepastebi.
Geresni klausimai yra susiję su bendrais prisiminimais
Jeigu norima pasitikrinti tapatybę pokalbio metu, geriausia užduoti klausimą, į kurį atsakymą žino tik tikrasis asmuo. Tačiau nereikėtų remtis viešai randama informacija, tokia kaip gimimo data, augintinio vardas ar mokyklos pavadinimas. Patikimesni yra konkretūs bendri prisiminimai, kurių internete niekas neminėjo.
Šeimos slaptažodis padeda tik kartu su taisyklėmis
Daugelis lietuvių jau žino, kad šeimos slaptažodis gali būti puiki apsaugos priemonė. Tačiau jis veikia tik tuomet, kai naudojamas teisingai. Verta iš anksto gyvai susitarti dėl trumpos frazės ar žodžio, kuris būtų pasakomas netikėto prašymo pervesti pinigų atveju. Šio kodo nereikėtų laikyti bendrame el. laiške, užrašuose ar debesijos paskyroje.
Jeigu slaptažodis buvo paviešintas ar panaudotas per įtartiną pokalbį, jį reikia nedelsiant pakeisti. Dar svarbiau – iš anksto sutarti, kad jei slaptažodis nepasakomas teisingai, pinigai nepervedami, o jokie kodai neatskleidžiami. Sukčius gali apsimesti, kad jį pamiršo dėl šoko, traumos ar vaistų poveikio, todėl taisyklė turi būti kategoriška.
Saugiausia praktika – bet kokį neplanuotą pinigų prašymą tikrinti dviem nepriklausomais kanalais. Pavyzdžiui, skambutį patvirtinti vaizdo pokalbiu arba susisiekti su kitu šeimos nariu. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažniau pasitiki balsu, ir paaugliams, kurie daug bendrauja per telefoną bei žinutes.
Banko perspėjimas nėra tik techninė detalė
Nuo 2025 m. spalio euro zonos mokėjimų sistemoje veikia gavėjo tikrinimo paslauga. Ji prieš pavedimą patikrina, ar įvestas vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas atitinka IBAN sąskaitos savininką. Vartotojui parodoma, ar duomenys sutampa, sutampa tik iš dalies, nesutampa arba jų nepavyko patikrinti.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad daugiau kaip penktadaliu patvirtintų sukčiavimo atvejų mokėtojui prieš pavedimą buvo parodytas perspėjimas apie gavėjo neatitikimą, tačiau žmonės vis tiek patvirtino mokėjimą. Tai labai svarbi pamoka Lietuvos rinkai: technologinė apsauga veikia tik tada, kai vartotojas jos neapeina dėl baimės ar skubėjimo.
Sukčius gali tvirtinti, kad sąskaita priklauso advokatui, gydytojui, policijos pareigūnui, „saugumo specialistui“ ar artimojo draugui. Jis taip pat gali aiškinti, kad sistema rodo klaidingą perspėjimą. Tokiu atveju pavedimo tvirtinti negalima. Reikia sustabdyti pokalbį ir savarankiškai patikrinti visą istoriją.
Ką daryti, jei pinigai jau pervesti
Jei paaiškėjo, kad pinigai galėjo būti pervesti sukčiui, svarbiausios yra pirmosios minutės. Reikia nedelsiant nutraukti bendravimą ir susisiekti su savo banku ar kitu mokėjimo paslaugų teikėju. Kai kuriais atvejais finansų įstaiga dar gali sustabdyti pavedimą, kreiptis į gavėjo banką ar blokuoti kortelę. Kuo greičiau pranešama, tuo didesnė tikimybė sumažinti žalą.
Jeigu buvo atskleisti prisijungimo duomenys, patvirtinta įtartina „Smart-ID“ ar mobiliojo parašo užklausa, telefone įdiegta nuotolinio valdymo programa arba sukčiui parodytas ekranas, vien pavedimo atšaukimo nepakanka. Reikia blokuoti prieigą, pakeisti slaptažodžius, atsijungti nuo nepažįstamų įrenginių ir patikrinti, ar jūsų vardu neatsirado naujų finansinių įsipareigojimų.
Nukentėjus nuo sukčiavimo būtina kreiptis į policiją per portalą epolicija.lt. Taip pat verta išsaugoti telefono numerius, susirašinėjimą, ekrano nuotraukas, balso žinutes, banko sąskaitos informaciją, mokėjimo duomenis ir skambučio laiką. Jei sukčiavimo bandymas pastebėtas dar iki pinigų praradimo, apie jį galima informuoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą.
Po pirmosios apgaulės dažnai seka antra
Ypač pavojinga tai, kad po pirmo incidento gali pasirodyti nauji „teisininkai“, „tyrėjai“ ar „lėšų grąžinimo specialistai“. Jie žada susigrąžinti prarastus pinigus už išankstinį mokestį. Iš tikrųjų tai gali būti dar viena tos pačios grupės manipuliacijos schema. Todėl Lietuvos vartotojams ir verslui svarbu išlikti atsargiems net ir po to, kai jau buvo patirtas nuostolis.
Praktiškiausia taisyklė: telefoninis skubumas pinigams netinka
DI keičia balsų kokybę, kalbų tikslumą ir net telefono ekrane rodomą informaciją, tačiau sukčiavimo esmė lieka ta pati. Auka izoliuojama, išgąsdinama, paskubinama ir verčiama priimti sprendimą, kurio ramiai apgalvojusi tikriausiai niekada nepriimtų. Todėl šeimos apsauga turi remtis aiškiu procesu, o ne bandymu iš klausos atpažinti, ar balsas tikras.
Paprastai tariant, jokių neplanuotų pavedimų pagal telefono skambutį, jokių prisijungimo kodų kitam žmogui ir jokio banko įspėjimo ignoravimo. Kilus bent menkiausiai abejonei, pokalbis nutraukiamas, o aplinkybės tikrinamos atskirai. Šios taisyklės ypač vertingos lietuviams, kurie aktyviai naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis ir vertina greitį, bet turi nepamiršti ir saugumo.
Geriausia šias taisykles aptarti dar iki pirmojo įtartino skambučio, ypač su vyresniais artimaisiais ir paaugliais. Vienas paprastas principas gali apsaugoti nuo didelių nuostolių: balsas gali būti nukopijuotas, numeris – suklastotas, o skubus pinigų prašymas visada turi būti patvirtintas kitu būdu.








Diskusija
Palikti komentarą
Komentarai (1)
Baisu, bet labai realu... dabar jau ir balsu gali apgaut. Reiks su artimaisiais tą slaptažodį susitart rimtai.