20 mln. eurų LEZ energijai: startas Lietuvai

Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino naują valstybės pagalbos schemą „LEZ žaliasis pramonės parkas“, kuri Lietuvos laisvosioms ekonominėms zonoms atvers iki 20 mln. eurų finansavimą tvaresnei ir efektyvesnei energetikos infrastruktūrai. Šis sprendimas svarbus ne tik pramonei, bet ir visai Lietuvos rinkai, nes energetinis efektyvumas šiandien tampa vienu iš pagrindinių konkurencingumo veiksnių.

Ministerijos teigimu, tikslas yra mažinti pramonės teritorijose patiriamas energijos sąnaudas, geriau išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tai itin aktualu įmonėms Vilniuje, Kaune ir kituose LEZ veikiančiuose pramonės centruose, kur energijos kainų svyravimai tiesiogiai veikia gamybos savikainą.

Kuo ši priemonė išsiskiria?

Ne atskirų įmonių, o bendros infrastruktūros finansavimas

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, tai viena pirmųjų tikslinių priemonių Lietuvoje, orientuotų ne į pavienės gamyklos modernizavimą, o į bendrą energetikos infrastruktūrą LEZ teritorijose. Tokia kryptis artima Vakarų Europos ir Skandinavijos modeliams, kur pramonės parkai vis dažniau veikia kaip bendri energetiniai mazgai.

Šis modelis leidžia kurti integruotus sprendimus, kuriuos galės naudoti kelios įmonės vienu metu: nuo energijos kaupimo iki bendrų vėsinimo ar šilumos tinklų. Lietuviams tai reiškia modernesnę, lankstesnę ir ilgainiui pigesnę energijos ekosistemą pramonėje.

Kokie sprendimai bus finansuojami?

Saulės elektrinės ir baterijų kaupimas

Vienas pagrindinių finansavimo krypčių bus saulės elektrinių įrengimas LEZ teritorijose. Kartu bus remiamos baterijų energijos kaupimo sistemos, kurios leis sukaupti perteklinę energiją ir ją panaudoti tada, kai elektra brangesnė arba paklausa išauga.

Toks sprendimas atitinka globalias energijos valdymo tendencijas ir tampa vis svarbesnis Lietuvos verslui, ypač įmonėms, kurios siekia stabilizuoti išlaidas bei didinti AEI – atsinaujinančių energijos išteklių – dalį savo veikloje.

Ledo pagrindu veikiančios kaupimo sistemos

Įdomi priemonės dalis – ledo pagrindu veikiančios energijos kaupimo sistemos. Jos leidžia pramoninę vėsą gaminti ne piko metu, kai elektros poreikis mažesnis, o vėliau ją panaudoti didžiausio apkrovimo valandomis. Tai ypač naudinga gamybos ir sandėliavimo objektams, kuriems reikalingas pastovus temperatūros valdymas.

Atliekinė šiluma ir vėsuma – dar neišnaudotas potencialas

Efektyvesnis energijos panaudojimas LEZ teritorijose

Finansavimas taip pat bus skiriamas įrangai, kuri surenka ir pakartotinai panaudoja atliekinę šilumą. Be to, numatomos investicijos į šilumos ir vėsumos gamybos, kaupimo bei paskirstymo infrastruktūrą. Tai reiškia, kad LEZ teritorijose susidarantys energijos likučiai galės būti paversti praktine nauda kitoms įmonėms.

Toks požiūris ypač svarbus Lietuvoje, kur energijos efektyvumas vis dažniau vertinamas kaip strateginė investicija, o ne tik sąnaudų mažinimo priemonė. Verslui tai suteikia galimybę sumažinti papildomos energijos poreikį ir optimizuoti eksploatacines išlaidas.

Ką tai reiškia verslui Lietuvoje?

Nauda įmonėms ir investuotojams

Paraiškas galės teikti LEZ valdymo bendrovės, o projektų partneriais galės tapti komunalinių paslaugų, centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo įmonės. Tai atveria kelią platesniam bendradarbiavimui tarp viešojo ir privataus sektoriaus, kuris Lietuvoje tampa vis svarbesnis siekiant žaliosios transformacijos.

Valstybės pagalba, priklausomai nuo veiklos ir įmonės dydžio, galės siekti 30–65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tai ženklus postūmis įmonėms, kurios planuoja investuoti į modernią energetikos infrastruktūrą, bet nori sumažinti pradines kapitalo išlaidas.

Modernizavimo fondas ir tolimesni žingsniai

Finansavimo sąlygos dar bus patvirtintos

Ši schema parengta pagal Modernizavimo fondo 2026–2027 metų kryptį „Žaliasis pramonės parkas“. Šiuo metu ministerija rengia paraišką Europos investicijų bankui dėl 20 mln. eurų Modernizavimo fondo lėšų panaudojimo. Kvietimas projektams bus paskelbtas tuomet, kai bus galutinai patvirtintos finansavimo sąlygos.

Žvelgiant iš technologinės perspektyvos, tai svarbus signalas, kad Lietuva vis aktyviau investuoja į išmanią energetiką, pramonės skaitmenizavimą ir tvarią infrastruktūrą. Tokie projektai ilgainiui gali padėti ne tik LEZ veikiančioms įmonėms, bet ir visai šalies ekonomikai tapti atsparesnei energijos kainų šuoliams bei patrauklesnei tarptautiniams investuotojams.