DI keičia darbo rinką Lietuvoje: kas laukia naujokų?

Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia darbo rinką Lietuvoje ir visoje Europoje. Nors aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač IT, inžinerijos ir sveikatos priežiūros srityse, vis dar trūksta, rutininius, pasikartojančius darbus atliekantys darbuotojai vis dažniau atsiduria rizikos zonoje. Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, Lietuvos darbo rinkoje jau matomi akivaizdūs pokyčiai, tačiau masinių atleidimų kol kas nefiksuojama.

Ši tendencija svarbi ir Lietuvos rinkai, ir lietuviams, planuojantiems karjerą technologijų sektoriuje. Įmonės Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose vis dažniau ieško ne tik programavimo žinių turinčių specialistų, bet ir žmonių, gebančių dirbti kartu su DI įrankiais, vertinti jų rezultatus ir priimti atsakomybe pagrįstus sprendimus.

Paradoksas darbo rinkoje: vienur kandidatų per daug, kitur – stinga darbuotojų

UŽT fiksuoja paradoksalią situaciją: kai kuriose profesijose konkurencija tarp kandidatų auga, o kitose jaučiamas nuolatinis darbuotojų trūkumas. Daugiausia konkurencijos šiuo metu patiria sekretoriai, administratoriai, bendro profilio vadybininkai, taip pat kultūros ir marketingo sričių atstovai. Tuo metu inžinerijos, IT, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir švietimo sektoriai vis dar laukia naujų darbuotojų.

Anot tarnybos, aiškėja pagrindinė tendencija: jei žmogaus darbas susideda iš pasikartojančių veiksmų kompiuterio ekrane, jo funkcijos yra labiausiai pažeidžiamos. O jei darbas reikalauja kūrybiškumo, fizinio meistriškumo, emocinio intelekto ar sudėtingų santykių valdymo, jo vertė rinkoje greičiausiai tik augs.

IT sektoriuje DI keičia ne tik poreikį, bet ir samdymo būdus

Kalbant apie Lietuvos IT sektorių, tradiciniai darbo skelbimai jau nebėra pagrindinis talentų pritraukimo kanalas. UŽT pažymi, kad oficialiai skelbiami pasiūlymai atspindi tik dalį realios rinkos situacijos, nes įmonės vis aktyviau naudoja tiesioginę kandidatų paiešką per „LinkedIn“, organizuoja hakatonus, vidines akademijas ir mokymų programas.

Pavyzdžiui, 2026 metų pirmąjį pusmetį informacijos ir ryšių sektoriaus darbdaviai UŽT platformoje paskelbė apie 270 darbo pasiūlymų, kai prieš metus jų buvo 480. Tai rodo ne tiek poreikio mažėjimą, kiek pasikeitusį samdymo modelį ir tai, kad įmonės dažniau ieško jau pasirengusių specialistų, o ne pradinio lygio kandidatų.

Kokius įgūdžius dabar vertina darbdaviai?

Pasak UŽT, šiuolaikinis darbuotojas turi gebėti ne konkuruoti su DI, o jį efektyviai naudoti. Dėl to stiprėja poreikis žmonėms, kurie moka analizuoti duomenis, vertinti DI sugeneruotų rezultatų kokybę, suprasti verslo procesus ir tinkamai formuluoti užduotis technologijoms.

Vis svarbesnės tampa tokios kompetencijos kaip:

• duomenų analizė ir kritinis mąstymas;
• DI įrankių naudojimas kasdienėje veikloje;
• prompt engineering arba tikslių užklausų kūrimas;
• produktų ir procesų supratimas;
• sprendimų priėmimas ir atsakomybė už rezultatą;
• gebėjimas dirbti komandoje hibridinėje technologinėje aplinkoje.

Tai aktualu ne tik programuotojams. Net rinkodaros, personalo valdymo, klientų aptarnavimo ar administravimo specialistams Lietuvoje vis dažniau prireikia mokėti naudotis generatyviniu DI, automatizavimo platformomis ir teksto analizės įrankiais.

Startuoliai Lietuvoje: DI tampa konkurenciniu pranašumu

„Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė teigia, kad Lietuvos startuoliams vis dar trūksta programuotojų, inžinierių ir kitų technologijų specialistų, tačiau keičiasi pats talentų profilis. Šiandien labiausiai vertinami patyrę inžinieriai, sistemų architektai ir žmonės, gebantys praktiškai įdiegti DI sprendimus į produkto kūrimą ir verslo procesus.

Pasak jos, DI keičia ne tik tai, kaip dirba startuoliai, bet ir tai, ką jie kuria. Naudodamos DI, tokio paties dydžio komandos gali nuveikti daugiau: greičiau atlikti sudėtingas užduotis, automatizuoti daug laiko reikalaujančius procesus ir sparčiau testuoti naujas idėjas. Tai ypač svarbu Lietuvos rinkai, kurioje daugelis jaunų įmonių konkuruoja ne masiniu dydžiu, o greičiu, lankstumu ir inovacijomis.

Lietuviški DI produktai stiprina rinką

Verbickaitė pabrėžia, kad DI startuoliams tampa ne tik efektyvumo įrankiu, bet ir naujų produktų kūrimo pagrindu. Lietuvoje jau matyti atvejų, kai DI yra ne pagalbinė funkcija, o esminė produkto dalis. Pavyzdžiui, „Nexos.ai“ vysto DI modelių infrastruktūrą, „Sintra“ kuria virtualius darbuotojus, „CAST AI“ automatizuoja debesų kompiuterijos valdymą, „Biomatter“ pasitelkia generatyvinį DI baltymų kūrimui, o „Hostinger“ plėtoja DI sprendimus svetainių kūrimui.

Tokie pavyzdžiai svarbūs ir Lietuvos verslui, ir vartotojams. Viena vertus, jie stiprina šalies technologijų ekosistemą ir gerina Lietuvos, kaip inovacijų centro, įvaizdį. Kita vertus, jie rodo, kad DI jau tampa praktišku įrankiu, kurį gali naudoti tiek didelės įmonės, tiek smulkesni verslai Kaune, Vilniuje ar regionuose.

Italija: auganti DI rinka ir nauji reikalavimai darbuotojams

Europos mastu DI plėtra taip pat nestovi vietoje. Italijoje 2025 metais dirbtinio intelekto rinka pasiekė 1,8 mlrd. eurų apyvartą, o tai net 50 proc. daugiau nei 2024-aisiais, skelbia „Il Sole 24 Ore“. DI technologijas naudoja 16,4 proc. įmonių, turinčių bent dešimt darbuotojų. Nors šis rodiklis beveik dvigubai didesnis nei prieš metus, jis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, siekiančio 20 proc.

Didžiausias DI pritaikymas matomas IT sektoriuje, kur daugiau nei pusė įmonių jau naudoja DI įrankius. Italijos skaitmeninės rinkos organizacijos „Anitec-Assinform“ duomenimis, būtent šiame sektoriuje tikimasi didžiausio produktyvumo augimo – apie 25 proc.

DI ne panaikina darbus, o keičia jų struktūrą

Italijos ataskaitose pabrėžiama, kad technologijos keičia darbo organizavimą, o kai kurioms užduotims atlikti reikia vis mažiau žmonių. Tačiau kol kas kalbama ne apie visišką darbuotojų pakeitimą, o apie vaidmenų transformaciją. Kitaip tariant, darbuotojai turi daugiau techninių ir operacinių įgūdžių, o profesijos tampa hibridinės.

Ši tendencija labai artima ir Lietuvos realybei. Įmonės Vilniuje bei Kaune jau dabar ieško specialistų, kurie suprastų ne tik kodą, bet ir verslo procesus, klientų kelionę, automatizaciją bei duomenų panaudojimą. Tai reiškia, kad ateityje bus vis svarbiau mokėti dirbti su DI kaip su įrankiu, o ne kaip su konkurentu.

Kompetencijos, kurių reikės artimiausiais metais

Italijoje stebimas ir ryškus naujų įgūdžių poreikio augimas. 2025 metų „Skaitmeninių įgūdžių observatorijos“ duomenimis, darbo skelbimų, kuriuose reikalaujama DI užklausų kūrimo įgūdžių, per metus padaugėjo 112 proc. Tai rodo, kad prompt engineering tampa ne nišine, o masine kompetencija.

Lietuvos specialistams tai taip pat svarbus signalas. Net ir nesant masinių atleidimų, darbuotojai, kurie geba greitai prisitaikyti prie generatyvinio DI, automatizacijos ir duomenų analizės, turės stipresnes pozicijas tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje.

Austrija: baimės didesnės nei realūs pokyčiai

Austrijoje visuomenės nuogąstavimai dėl DI poveikio darbo vietoms kol kas lenkia realią situaciją. Kaip rašo „Der Standard“, 51 proc. austrų mano, kad DI panaikins daugiau darbo vietų nei sukurs, o 20 proc. nerimauja dėl savo darbo ateities. Vis dėlto IT sektoriuje užimtumas net augo.

Austrijos darbuotojų rūmų ataskaita rodo, kad daugiau nei pusė vertintų IT įmonių per metus padidino darbuotojų skaičių, o bendras augimas siekė 3,4 proc. Iki 2030 metų šalyje prognozuojamas beveik 39 tūkst. IT specialistų trūkumas.

Perkvalifikavimas tampa būtinas

„Accenture Austria“ vadovas Michaelas Zettelis teigia, kad įmonės pirmiausia turės kelti esamų darbuotojų kvalifikaciją, o tik tada aktyviau samdyti naujus žmones. Jo teigimu, dalis funkcijų bus peržiūrėta arba visai panaikinta tik tais atvejais, kai jos nesuderinamos su DI era.

„Pirmiausia reikės sustiprinti jau dirbančių žmonių įgūdžius, tada kurti naujas kompetencijas samdant specialistus, o trečiame etape peržiūrėti tuos vaidmenis, kurie nebeatitinka technologinės realybės“, – sako M. Zettelis.

Jo nuomone, tradicinis programavimas išliks svarbus, tačiau vien jo nebepakaks. Darbo rinkoje reikės hibridinių talentų – žmonių, kurie ne tik supranta kodą, bet ir geba valdyti automatizavimo procesus, mokytis visą karjerą ir greitai prisitaikyti prie naujų įrankių.

Ispanija ir Rumunija: atleidimai nėra vien DI pasekmė

Ispanijoje jau pasirodė pirmieji kolektyvinių atleidimų pavyzdžiai. Konsultacijų bendrovė „Capgemini“ paskelbė apie darbuotojų mažinimo procesą, kurį susiejo su technologiniais pokyčiais ir neapibrėžta verslo aplinka. Vis dėlto profesinė sąjunga „CCOO“ teigia, kad atleidimai greičiau susiję su strateginiais valdymo sprendimais, o ne vien automatizacija.

Rumunijoje situacija dar ryškesnė. Šalies IT sektorius sudaro apie 6 proc. BVP ir jame dirba beveik 200 tūkst. žmonių, tačiau per pastaruosius dvejus metus darbuotojų skaičius mažėjo. Nors oficialių tikslių duomenų nėra, vertinama, kad darbo vietų sumažėjo tūkstančiais.

Rumunijos programinės įrangos ir paslaugų pramonės darbdavių asociacijos „ANIS“ vadovė Corina Vasile sako, kad labiausiai nukentėjo pradedantieji programuotojai. Įmonės ir universitetai fiksuoja, kad pradinio lygio darbo vietų ženkliai mažėja, o patyrę specialistai perima dalį užduočių, anksčiau skirtų jaunesniems kolegoms.

Tuo pat metu klientai siūlo mažesnius biudžetus, todėl įmonės siekia išlaikyti efektyvumą su mažesnėmis komandomis. Rumunijos IT sektoriaus profesinės sąjungos „SIIT“ vadovas Florentinas Iancu pažymi, kad DI agentai tampa vis pajėgesni ir iš tiesų pakeičia dalį profesijų. Jo teigimu, žmonėms ateityje liks daugiau stebėjimo, kontrolės ir tikrinimo funkcijų.

Čekija ir bendras Europos kontekstas

Čekijoje oficialiai neskelbiama atleidimų, kurie būtų tiesiogiai siejami su DI poveikiu, nors net apie 4 proc. visų darbuotojų dirba IT srityje. Sektoriaus atstovai vis dėlto atkreipia dėmesį, kad DI argumentas kartais naudojamas kartu su kitomis priežastimis: po pandemijos išaugusių sąnaudų mažinimu arba prisitaikymu prie natūralių IT rinkos ciklų.

Europos kontekste matyti dvi pagrindinės tendencijos. Pirma, įmonės samdo mažiau pradedančiųjų ir labiau ieško patyrusių specialistų. Antra, reikalavimai esamiems darbuotojams sparčiai auga. Tai reiškia, kad sėkminga karjera technologijų sektoriuje vis labiau priklausys nuo gebėjimo nuolat mokytis, taikyti DI įrankius ir priimti sprendimus remiantis duomenimis.

Ką tai reiškia Lietuvai ir lietuviams?

Lietuvos darbo rinkai tai yra aiškus signalas: DI ne tik automatizuoja procesus, bet ir keičia samdymo logiką. Darbdaviai Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje vis labiau vertins kandidatus, kurie turi ne vien teorinių žinių, bet ir praktinį gebėjimą dirbti su generatyviniu DI, debesų kompiuterija, automatizavimu ir duomenų analitika.

Lietuviams, svarstantiems apie karjerą IT srityje, tai reiškia ir galimybes, ir iššūkius. Pradedantiesiems reikės daugiau investuoti į mokymąsi, praktinius projektus, hakatonus ir sertifikatus. Tuo tarpu įmonėms teks sparčiau investuoti į darbuotojų perkvalifikavimą, kad jos neprarastų konkurencinio pranašumo Lietuvos rinkoje ir tarptautiniu mastu.

Galiausiai DI plėtra rodo, kad laimės tie verslai ir specialistai, kurie sugebės prisitaikyti anksčiau už kitus. Tai aktualu ne tik technologijų įmonėms, bet ir bankams, logistikos bendrovėms, viešajam sektoriui, prekybai bei paslaugų verslui Lietuvoje.

Išvada: svarbiausia ne bijoti DI, o išmokti juo naudotis

Europos ir Lietuvos pavyzdžiai rodo aiškią kryptį: dirbtinis intelektas negrįžtamai keičia darbo rinką, tačiau poveikis skirtingose šalyse ir sektoriuose nevienodas. Kol vienur mažėja pradedančiųjų pozicijų, kitur auga naujų specialistų poreikis, ypač ten, kur reikia gebėjimo valdyti DI, o ne bijoti jo.

Lietuvos technologijų ekosistemai tai gali tapti ne grėsme, o galimybe. Jei įmonės ir darbuotojai laiku prisitaikys, DI gali padėti kurti daugiau vertės, greičiau diegti inovacijas ir stiprinti Lietuvos pozicijas Europos skaitmeninėje rinkoje.

Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Italijos portalas „OBCT“, Austrijos „Der Standard“, Ispanijos „El Confidencial“, Rumunijos „Hot News“ ir Čekijos „Denik Referendum“.