DI turinys Lietuvoje: kada jį ženklinti?

Nuo rugpjūčio 2 d. Europos Sąjungoje pradėti taikyti nauji Dirbtinio intelekto akto skaidrumo reikalavimai, kurie tiesiogiai palies ir Lietuvos rinką. Šie pakeitimai svarbūs ne tik didelėms technologijų bendrovėms, bet ir žiniasklaidai, reklamos agentūroms, viešojo sektoriaus įstaigoms, nuomonės formuotojams bei visiems, kurie dirba su DI sugeneruotu ar pakeistu turiniu. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) paaiškina, kada DI sukurtą tekstą, nuotraukas, garsą ar vaizdo įrašus reikia žymėti, o kada to daryti nereikia.

RRT pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžia, kad skaidrumo taisyklės nėra skirtos riboti dirbtinio intelekto naudojimą. Pagrindinis tikslas – kad žmogus aiškiai suprastų, kada bendrauja su DI sistema, kada DI sistema daro įtaką jam pateikiamam turiniui ir kada matomas arba girdimas vaizdas, garsas ar tekstas buvo sukurtas ar pakoreguotas DI pagalba. Tokia praktika, pasak institucijos, didina pasitikėjimą DI sprendimais ir padeda mažinti dezinformacijos, manipuliavimo bei sukčiavimo riziką.

Kam Lietuvoje galioja ženklinimo pareiga

Pagal DI aktą ženklinimo prievolė taikoma juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie DI turinį naudoja profesinėje arba ekonominėje veikloje. Tai reiškia, kad reikalavimai aktualūs įmonėms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, žiniasklaidos priemonėms, reklamos kūrėjams ir net tiems kūrėjams, kurie socialiniuose tinkluose vykdo komercinę veiklą. Pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune veikianti rinkodaros agentūra, kuri generuoja reklaminį turinį su DI, turės vertinti, ar tam konkrečiam turiniui reikia skaidraus pažymėjimo.

Tuo tarpu jei DI naudojamas tik asmeniniais, neprofesiniais tikslais, pavyzdžiui, smagiai sukurti atviruką draugui ar redaguoti šeimos nuotrauką, tokių ženklinimo pareigų paprastai nėra. Tai svarbi išimtis paprastiems lietuviams, kurie DI įrankius naudoja kasdienėms, nekomercinėms užduotims.

Koks DI turinys turi būti pažymėtas

Deepfake vaizdas, garsas ir vaizdo įrašai

Vienas svarbiausių atvejų, kai ženklinimas yra privalomas, – vadinamasis deepfake turinys. Tai DI sugeneruotas arba pakeistas vaizdas, garsas ar vaizdo įrašas, kuris gali itin tikroviškai imituoti tikrus žmones, objektus, vietas ar įvykius. Tokį turinį žiūrovas arba klausytojas gali palaikyti autentišku, todėl skaidrumo ženklas čia tampa būtinas.

Ši taisyklė ypač aktuali socialiniuose tinkluose, kur manipuliuotas vaizdas gali akimirksniu išplisti ir paveikti viešą nuomonę. Lietuvos vartotojams tai svarbu dėl augančio DI generuojamo turinio kiekio „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir kitose platformose.

Viešai skelbiamas DI tekstas

Taip pat turi būti ženklinamas DI sukurtas arba pakeistas tekstas, jei jis nebuvo pakankamai peržiūrėtas žmogaus, skelbiamas viešai ir juo siekiama informuoti visuomenę svarbiomis temomis. Viešas paskelbimas reiškia, kad tekstą gali matyti neribotas arba labai platus skaitytojų ratas. Tai gali būti naujienų portalas, oficiali įstaigos svetainė, vieša socialinio tinklo paskyra ar kita platforma, kur turinys prieinamas daugeliui.

Viešojo intereso temos apima politiką, demokratinius procesus, viešąjį administravimą, teisėsaugą, visuomenės saugumą, sveikatą, aplinkos apsaugą, ekonomiką, finansus, mokslą ir kultūrą. Kitaip tariant, jeigu DI pagalba kuriamas turinys gali daryti įtaką viešai diskusijai Lietuvoje, jam taikomi griežtesni skaidrumo reikalavimai.

Kada ženklinti nereikia

Yra ir aiškių išimčių. Jei DI sugeneruotas tekstas buvo kruopščiai peržiūrėtas žmogaus ir patikrinti jame pateikiami faktai, papildomo ženklinimo gali neprireikti. Vien tik gramatikos, stiliaus ar skyrybos klaidų pataisymas nėra laikomas pakankama žmogaus peržiūra. Tai svarbu redakcijoms, turinio kūrėjams ir įmonėms, kurios DI naudoja kaip pagalbinį redagavimo įrankį, o ne kaip galutinį informacijos šaltinį.

Ženklinimas taip pat netaikomas DI sugeneruotam tekstui, kuriame nėra teiginių apie visuomenei jautrias ar svarbias temas, pavyzdžiui, sveikatą, vartotojų saugą ar tvarumą. Todėl reklaminių aprašymų, produktų kortelių ar paprastų komercinių žinučių atveju žymėjimo prievolė dažnai nebus aktuali, jei jose nėra viešą interesą liečiančios informacijos.

Pagalbinis redagavimas ir meniniai projektai

Deepfake turiniui ženklinimas gali būti netaikomas, jei DI naudojamas tik techninėms, pagalbinėms redagavimo funkcijoms. Tai gali būti fono koregavimas, šviesos reguliavimas, spalvų korekcija, garso triukšmo mažinimas, garso parametrų pritaikymas ar failo glaudinimas. Tokie pakeitimai paprastai nekeičia žiūrovo suvokimo apie turinio autentiškumą.

Supaprastintas ženklinimas taikomas ir tada, kai deepfake yra akivaizdi meninio, kūrybinio, satyrinio ar grožinio kūrinio dalis. Pavyzdžiui, kino projekte, internetinėje satyroje ar kūrybinėje instaliacijoje ženklinimas neturėtų trukdyti mėgautis kūriniu, tačiau jis vis tiek turi būti pateiktas taip, kad būtų matomas ir suprantamas.

Kaip turėtų atrodyti DI turinio ženklinimas

RRT rekomenduoja, kad ženklinimas būtų aiškus, lengvai pastebimas ir suprantamas iš karto. Tai reiškia, kad vartotojas turi matyti žymą vos tik pirmą kartą susidūręs su turiniu. Ženklinimas turi būti integruotas tiesiai į deepfake, vaizdą ar tekstą ir išlikti matomas turiniui keliaujant toliau – dalijantis, atsisiunčiant ar įkeliant į kitą platformą.

Praktikoje tai gali būti aiški piktograma, matoma įspėjamoji žyma arba standartizuotas ES ženklas. RRT rekomenduoja naudoti bendrus Europos Sąjungos simbolius anglų kalba, kuriuos galima atsisiųsti nemokamai. Toks sprendimas ypač svarbus Lietuvos rinkoje, kur turinys dažnai pasiekia ir tarptautinę auditoriją.

Kas prižiūrės taisykles Lietuvoje

Lietuvoje DI akto skaidrumo reikalavimų priežiūra patikėta Ryšių reguliavimo tarnybai. Tai reiškia, kad būtent ši institucija vertins, kaip verslas, viešasis sektorius ir turinio kūrėjai laikosi naujų DI skaidrumo standartų. Pradiniame etape daugiausia dėmesio bus skiriama ne baudoms, o prevencijai, konsultacijoms ir visuomenės švietimui.

Toks požiūris svarbus, nes daugelis Lietuvos įmonių dar tik pradeda integruoti DI į klientų aptarnavimą, rinkodarą, turinio kūrimą ar analitiką. Aiškios gairės gali padėti mažoms įmonėms, startuoliams ir kūrybinėms agentūroms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kituose miestuose greičiau prisitaikyti prie naujų taisyklių.

Kokios sankcijos numatomos

DI aktas numato reikšmingas sankcijas už skaidrumo pareigų nesilaikymą. Maksimali galima bauda gali siekti 15 mln. eurų arba iki 3 proc. bendros pasaulinės įmonės metinės apyvartos. Vis dėlto RRT akcentuoja, kad tokie dydžiai taikomi tik išskirtiniais atvejais, kai pažeidimai yra ypač šiurkštūs.

Taip pat numatytos specialios taisyklės mažoms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams. Lietuvoje konkreti baudų taikymo tvarka bus įtvirtinta įstatyme, kuris šiuo metu svarstomas Seime. Planuojama atsižvelgti į pažeidimo sunkumą, įmonės pajamas ir lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Mažareikšmio pažeidimo atveju gali būti taikomas ir įspėjimas.

Kodėl tai svarbu Lietuvos rinkai

DI skaidrumo taisyklės tampa vis svarbesnės, nes DI įrankiai sparčiai plinta Lietuvos versle ir žiniasklaidoje. Nuo automatinio tekstų generavimo iki vaizdo klipų kūrimo ar reklamos optimizavimo – dirbtinis intelektas jau yra kasdienė daugelio organizacijų darbo dalis. Tačiau kartu auga ir rizika, kad vartotojai nebeatskirs tikro turinio nuo DI sukurtos ar pakeistos versijos.

Lietuvos vartotojams tai reiškia daugiau aiškumo, didesnį pasitikėjimą skaitmenine žiniasklaida ir geresnę apsaugą nuo manipuliacijos. O verslui – papildomą pareigą įsidiegti vidines turinio tikrinimo procedūras ir aiškiai žymėti DI naudojimą. Tiems, kurie anksti prisitaikys, tai gali tapti konkurenciniu pranašumu.

Apibendrinimas

Nors DI akto reikalavimai gali atrodyti sudėtingi, jų esmė gana paprasta: jei DI turinys gali suklaidinti vartotoją arba daryti įtaką viešai diskusijai, jis turi būti pažymėtas. Jeigu DI naudojamas tik kaip pagalbinis įrankis arba asmeniniams poreikiams, pareigos dažnai netaikomos. Lietuvos įmonėms, kūrėjams ir institucijoms dabar svarbu peržiūrėti savo darbo procesus ir pasiruošti skaidresniam DI naudojimui jau šiandien.