Lietuva ir ES: ar valstybės pasirengusios AI kontrolei?

Praėjus daugiau nei metams po nustatyto termino, dalis Europos Sąjungos valstybių vis dar nėra iki galo pasirengusios įgyvendinti dirbtinio intelekto (DI) priežiūros taisyklių. Tai reiškia, kad net ir aiškiai uždrausti pavojingiausi DI naudojimo atvejai – pavyzdžiui, manipuliavimas vartotojais priimant žalingus sprendimus ar vadinamasis „socialinis reitingavimas“ pagal elgesį – kai kuriose šalyse gali būti sunkiau realiai užtikrinami.

Lietuvai tai aktualu dėl kelių priežasčių. Pirma, Vilniuje ir Kaune sparčiai auganti technologijų ekosistema vis dažniau kuria arba diegia DI sprendimus. Antra, Lietuvos rinka yra glaudžiai susijusi su ES skaitmenine politika, todėl bet kokie vėlavimai gali paveikti ir lietuviams prieinamų paslaugų saugumą, ir verslo teisinį aiškumą.

Kas jau turėjo būti padaryta?

Valstybių pareiga įgyvendinti draudimus

Europos Sąjunga yra nustačiusi, kad pavojingiausi DI naudojimo būdai turi būti ribojami arba visiškai draudžiami. Tačiau praktinis įgyvendinimas paliktas nacionalinėms institucijoms. Kitaip tariant, kiekviena šalis turi paskirti atsakingas priežiūros institucijas, parengti aiškų kompetencijų pasiskirstymą ir užtikrinti, kad būtų kam tikrinti pažeidimus.

Nors terminas buvo aiškiai nustatytas jau praėjusių metų rugpjūtį, dalis valstybių iki šiol nėra užbaigusios šio proceso. Rumunija, pavyzdžiui, jau parengė planą, nurodantį, kurios institucijos turėtų atlikti konkrečias užduotis, tačiau įstatymas, kuris leistų šį planą įgyvendinti, dar nėra priimtas. Panaši situacija fiksuojama ir Liuksemburge bei Lietuvoje, kur reguliuotojai pripažįsta, kad nacionaliniai teisės aktai vis dar nėra iki galo patvirtinti.

Ne tik teisės aktai, bet ir žmonės

Reguliavimui reikia pajėgumų

Net ir turint teisinį pagrindą, vien jo nepakanka. DI priežiūra reikalauja specialistų, kurie supranta algoritmus, duomenų valdymą, rizikos vertinimą ir technologinių platformų veikimo principus. Tai ypač svarbu prižiūrint dideles technologijų įmones, kurios dažnai turi didelius biudžetus ir stiprias teisines komandas.

Lietuvos atveju tai ypač jautru, nes šalis dažnai pristatoma kaip patraukli vieta startuoliams ir skaitmeniniam verslui. Vis dėlto Lietuvos ryšių reguliuotojas nurodė, kad šiemet jam buvo skirta tik dvi pilno etato pareigybės DI aktui įgyvendinti. Tai kelia klausimą, ar tokio personalo pakaks efektyviai priežiūrai, ypač kai DI įrankių naudojimas auga tiek viešajame sektoriuje, tiek privataus verslo aplinkoje.

Palyginimui, Vokietijoje už panašias užduotis šiuo metu dirba apie 20 žmonių, nors įgyvendinimo įstatyme numatyta iš viso 43 pareigybės. Tai rodo, kad net ir didesnės ekonomikos susiduria su įgyvendinimo tempų bei resursų problema.

Ką rodo Europos Komisijos praktika?

Neaiškus vaizdas visoje ES

Europos Komisija savo interneto svetainėje pateikia apžvalgą, kurios institucijos kiekvienoje ES šalyje atsakingos už nacionalinę DI priežiūrą. Tačiau šis sąrašas nėra pilnas: viešai matoma tik dalis valstybių, o daliai jų statusas pateikiamas kaip laikinas. Be to, viešas įrašas kurį laiką nebuvo atnaujintas, todėl tikslus pasirengimo lygis visoje Sąjungoje lieka miglotas.

Komisija nekomentavo, kodėl duomenys nėra pilnai atnaujinti, ir neatskleidė, kiek šalių iš tikrųjų yra pasirengusios visiškai taikyti taisykles. Tuo pat metu pati Briuselis taip pat ne visada pateikia visą reikiamą dokumentaciją laiku – kai kurios gairės ir registrai konkrečioms DI sistemoms atsirado pavėluotai.

Ką tai reiškia Lietuvai ir verslui?

Nauda, rizikos ir praktiniai scenarijai

Lietuvos vartotojams tai reiškia, kad jų teisės gali būti numatytos įstatymuose, bet ne visada lengvai apginamos praktikoje. Jei priežiūros institucijos neturi pakankamai darbuotojų ar aiškių įgaliojimų, skundai dėl netinkamo DI naudojimo gali būti nagrinėjami lėčiau. Tai ypač svarbu situacijose, kai DI naudojamas finansų, sveikatos, darbo atrankos ar viešųjų paslaugų srityse.

Verslui, ypač Lietuvos rinkoje veikiančioms „fintech“, e. komercijos ir programinės įrangos įmonėms, svarbiausias privalumas būtų aiškumas. Kuo greičiau ir nuosekliau veikia reguliavimas, tuo lengviau kurti produktus, atitinkančius ES reikalavimus. Tai padeda išvengti teisinio neapibrėžtumo, galimų baudų ir reputacijos rizikų.

Praktiškai tai paliečia ir kasdienius scenarijus: DI pagalbos įrankius klientų aptarnavime, automatizuotą kandidatų atranką, turinio filtravimą, sukčiavimo aptikimą ar personalizuotas rekomendacijas. Jei šios sistemos naudojamos atsakingai, jos suteikia konkurencinį pranašumą. Tačiau be veiksmingos priežiūros jos gali tapti ir vartotojų klaidinimo įrankiu.

Ar Lietuva pasirengusi greičiau nei kai kurios kitos šalys?

Lietuva dažnai pristatoma kaip lanksti ir inovatyvi technologijų valstybė, ypač kalbant apie skaitmenines paslaugas, startuolius ir greitai augančias platformas. Tačiau būtent čia atsiranda ir dilema: inovacijų tempas dažnai lenkia reguliavimo institucijų pajėgumus. Jei reguliuotojams skiriama per mažai resursų, gali atsirasti atotrūkis tarp to, kas parašyta teisėje, ir to, kas realiai įgyvendinama.

Europos Komisijos kvietimas valstybėms „skubiai tęsti“ pasirengimą yra aiškus signalas, kad laukti nebegalima. Lietuvai tai reiškia ne tik pareigą formaliai perkelti ES taisykles į nacionalinę teisę, bet ir būtinybę sustiprinti institucijų kompetencijas. Tik tada lietuviams bus užtikrinta, kad dirbtinio intelekto sprendimai veiktų saugiai, skaidriai ir pagal aiškias taisykles.

Išvada: DI ateitis priklauso nuo įgyvendinimo

Dirbtinis intelektas jau keičia Europos ekonomiką, o kartu ir Lietuvos skaitmeninę aplinką. Tačiau vien modernūs algoritmai ir inovatyvūs produktai neužtikrina saugumo. Reikia aiškių taisyklių, pakankamai žmonių joms prižiūrėti ir politinės valios jas įgyvendinti laiku. Kol kai kurios ES sostinės delsia, daliai piliečių ir įmonių lieka mažiau aiškumo, mažiau apsaugos ir daugiau rizikos.

Lietuvos technologijų bendruomenei tai yra priminimas: DI plėtra turi eiti kartu su atsakingu reguliavimu. Tik taip Lietuvos rinka galės augti tvariai, o Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose kuriami sprendimai bus konkurencingi ne tik vietoje, bet ir visoje Europoje.