Lietuvos ryšio operatoriai antrąjį šių metų ketvirtį užkirto kelią masiniam sukčiavimui telefonu ir SMS žinutėmis. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per šį laikotarpį buvo užblokuota net 2,78 mln. apgaulingų skambučių ir 1,22 mln. įtartinų trumpųjų žinučių.

Skaičiai rodo aiškią tendenciją: apgaulingų skambučių kiekis sumažėjo beveik 80 proc., o SMS žinučių – 42,1 proc. Tai svarbi žinia tiek vartotojams, tiek įmonėms Lietuvoje, nes stipresni operatorių filtrai padeda mažinti finansinių nuostolių ir asmens duomenų vagystės riziką.

Kodėl sukčiai keičia metodus

Pasak RRT, sukčiai greitai prisitaiko prie naujų saugumo priemonių. Anksčiau jie dažnai naudodavo suklastotus lietuviškus numerius, tačiau efektyvesni filtravimo sprendimai šią taktiką gerokai apsunkino. Dėl to nusikalstamos schemos persikėlė į kitą etapą – dabar daugiau skambučių fiksuojama iš Latvijos, Estijos ir kitų užsienio šalių.

RRT pirmininkės Jūratės Šovienės teigimu, kenkėjams nebeapsimoka naudoti senos schemos su tariamai vietiniais numeriais, todėl jie renkasi atsitiktinius, nesikartojančius kontaktus. Tai apsunkina jų identifikavimą operatoriams, nes numeriai atrodo įprasti ir ne visada leidžia automatiškai atpažinti apgaulę.

Kas tai reiškia lietuviams ir Lietuvos rinkai

Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose gyvenantys vartotojai vis dažniau susiduria su tarptautiniais sukčiavimo bandymais. Tai svarbu ir verslui: įmonės, ypač tos, kurios aptarnauja klientus telefonu, turi stiprinti vidines kibernetinio saugumo priemones, darbuotojų mokymus ir SMS autentifikavimo politiką.

Globali tendencija tokia pati kaip ir Lietuvoje – sukčiavimas nebėra vien lokalus reiškinys. Sukčiai naudoja automatinį numerių generavimą, socialinę inžineriją ir išmanias apgaulės schemas, todėl vartotojų budrumas tampa ne mažiau svarbus nei technologiniai filtrai.

Kaip atpažinti ir sustabdyti pavojingas žinutes

RRT rekomenduoja gavus įtartiną SMS ar žinutę susirašinėjimo programėlėje nespustelėti jokių nuorodų, neatidaryti priedų ir jokiu būdu neatskleisti prisijungimo duomenų prie internetinės bankininkystės, el. pašto ar kitų paskyrų. Taip pat nereikėtų tvirtinti mokėjimų, kurių pats vartotojas neinicijavo.

Naudinga praktika – iškart užblokuoti siuntėją ir pažymėti žinutę kaip šlamštą arba sukčiavimo bandymą. Tokios funkcijos, prieinamos daugelyje susirašinėjimo programėlių, padeda gerinti filtravimą ir apsaugoti kitus vartotojus Lietuvoje.

Vartotojo saugumas – svarbiausia apsauga

Nors operatorių diegiami filtrai Lietuvoje veikia vis efektyviau, galutinė apsauga vis dar priklauso ir nuo paties vartotojo elgesio. Jei skambutis ateina iš nepažįstamo užsienio numerio, o jo paskirtis neaiški, geriausia tiesiog nekelti ragelio. Tai ypač aktualu aktyviai skaitmenines paslaugas naudojantiems lietuviams, kurie kasdien gauna daug pranešimų iš bankų, kurjerių ir kitų paslaugų tiekėjų.

Ekspertai pabrėžia, kad saugumo įpročiai, kartu su operatorių technologiniais sprendimais, yra veiksmingiausia gynyba nuo telefoninio sukčiavimo ir apgaulingų SMS Lietuvos rinkoje.