Lietuva ruošiasi įsigyti pažangią tunelių aptikimo technologiją, kuri padėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybai greičiau ir tiksliau nustatyti bandymus kasti požeminius praėjimus per valstybės sieną. Apie tai, remiantis LRT, pranešė vidaus reikalų ministras Martynas Katelinas. Sprendimas aktualus ne tik saugumo institucijoms, bet ir platesnei Lietuvos technologijų ekosistemai, nes rodo, kad pasienio apsauga vis labiau remiasi duomenų analitika, jutikliais ir automatizuotu grėsmių atpažinimu.

Pasak ministro, Lietuvos specialistai neseniai išbandė iš Lenkijos pasiskolintą sistemą, skirtą požeminiams kasimo darbams fiksuoti. Bandymų metu technologija aptiko tunelį, apie kurį teisėsauga jau turėjo informacijos, todėl praktinis testas patvirtino jos veiksmingumą realiomis sąlygomis. Planuojama, kad įsigijus įrangą ja galės naudotis Lietuvos pasieniečiai.

Kaip veikia tunelių aptikimo sistema?

Tokio tipo technologijos paprastai remiasi grunto virpesių analize, požeminio aktyvumo stebėjimu ir jautriais sensoriais, galinčiais užfiksuoti žmogaus sukeltus kasimo signalus. Tai svarbus pranašumas, palyginti su vien fizinėmis užtvaromis ar vaizdo kameromis, nes tuneliai dažnai kasami ten, kur įprastos stebėjimo priemonės yra mažiau efektyvios.

Pagrindinės galimos funkcijos

Sistema gali padėti identifikuoti įtartinus žemės virpesius, nustatyti galimą kasimo kryptį, įspėti pareigūnus apie aktyvumą pasienio ruože ir papildyti jau veikiančią vaizdo stebėjimo, dronų bei patruliavimo infrastruktūrą. Lietuvos rinkos kontekste tai atitinka platesnę tendenciją, kai viešasis sektorius vis dažniau investuoja į specializuotus saugumo technologijų sprendimus.

Kodėl tai svarbu Lietuvai ir regionui?

Pastaruoju metu Lietuvos pasienyje fiksuojama dešimtys bandymų įrengti požeminius praėjimus neteisėtam patekimui į šalį. Vidaus reikalų ministro teigimu, stiprinant fizinę sienos infrastruktūrą, neteisėti migrantų gabenimo organizatoriai keičia taktiką ir ieško alternatyvių kelių. Visi iki šiol rasti tuneliai buvo sunaikinti.

Šią savaitę Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė apie nebaigtą tunelį Lazdijų rajone, netoli Pertako kaimo. Jis buvo aptiktas analizuojant grunto virpesius, o atlikus būtinas procedūras – užpiltas. Dar vienas nebaigtas tunelis Lietuvos pietuose buvo rastas liepos pabaigoje, tuomet pareigūnams pavyko sulaikyti neteisėtų migrantų grupę.

Palyginimas su globaliomis saugumo technologijų tendencijomis

Pasaulyje pasienio apsauga vis dažniau pereina nuo pasyvių barjerų prie integruotų skaitmeninių sprendimų. JAV, Izraelis, Pietų Korėja ir kai kurios Europos valstybės naudoja žemės sensorius, radarus, dirbtinio intelekto analizę bei automatinius įspėjimų centrus. Lietuvai tai reiškia galimybę ne tik sustiprinti sienos kontrolę, bet ir kaupti kompetenciją nišinėje saugumo technologijų srityje.

Nauda pasieniečiams ir valstybės institucijoms

Nauja įranga gali sutrumpinti reakcijos laiką, sumažinti klaidingų pavojaus signalų skaičių ir padėti tiksliau paskirstyti patrulių pajėgas. Tai ypač aktualu Lietuvos pasienio ruožuose, kuriuose reljefas, miškai ar atokios vietovės apsunkina nuolatinę fizinę kontrolę. Vilniuje priimami sprendimai dėl tokių technologijų taip pat siunčia signalą, kad saugumo inovacijos tampa strategine valstybės investicijų kryptimi.

Platesnis kontekstas: Baltarusija, Latvija ir NATO erdvė

Lietuvos pareigūnai pastaruoju metu fiksuoja daugiau bandymų gabenti migrantus per tunelius, kasamus iš Baltarusijos teritorijos. Vilniuje neatmetama, kad prie tokių veiksmų gali būti prisidėję Baltarusijos režimo atstovai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas yra pažymėjęs, kad aptiktų tunelių skaičius išaugo, tačiau atvejai, kai migrantams pavyksta nepastebėtiems patekti į Lietuvą, išlieka reti.

Regioninis saugumo fonas taip pat įtemptas: Latvija planuoja šalinti kelio ženklus, nukreipiančius į Rusiją ir Baltarusiją, o Lietuvoje pradėtas tyrimas dėl bendrovės, veikiančios NATO aplinkoje, galimų ryšių su Rusija ir Baltarusija. Visa tai rodo, kad technologijos, kibernetinis ir fizinis saugumas Baltijos šalyse tampa tarpusavyje susijusiomis temomis, svarbiomis tiek valstybei, tiek verslui, tiek Lietuvos gyventojams.