Įsivaizduokite, kad įeinate į kambarį ir užduodate kompiuteriui klausimą balsu, o ne jį renkate klaviatūra. Trumpai. Tiesiai. Žmogiškai. „OpenAI“ prezidentas Gregas Brockmanas sako, kad tokia ateitis yra arčiau, nei gali atrodyti: bendrovė tyliai kuria vartotojams skirtų įrenginių šeimą, kuri turėtų paversti dirbtinio intelekto pokalbius natūraliais.
Jis nepatvirtino skambių gandų: nėra oficialaus pritarimo kalboms apie išmanųjį garsiakalbį, kuris esą pasirodys 2027 m., taip pat nėra aiškaus patvirtinimo, kad šie įrenginiai bus dėvimi, kaip „Humane AI“ segtukas. Vis dėlto Brockmanas leido suprasti, kad aparatinė įranga yra „OpenAI“ strateginiame plane. Pranešama, kad projekte dalyvauja ir Johnny Ive'as, buvęs „Apple“ dizaino vadovas. Bendradarbiavimas. Meistrystė. Idėja skamba kaip dizaino studijos karščiuojanti svajonė. Tačiau žinutė buvo aiški: „OpenAI“ nori pakeisti mūsų sąveiką su programine įranga.
Koks tai pokytis? Mažiau rašymo. Daugiau kalbėjimo. Pokalbiai vietoj komandų. Brockmanas mano, kad šis virsmas pakeis ir darbo vietų ritmą, ir asmeninius darbo procesus. Tačiau realus pritaikymas kelia akivaizdžių klausimų. Ar atviro plano biurai virs balsų choru? Ar žmonės pasirengę viešai garsiai sakyti savo užklausas? Jis nusijuokė iš tokio vaizdinio ir atkreipė dėmesį į įdomią rinkos reakciją: atsirado garsą slopinančių kaukių su snapą primenančiu dizainu, kurios siūlomos kaip greitas sprendimas triukšmingoms, balsu valdomoms darbo erdvėms. Pasak jo, tai netobulas atsakymas ir jis pats jų nenaudoja, tačiau vien jų egzistavimas rodo paklausą.
Taip pat išlieka ilgas technologijų teisminių ginčų šešėlis. „Apple“ teisinė byla prieš „OpenAI“ sukėlė antraščių ir spėlionių, ar tai gali paveikti dizaino partnerystes, įskaitant darbą su tokiais įtakingais kūrėjais kaip Ive'as. Brockmano pozicija buvo tiesi ir rami: „OpenAI“ koncentruojasi į savo technologijų kūrimą ir nesiekia gilintis į kitų bendrovių komercines paslaptis. Trumpai tariant, bendrovė ketina inovuoti pagal savo taisykles.
Tuomet iškilo pasitikėjimo ir privatumo klausimai. Naudotojai nori garantijų, kad balso sąveikos nenutekės ir nebus panaudotos netinkamai. Brockmanas pripažino atotrūkį tarp rinkodaros etikečių, tokių kaip „laikinas pokalbis“, ir techninės konfidencialumo realybės. Pranešama, kad „OpenAI“ kuria mechanizmus, kurie suteiktų patikrinamas ir audituojamas garantijas, jog privatūs duomenys liktų pasiekiami tik toms AI sistemoms, kurioms jie skirti apdoroti, o ne žmonėms operatoriams ar kitoms šalims.
Paprastai tariant: „OpenAI“ planuoja aparatinę įrangą, skatinančią pokalbį, ir siekia į šias sąveikas įdiegti išmatuojamą privatumą bei atskaitomybę.
Tai lengviau pasakyti nei padaryti. Vartotojams skirto įrenginio kūrimas reikalauja suderinti pramoninį dizainą, naudotojo patirtį ir sudėtingą inžineriją, kartu atitinkant teisinius ir etinius lūkesčius. Johnny Ive'o dalyvavimas rodo ambicijas, kurios gerokai viršija paprastą pavyzdinį garsiakalbį. Tai leidžia tikėtis savitos produkto kalbos ir ergonomikai pirmenybę teikiančio požiūrio: įrenginių, kuriuos žmonės norėtų laikyti šalia, o ne slėpti stalčiuje.
Ar šie įrenginiai pasirodys kaip elegantiški garsiakalbiai, nepastebimi dėvimi prietaisai, ar kaip kažkas, ko dar neįsivaizduojame? Brockmanas nepateikė konkretaus grafiko. Vis dėlto jis leido suprasti, kad naudotojai turėtų jų tikėtis netrukus. Tai kelia kitą klausimą: ar esame pasirengę kalbėtis su savo įrankiais nauju balsu, tiesiogine ir perkeltine prasme? Būsimi įrenginiai patikrins, ar balsu pagrįstas dirbtinis intelektas yra tik naujovė, ar tylesnės žmogaus ir kompiuterio sąveikos revoliucijos pradžia.
Esu Jokūbas – aistringas dirbtinio intelekto ir žaidimų pasaulio tyrinėtojas. Digin.lt dalinuosi naujienomis ir analizėmis, kurios padeda suprasti technologijų ateitį.
Diskusija
Palikti komentarą
Komentarai
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.