ES spaudžia TikTok: ką tai reiškia Lietuvos jaunimui

Europos Komisija paskelbė preliminarias išvadas, kurios gali tapti vienu svarbiausių pastarųjų metų signalų socialinių tinklų rinkai Europoje. Tyrimo centre – „TikTok“ ir tai, kaip platforma apsaugo nepilnamečių paskyras, jų turinį bei asmens duomenis. Briuselio vertinimu, dabartiniai kai kurie nustatymai gali nepakankamai saugoti vaikus ir paauglius nuo pernelyg plataus matomumo, nepageidaujamo dėmesio, kibernetinių patyčių ar kitų rizikų internete.

Lietuvai ši tema ypač aktuali, nes „TikTok“ yra viena populiariausių jaunimo naudojamų programėlių. Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose paaugliai šią platformą naudoja ne tik pramogoms, bet ir mokymuisi, saviraiškai, kūrybai, bendravimui su bendruomenėmis. Todėl klausimas, ar „TikTok“ privatumo nustatymai yra pakankamai saugūs pagal nutylėjimą, svarbus ne tik Europos reguliuotojams, bet ir Lietuvos tėvams, mokykloms bei technologijų sektoriui.

Kokias rizikas įžvelgia Europos Komisija?

Komisijos dėmesys pirmiausia krypsta į nepilnamečių paskyrų matomumą. Tyrimo duomenimis, vaikai ir paaugliai tam tikrais atvejais gali pasirinkti viešą profilį, o jų įrašai tampa prieinami labai plačiai auditorijai. Tai reiškia, kad vaizdo įrašus gali pamatyti ne tik registruoti „TikTok“ naudotojai, bet ir asmenys, neturintys paskyros platformoje.

Ypač daug klausimų kelia 16–17 metų naudotojų turinio rekomendavimas per „For You“ srautą. Šis algoritminis turinio atrankos mechanizmas yra viena pagrindinių „TikTok“ funkcijų ir kartu didžiausias platformos augimo variklis. Jis leidžia net mažai sekėjų turinčiam kūrėjui pasiekti tūkstančius ar net milijonus žiūrovų. Suaugusiems kūrėjams tai gali būti privalumas, tačiau nepilnamečiams toks matomumas gali sukurti papildomų privatumo ir saugumo iššūkių.

Privati paskyra nebūtinai reiškia visišką nematomumą

Europos Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad net pasirinkus privačią paskyrą nepilnamečio profilis ne visada tampa pakankamai apsaugotas. Pavyzdžiui, profilį gali būti įmanoma aptikti per kitų naudotojų sekėjų ar sekamų paskyrų sąrašus, o profilio nuotrauka gali likti matoma plačiau, nei tikisi pats naudotojas ar jo tėvai. Lietuvos vartotojams tai svarbi detalė, nes daugelis šeimų mano, kad privatus profilis automatiškai užtikrina maksimalų saugumą.

Kokius pakeitimus siūlo Briuselis?

Komisijos pozicija gana aiški: vaikų ir paauglių saugumas neturėtų priklausyti nuo to, ar jie patys supranta sudėtingus privatumo nustatymus. Kitaip tariant, saugesnė aplinka turėtų būti įjungta automatiškai. Tai atitinka platesnę Europos Sąjungos skaitmeninės politikos kryptį – didžiosios technologijų platformos turi kurti produktus taip, kad nepilnamečių apsauga būtų numatytoji, o ne papildomai ieškoma funkcija.

Vienas galimų sprendimų – pakeisti viešų nepilnamečių paskyrų numatytuosius nustatymus taip, kad jų turinį matytų tik patvirtinti naudotojai. Tai sumažintų tikimybę, kad vaikų ar paauglių vaizdo įrašai bus masiškai platinami nepažįstamiems žmonėms. Kitas siūlomas pokytis – apriboti nepilnamečių turinio automatinį rodymą „For You“ rekomendacijų sraute, kad algoritmas neplėstų auditorijos už jų pasirinkto socialinio rato.

Kaip tai paveiktų Lietuvos naudotojus ir verslą?

Jei „TikTok“ būtų priversta keisti veikimo principus visoje Europos Sąjungoje, pokyčius pajustų ir Lietuvos rinka. Paaugliai galėtų naudotis saugesniais privatumo nustatymais, tėvams būtų lengviau suprasti, kas mato jų vaikų turinį, o mokykloms ir jaunimo organizacijoms atsirastų aiškesnės gairės, kaip atsakingai naudoti socialinius tinklus edukacijoje.

Verslui, ypač reklamos agentūroms, nuomonės formuotojų rinkodaros specialistams ir e. prekybos įmonėms Lietuvoje, pokyčiai taip pat gali būti reikšmingi. Dalis kampanijų, orientuotų į jauną auditoriją, gali prarasti dalį organinio pasiekiamumo. Kita vertus, aiškesnės taisyklės didina pasitikėjimą platforma ir gali padėti kurti etiškesnę skaitmeninę reklamą, atitinkančią ES reikalavimus.

Palyginimas su kitomis platformomis

„Instagram“, „YouTube“ ir „Snapchat“ jau kurį laiką stiprina nepilnamečių apsaugos priemones: riboja tiesiogines žinutes, siūlo tėvų priežiūros įrankius, mažina rekomendacijų agresyvumą jautrioms auditorijoms. „TikTok“ taip pat turi saugumo funkcijų, tačiau Europos Komisija abejoja, ar jos pakankamai veiksmingos pagal numatytuosius nustatymus. Būtent čia ir slypi pagrindinis reguliavimo klausimas – ar technologijų įmonės turi leisti vartotojui pačiam viską konfigūruoti, ar privalo iš anksto sukurti saugesnį produktą.

Kas laukia „TikTok“?

Kol kas tai nėra galutinis sprendimas. „TikTok“ turės galimybę susipažinti su Europos Komisijos surinkta medžiaga, pateikti savo argumentus ir paaiškinti, kaip veikia jos privatumo, amžiaus tikrinimo bei rekomendacijų sistemos. Tik po to Briuselis spręs, ar buvo pažeistas Skaitmeninių paslaugų aktas.

Jei pažeidimai bus patvirtinti, platformai gali grėsti bauda iki 6 proc. metinės pasaulinės apyvartos. Be to, „TikTok“ gali būti įpareigota pakeisti dalį funkcijų, susijusių su nepilnamečių paskyrų matomumu, rekomendacijų algoritmais ir saugumo nustatymais. Lietuvos vartotojams tai reikštų praktiškesnę ir saugesnę socialinio tinklo patirtį, o technologijų bendruomenei – dar vieną priminimą, kad skaitmeninė inovacija turi būti derinama su atsakomybe.

Šis tyrimas rodo platesnę tendenciją: Europos Sąjunga vis aktyviau vertina ne tik neteisėtą turinį ar dezinformaciją, bet ir tai, kaip platformų dizainas, rekomendacijų algoritmai bei privatumo pasirinkimai veikia jauniausius interneto naudotojus. Lietuviams tai yra proga iš naujo įvertinti, kaip kasdien naudojamos programėlės saugo jų duomenis, privatumą ir skaitmeninę gerovę.