9 Minutės
Europos technologijų sektoriuje bręsta nauja ambicija – sukurti socialinius tinklus, kurie nebūtų priklausomi nei nuo Silicio slėnio milžinių, nei nuo Kinijos platformų. Vienas ryškiausių naujų projektų yra Švedijoje kuriamas „W Social“, pristatomas kaip europietiška alternatyva „X“, „TikTok“ ir kitiems didiesiems socialinės žiniasklaidos kanalams. Platformos kūrėjai žada mažiau botų, mažiau dezinformacijos, daugiau skaidrumo ir veikimą pagal Europos Sąjungos duomenų apsaugos taisykles.
Lietuvai ši tema aktuali ne tik kaip dar viena technologijų naujiena. Lietuvos rinka yra labai priklausoma nuo globalių socialinių tinklų: verslai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose klientus pasiekia per „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“, „TikTok“ ir „YouTube“, o viešosios institucijos bei žiniasklaida šias platformas naudoja informacijos sklaidai. Todėl klausimas, kas valdo algoritmus, kur saugomi duomenys ir kokiais principais moderuojamas turinys, tampa vis svarbesnis tiek vartotojams, tiek įmonėms.
Kas yra „W Social“ ir kuo jis nori skirtis?
„W Social“ save pristato kaip nepriklausomą, atvirą ir europietišką socialinį tinklą. Bendrovės vadovė Anna Zeiter, Berno universiteto duomenų apsaugos profesorė ir buvusi „eBay“ specialistė, pabrėžia, kad platforma turėtų veikti pagal Europos įstatymus, naudoti Europos infrastruktūrą ir priklausyti Europos savininkams. Tai svarbi žinutė rinkai, kurioje dauguma populiariausių socialinių tinklų priklauso JAV arba Kinijos bendrovėms.
Pagrindinis „W Social“ tikslas – tapti mikroblogų platforma, panašia į „X“, tačiau su griežtesne tapatybės patikra ir didesniu dėmesiu bendravimo kokybei. Registracijos metu naudotojai turėtų pateikti asmens tapatybės dokumentą, o, pasak kūrėjų, šie duomenys po patikros būtų nedelsiant ištrinami. Tokia schema turėtų sumažinti netikrų paskyrų, automatizuotų botų ir koordinuotų dezinformacijos kampanijų riziką.
Lietuviams tai gali būti ypač svarbu rinkimų, geopolitinės įtampos ar visuomeninių diskusijų metu. Lietuva dėl savo padėties ir informacinio saugumo iššūkių dažnai susiduria su propagandos, melagingų naujienų ir koordinuoto manipuliavimo rizika. Jei europietiškas socialinis tinklas iš tiesų gebėtų efektyviau riboti anoniminius botų tinklus, jis galėtų tapti naudingu įrankiu žurnalistams, politikams, ekspertams ir aktyviems piliečiams.
Kodėl Europai prireikė skaitmeninės nepriklausomybės?
Pastaraisiais metais Europoje vis garsiau kalbama apie skaitmeninį suverenitetą. Tai reiškia ne izoliaciją nuo pasaulio, o gebėjimą savarankiškai valdyti kritinę skaitmeninę infrastruktūrą: debesijos paslaugas, duomenų centrus, dirbtinio intelekto sistemas, mokėjimų sprendimus ir socialinės žiniasklaidos platformas.
Didžiosios JAV platformos, tokios kaip „Meta“, „Google“, „Microsoft“ ar „X“, turi milžinišką įtaką viešajai erdvei. Tuo pat metu „TikTok“, priklausantis Kinijos bendrovei „ByteDance“, kelia diskusijų dėl naudotojų duomenų saugumo ir galimos politinės įtakos. Lietuvos vartotojai kasdien naudojasi šiomis paslaugomis, dažnai net nesusimąstydami, kad kiekvienas paspaudimas, peržiūra, komentaras ar „patinka“ reakcija tampa duomenų rinkinio dalimi.
Šie duomenys naudojami reklamai, turinio rekomendacijoms ir elgsenos analizei. Tai padeda smulkiam verslui pasiekti klientus, bet kartu sukuria riziką: kuo ilgiau naudotojas išlaikomas platformoje, tuo daugiau duomenų galima surinkti. Todėl algoritmai dažnai skatina emocingą, konfliktinį ar šokiruojantį turinį, nes jis geriau įtraukia auditoriją. Skaitmeninių teisių aktyvistas Marcusas Bekkedahlas ne kartą pabrėžė, kad dabartinis socialinių tinklų modelis skatina rodyti tokį turinį, kuris priverčia vartotojus likti ekrane kuo ilgiau.
„W Social“ funkcijos: kokios naudos galėtų tikėtis vartotojai?
Nors „W Social“ dar yra ankstyvoje stadijoje, jau dabar aiškėja keli pagrindiniai platformos akcentai. Pirmiausia – tapatybės patvirtinimas. Teoriškai tai turėtų padėti sumažinti anoniminį priekabiavimą, netikras paskyras ir automatizuotą turinio platinimą. Antra – decentralizuota architektūra, leidžianti platformai jungtis su kitomis suderinamomis sistemomis. Trečia – orientacija į Europos duomenų apsaugos standartus, kurie yra svarbūs ir Lietuvos vartotojams.
Pagrindiniai galimi privalumai Lietuvos naudotojams
Lietuvos technologijų bendruomenei, startuoliams ir viešojo sektoriaus organizacijoms „W Social“ galėtų pasiūlyti saugesnę erdvę diskusijoms. Pavyzdžiui, Vilniuje veikiantys startuoliai galėtų naudoti platformą ekspertinėms įžvalgoms skelbti, Kaune įsikūrusios technologijų įmonės – bendruomenių kūrimui, o žiniasklaidos redakcijos – patikimesnei naujienų sklaidai be didelio botų triukšmo.
Jeigu platforma ilgainiui pasiūlytų lietuvių kalbos sąsają, lokalizuotus turinio nustatymus ir gerą moderavimo kokybę, ji galėtų tapti patrauklia alternatyva tiems vartotojams, kurie pavargo nuo agresyvių komentarų, algoritminio chaoso ir perteklinės reklamos. Vis dėlto kol kas nėra aišku, kada ir kokiu mastu „W Social“ bus pritaikytas mažesnėms Europos rinkoms, įskaitant Lietuvą.
„Wedium“ – dar viena europietiška alternatyva
„W Social“ nėra vienintelis bandymas perkurti socialinės žiniasklaidos taisykles Europoje. Berlyne kuriamas „Wedium“ pristatomas kaip platforma, labiau primenanti „Instagram“ ar „TikTok“. Ji orientuota į vizualinį turinį, trumpus vaizdo įrašus ir kūrėjų bendruomenes, tačiau taip pat deklaruoja kovą su dezinformacija bei duomenų apsaugą pagal Europos standartus.
Svarbus skirtumas – verslo modelis. „Wedium“ jau aiškiau nurodo, kad vartotojai galės rinktis: mokėti apie 9 eurus per mėnesį už versiją be reklamos arba naudotis nemokama versija su reklaminiais pranešimais. Tai gali būti įdomu Lietuvos turinio kūrėjams, tačiau kartu kelia klausimą, ar vartotojai mūsų rinkoje pasirengę mokėti už socialinį tinklą. Lietuvoje prenumeratos modelis populiarėja, tačiau dauguma žmonių vis dar įpratę, kad socialiniai tinklai yra nemokami.
Decentralizacija: kodėl tai gali būti didelis pokytis?
Vienas technologiškai įdomiausių „W Social“ bruožų yra decentralizuotas veikimo principas. Skirtingai nei uždaros platformos, tokios kaip „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“, decentralizuotos sistemos leidžia skirtingoms platformoms bendrauti tarpusavyje. Tai šiek tiek primena el. paštą: turėdami vieno paslaugų teikėjo pašto dėžutę galite rašyti žmogui, kuris naudojasi visiškai kita paslauga.
Panašiu principu veikia ir kitos alternatyvios socialinės žiniasklaidos iniciatyvos, pavyzdžiui, „Bluesky“ iš JAV ar europietiškas „Eurosky“. Šios platformos remiasi atviresniais protokolais ir siekia sumažinti vieno centrinio operatoriaus galią. Jei naudotojui nepatinka vienos platformos taisyklės ar moderavimo politika, ateityje jis galėtų lengviau persikelti į kitą suderinamą paslaugą, neprarasdamas ryšių ir auditorijos.
Lietuvos verslui tai būtų svarbus pokytis. Šiandien įmonė, investavusi į auditoriją viename socialiniame tinkle, iš esmės tampa priklausoma nuo tos platformos algoritmo. Pasikeitus taisyklėms, reklamos kainoms ar turinio matomumui, verslas gali prarasti pasiekiamumą per vieną naktį. Decentralizuoti socialiniai tinklai teoriškai galėtų suteikti daugiau kontrolės ir sumažinti priklausomybę nuo vieno technologijų milžino.
Ar nauji socialiniai tinklai gali konkuruoti su „TikTok“?
Didžiausias iššūkis naujoms platformoms yra ne technologija, o įpročiai. „TikTok“, „Instagram“, „Facebook“ ir „YouTube“ jau turi milžiniškas auditorijas, kūrėjų ekosistemas, reklamos įrankius ir pažangius rekomendacijų algoritmus. Lietuvos turinio kūrėjai renkasi tas platformas, kuriose yra jų auditorija, o verslai investuoja ten, kur galima išmatuoti pardavimus ir pasiekiamumą.
Todėl „W Social“ ar „Wedium“ sėkmė priklausys nuo kelių veiksnių: ar platformos bus patogios, ar jose atsiras pakankamai turinio, ar jos pasiūlys aiškų pajamų modelį kūrėjams ir ar sugebės išlaikyti pasitikėjimą. Vien tik europietiškos kilmės neužteks. Vartotojai Lietuvoje vertins greitį, funkcionalumą, privatumo nustatymus, lietuvių kalbos palaikymą, reklamos skaidrumą ir realią naudą kasdieniam naudojimui.
Galimi naudojimo scenarijai Lietuvoje
Jei naujos platformos įsitvirtins, jos galėtų būti naudingos kelioms auditorijoms. Žurnalistai ir analitikai galėtų skelbti patikimą informaciją mažiau triukšmingoje aplinkoje. Politikai ir viešosios institucijos galėtų komunikuoti su rinkėjais skaidresnėje erdvėje. Technologijų startuoliai Vilniuje ir Kaune galėtų formuoti profesionalias bendruomenes be priklausomybės nuo vieno algoritmo. Mokyklos, universitetai ir nevyriausybinės organizacijos galėtų naudoti platformas diskusijoms apie skaitmeninį raštingumą, klimato kaitą, inovacijas ir visuomenės atsparumą dezinformacijai.
Verslo modelio klausimas išlieka kritinis
Nors „W Social“ deklaruoja ambicingus tikslus, kol kas ne iki galo aišku, kaip platforma ilgainiui uždirbs pinigus. Pradžioje ji turėtų būti nemokama, tačiau socialinio tinklo kūrimas, serverių priežiūra, moderavimas, saugumas ir rinkodara kainuoja daug. Jei projektą finansuoja investuotojai, natūraliai kyla klausimas, kada jie norės grąžos ir kokia forma ji bus pasiekta.
Būtent čia atsiranda esminė rizika. Jei naujas europietiškas socialinis tinklas ilgainiui pereitų prie agresyvios reklamos, duomenų monetizavimo ar įsitraukimą maksimaliai skatinančių algoritmų, jis galėtų pakartoti tas pačias problemas, dėl kurių kritikuojamos dabartinės platformos. Todėl dalis skaitmeninių teisių ekspertų palaiko ne pelno siekiančius modelius, kuriuos finansuotų fondai, viešosios programos arba bendruomenė.
Ką tai reiškia Lietuvos rinkai?
Lietuvai naujos Europos socialinės žiniasklaidos platformos gali tapti ne tik dar viena programėle telefone, bet ir platesnės skaitmeninės politikos dalimi. Mūsų šalis aktyviai plėtoja kibernetinio saugumo, finansinių technologijų ir startuolių ekosistemas, todėl diskusija apie socialinių tinklų ateitį turėtų būti aktuali tiek valstybės institucijoms, tiek privačiam sektoriui.
Jeigu Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos technologijų, vien reguliavimo nepakaks. Reikia kurti patrauklius produktus, kuriuos žmonės norėtų naudoti kasdien. „W Social“, „Wedium“, „Bluesky“ ir „Eurosky“ rodo, kad alternatyvų paieška jau prasidėjo. Tačiau ar jos taps realia konkurencija „TikTok“, „X“ ir „Facebook“, priklausys nuo vartotojų pasitikėjimo, patogumo, skaidrumo ir gebėjimo pasiūlyti tai, ko šiandien trūksta didžiosioms platformoms.
Lietuvos vartotojams verta stebėti šią tendenciją. Net jei naujos platformos iš pradžių atrodys nišinės, jos gali pakeisti diskusiją apie privatumą, duomenų apsaugą, algoritmų skaidrumą ir socialinės žiniasklaidos vaidmenį demokratijoje. O Lietuvos verslui tai priminimas, kad skaitmeninė strategija neturėtų remtis vienu kanalu – ateities socialiniai tinklai gali būti atviresni, labiau decentralizuoti ir labiau europietiški.
Šaltinis: alfa
Palikite komentarą