Vilniaus kino studija – impulsas Lietuvos kūrėjams

Lietuva žengia svarbų žingsnį stiprindama audiovizualinio turinio gamybą ir kūrybines technologijas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir asociacija „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ susitarė bendradarbiauti vystant naujos kino studijos projektą Vilniuje. Tai nėra vien tik infrastruktūros klausimas – projektas gali tapti reikšmingu impulsu visai Lietuvos rinkai, nuo kino ir TV gamybos iki reklamos, animacijos, žaidimų industrijos, virtualios produkcijos ir dirbtinio intelekto sprendimų.

Vilnius jau kurį laiką yra vienas aktyviausių audiovizualinės gamybos centrų Baltijos regione, tačiau augant tarptautinių projektų mastui vis labiau ryškėja modernios, ištisus metus veikiančios kino studijos trūkumas. Tokia infrastruktūra leistų Lietuvos kūrėjams konkuruoti su didesnėmis Europos rinkomis ir pritraukti projektus, kurie šiandien dažnai renkasi Lenkiją, Čekiją, Vengriją ar Skandinavijos šalis.

Kodėl tai svarbu Lietuvai ir technologijų sektoriui?

Nauja kino studija Vilniuje būtų aktuali ne tik režisieriams ar prodiuseriams. Šiuolaikinė audiovizualinė gamyba vis labiau priklauso nuo technologijų: LED ekranų, virtualios realybės, 3D skenavimo, debesijos sprendimų, nuotolinės postprodukcijos, duomenų saugyklų ir aukštos spartos interneto. Tai reiškia, kad projektas gali sukurti naujų galimybių Lietuvos IT įmonėms, programinės įrangos kūrėjams, garso ir vaizdo inžinieriams, kibernetinio saugumo specialistams bei skaitmeninių efektų komandoms.

Lietuviams tai taip pat reikštų didesnę vietinio turinio pasiūlą ir aukštesnę gamybos kokybę. Verslui – naujus užsakymus, paslaugų eksportą ir galimybę įsitraukti į tarptautines kino, TV serialų, reklamos bei animacijos grandines. Talentams iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar kitų miestų atsivertų daugiau darbo vietų Lietuvoje, o ne tik užsienio studijose.

Numatomi projekto vaidmenys

Pagal pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą valstybės institucijos sieks, kad kino studijos projektas būtų vertinamas kaip valstybei svarbus projektas. Taip pat numatoma peržiūrėti „Litexpo“ teritorijos strategines galimybes, kad būtų sudarytos sąlygos tokiai infrastruktūrai atsirasti Vilniuje.

Vilniaus miesto savivaldybė turėtų pasirūpinti urbanistine ir socioekonomine analize, teritorijų planavimo dokumentais ir procedūromis, kurios padėtų projektą įgyvendinti greičiau. Lietuvos pramonininkų konfederacija prisidės atstovaudama iniciatyvai nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu ir konsultuodama dėl viešųjų investicijų pritraukimo. Tuo metu „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ telks privačius investuotojus, ekspertus ir sektoriaus partnerius.

Kokias funkcijas galėtų turėti moderni kino studija?

Nors konkreti techninė studijos specifikacija dar nėra paskelbta, globalios tendencijos rodo, kad konkurencinga kino studija šiandien turi būti daugiau nei filmavimo paviljonas. Ji galėtų apimti garso scenas, dekoracijų dirbtuves, postprodukcijos erdves, animacijos ir VFX laboratorijas, virtualios produkcijos zonas, LED sienas, judesio fiksavimo technologijas ir specializuotas duomenų apdorojimo sistemas.

Tokios funkcijos leistų Lietuvoje kurti sudėtingesnius projektus: nuo tarptautinių TV serialų iki reklamos kampanijų, e. komercijos vaizdo turinio, žaidimų kinematinių scenų ar edukacinių VR sprendimų. Tai ypač aktualu Lietuvos technologijų bendrovėms, kurios jau dirba su 3D grafika, debesijos infrastruktūra, DI automatizavimu ir skaitmeniniu turiniu.

Pranašumai prieš esamą situaciją

Šiuo metu Lietuvos audiovizualinis sektorius auga sparčiai, tačiau didelio masto infrastruktūros stoka riboja galimybes pritraukti pačius didžiausius užsakymus. Moderni kino studija suteiktų kelis esminius privalumus: stabilų darbą visus metus, geresnį gamybos planavimą, mažesnę priklausomybę nuo oro sąlygų, daugiau vietos tarptautinėms komandoms ir efektyvesnį technologijų naudojimą.

Lyginant su pasaulinėmis tendencijomis, šalys, kurios investuoja į kūrybinių technologijų infrastruktūrą, dažnai pritraukia ne tik filmavimo projektus, bet ir ilgalaikes paslaugų ekosistemas. Tai gali būti postprodukcijos centrai, garso dizaino studijos, DI įrankių kūrėjai, lokalizacijos paslaugos, vertimai į lietuvių kalbą ir turinio pritaikymas skirtingoms rinkoms.

Ekonominis potencialas: daugiau investicijų ir darbo vietų

„Baltic Film & Creative Tech Cluster“ duomenimis, Lietuvos audiovizualinis sektorius, apimantis kiną, TV serialus, reklamą ir animaciją, 2025 metais pasiekė 208 mln. eurų apyvartą. Nuo 2017 metų šios rinkos apimtys vidutiniškai augo po 19 proc. per metus, o tai gerokai viršijo bendrą šalies ekonomikos augimo tempą.

Jeigu Vilniuje atsirastų tarptautinius standartus atitinkanti kino studija, sektoriaus apimtis galėtų reikšmingai išaugti. Tai būtų naudinga ne tik sostinei. Kaune veikiantys technologijų ir kūrybos specialistai, regionų paslaugų teikėjai, logistikos įmonės, apgyvendinimo sektorius ir edukacijos įstaigos taip pat galėtų įsitraukti į platesnę vertės grandinę.

Ką tai reiškia Lietuvos vartotojams ir verslui?

Lietuvos vartotojams ši iniciatyva gali reikšti daugiau kokybiško vietinio turinio, ambicingesnius lietuviškus serialus, filmus ir reklamas. Verslui tai galimybė naudotis vietoje prieinama aukšto lygio gamybos infrastruktūra, neperkeliant filmavimo ar postprodukcijos į užsienį.

Jei projektas bus įgyvendintas sėkmingai, Vilnius galėtų tapti vienu svarbiausių kūrybinių technologijų centrų Baltijos ir Šiaurės Europos regione. Lietuvos rinkai tai būtų aiški žinutė: kūryba, technologijos ir inovacijos tampa ne atskiromis sritimis, o viena konkurencinga, eksportui pasirengusia ekosistema.