7 Minutes
Išmanieji telefonai, belaidės ausinės, išmanieji laikrodžiai, elektriniai paspirtukai, išorinės baterijos, elektroninės cigaretės, žaislai, dantų šepetėliai ir net maži LED žibintuvėliai tapo kasdienybės dalimi. Lietuvos vartotojams, ypač Vilniuje, Kaune ir kituose didmiesčiuose, tokie įkraunami elektronikos prietaisai reiškia patogumą, mobilumą ir nuolatinį ryšį. Tačiau kartu su šiuo technologijų augimu atsiranda nauja problema: vis daugiau žmonių nebežino, kaip saugiai atsikratyti smulkios elektronikos atliekų su ličio jonų baterijomis.
Vidutinis europietis šiandien turi apie dešimt įrenginių su įkraunamomis baterijomis. 2018 metais tokių prietaisų buvo maždaug šeši, todėl per kelerius metus vartotojų elektronikos kiekis išaugo itin sparčiai. Lietuvos rinka šią tendenciją atkartoja: gyventojai aktyviai perka išmaniuosius įrenginius, elektrinio mikromobilumo priemones, nešiojamąją elektroniką ir įvairius išmaniųjų namų priedus. Problema ta, kad sugedęs ar nebenaudojamas nedidelis įrenginys dažnai laikomas paprasta šiukšle, nors iš tiesų tai yra elektronikos atlieka, kuriai būtinas atskiras surinkimas.
Kodėl ličio jonų baterijos kelia gaisro pavojų?
Ličio jonų baterijos technologijų sektoriuje vertinamos dėl didelės energijos talpos, mažo svorio ir galimybės greitai įkrauti įrenginius. Būtent dėl šių savybių jos naudojamos išmaniuosiuose telefonuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, belaidėse ausinėse, elektriniuose paspirtukuose ir daugybėje kitų produktų. Tačiau tos pačios savybės netinkamai tvarkant atliekas tampa rizikos šaltiniu.
Kai baterija patenka į mišrių komunalinių atliekų, plastiko ar popieriaus pakuočių konteinerį, ji gali būti suspausta, pradūrta arba mechaniškai pažeista atliekų surinkimo automobilyje ar rūšiavimo linijoje. Pažeista ličio jonų baterija gali pradėti kaisti, išskirti dujas, užsidegti arba sukelti grandininę reakciją. Ypač pavojinga, kai tokia baterija atsiduria tarp lengvai degių medžiagų, pavyzdžiui, kartono, popieriaus, plastiko pakuočių ar tekstilės.
Mažas įrenginys – didelė rizika
Pavojus kyla ne tik dėl didelių akumuliatorių. Elektroninė cigaretė, viena belaidė ausinė ar sena išorinė baterija gali tapti gaisro priežastimi, jei yra išmetama netinkamai. Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius Marius Busilas pabrėžia, kad per pastarąjį dešimtmetį baterijos nepastebimai persikėlė į beveik visus kasdien naudojamus daiktus. Dalis vartotojų šių smulkių prietaisų net nesieja su elektronikos atliekomis, nors būtent juose dažnai slepiasi ličio baterijos.
Europa jau skaičiuoja šimtus ir tūkstančius incidentų
Atliekų sektoriuje baterijų sukelti gaisrai tapo viena didžiausių veiklos rizikų. Vokietijoje atliekų surinkimo automobiliuose ir rūšiavimo centruose kasdien fiksuojama apie 30 gaisrų, o didžioji jų dalis siejama su netinkamai išmestais baterijas turinčiais įrenginiais. Austrijoje per metus užregistruojama iki 240 tokių incidentų. Jungtinėje Karalystėje vien 2023 metais šiukšliavežėse ir atliekų aikštelėse užfiksuota daugiau kaip 1200 baterijų sukeltų gaisrų. Prancūzijoje per ketverius metus tokių atvejų padaugėjo dvigubai.
Lietuva taip pat nėra išimtis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2023 metais dėl baterijų kilo 12 gaisrų, 2024 metais – 21, o 2025 metais jau 33. Tai reiškia, kad per dvejus metus incidentų skaičius išaugo beveik tris kartus. Lietuvos vartotojams ši statistika turėtų būti aiškus signalas: smulki elektronika nėra nekalta buitinė šiukšlė.
Elektroninės cigaretės ir belaidės ausinės – tarp problemiškiausių atliekų
Viena ryškiausių problemų Lietuvos rinkoje – vienkartinės ar daugkartinės elektroninės cigaretės. Jos dažnai atsiduria viešose šiukšliadėžėse, mišrių atliekų konteineriuose arba net plastiko ir popieriaus pakuočių konteineriuose. Vartotojui tai atrodo mažas daiktas, tačiau techniniu požiūriu tai yra elektronikos įrenginys su baterija, kaitinimo elementu ir kitomis perdirbimui svarbiomis dalimis.
Panaši situacija stebima ir su belaidėmis ausinėmis, išmaniaisiais laikrodžiais, aktyvumo apyrankėmis, elektriniais dantų šepetėliais, vaikų žaislais su įkraunamais akumuliatoriais. Skirtingai nei senas šaldytuvas ar skalbimo mašina, kurių gyventojai paprastai nelaiko paprastomis šiukšlėmis, smulkioji technika dėl savo dydžio dažnai tiesiog įkrenta į bendrą konteinerį.
Lietuviai rūšiuoja, bet daliai vis dar trūksta aiškumo
PATVA užsakymu atliktas visuomenės tyrimas rodo, kad apie 30 proc. gyventojų smulkius elektroninius prietaisus su integruotomis arba neišimamomis baterijomis vis dar tvarko netinkamai arba kaupia namuose. Maždaug 15 proc. apklaustųjų tokius įrenginius meta į mišrių atliekų, plastiko ar popieriaus konteinerius arba viešose vietose esančias šiukšliadėžes. Dar apie 15 proc. linkę neveikiančią elektroniką laikyti stalčiuose, spintose ar sandėliukuose.
Ilgai laikomos ličio jonų baterijos sensta ir gali prarasti stabilumą. Jei įrenginys buvo pažeistas, drėko, perkaito ar ilgai nebuvo naudojamas, rizika padidėja. Todėl specialistai rekomenduoja nesandėliuoti senų telefonų, išorinių baterijų, neveikiančių ausinių ar kitų akumuliatorinių įrenginių metų metus. Saugiau juos perduoti elektronikos atliekų tvarkytojams.
Kodėl žmonės meta elektroniką ne ten?
Tyrimas atskleidžia kelias pagrindines priežastis. 28 proc. respondentų teigia, kad tokių atliekų susidaro nedaug, todėl po vieną jas priduoti nepatogu. 26 proc. sako, kad šalia namų nėra aiškios ar patogios surinkimo vietos. 24 proc. manė, kad rūšiuoja tinkamai, nes nežinojo apie specialias smulkios elektronikos atliekų surinkimo vietas.
Elektronikos atliekų perdirbimo įmonės EMP Recycling generalinis direktorius Darius Valeika atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema kyla būtent dėl smulkiosios technikos. Gyventojams jau gana aišku, kur dėti stambią buitinę techniką, tačiau klausimas, kur išmesti išmanųjį laikrodį, belaidę ausinę ar elektrinį dantų šepetėlį, vis dar nėra savaime suprantamas.
Rinkos reikšmė: kodėl tai svarbu technologijų verslui?
Lietuvos technologijų sektoriui, elektronikos pardavėjams, e. prekybos platformoms ir atliekų tvarkymo bendrovėms ši tema tampa vis aktualesnė. Kuo daugiau įkraunamų įrenginių parduodama Lietuvos vartotojams, tuo didesnė atsakomybė tenka visai ekosistemai – nuo gamintojo ir importuotojo iki pardavėjo bei galutinio naudotojo.
Elektronikos atliekos nėra tik aplinkosaugos klausimas. Jose yra vertingų žaliavų: metalų, plastiko, elektroninių komponentų, baterijų elementų. Tinkamai surinktos ir perdirbtos atliekos gali grįžti į ekonomiką kaip antrinės žaliavos. Tai ypač svarbu žiedinei ekonomikai ir Europos Sąjungos siekiui mažinti priklausomybę nuo pirminių išteklių importo.
Verslui tai reiškia ir reputacinę naudą. Parduotuvės, kurios aiškiai informuoja klientus apie elektronikos atliekų surinkimą, gali stiprinti pasitikėjimą prekės ženklu. Technologijų gamintojai, kurių produktai turi lengviau išimamas baterijas, ilgesnį programinės įrangos palaikymą ir aiškias utilizavimo instrukcijas lietuvių kalba, tampa patrauklesni sąmoningiems pirkėjams.
ES svarsto griežtesnes taisykles ir baterijų depozitą
Baterijų keliama rizika jau pasiekė Europos Sąjungos politinę darbotvarkę. Austrija, palaikoma Lietuvos ir Vokietijos, kreipėsi į ES aplinkos ministrus dėl daugėjančių gaisrų atliekų tvarkymo infrastruktūroje. Europos Komisija svarsto papildomas priemones, tarp jų – galimą baterijų depozito sistemą visoje ES. Tokį požiūrį palaiko ir Europos atliekų tvarkytojų asociacija FEAD, baterijų gaisrus vadinanti sistemine problema.
Lietuvos vartotojams tai gali reikšti aiškesnes grąžinimo taisykles, daugiau surinkimo taškų, galbūt ir finansinę paskatą grąžinti baterijas ar smulkius įrenginius. Panašiai kaip taros depozito sistema pakeitė gėrimų pakuočių grąžinimo įpročius, baterijų depozitas galėtų paskatinti gyventojus atsakingiau elgtis su elektronikos atliekomis.
Kaip teisingai elgtis su senais įkraunamais įrenginiais?
Pagrindinė taisyklė paprasta: jeigu daiktas kraunamas laidu, turi integruotą bateriją, šviečia, groja, vibruoja, jungiasi prie telefono arba veikia be elektros lizdo, jo vieta nėra buitinių atliekų konteineryje. Tokį įrenginį reikia priduoti į elektronikos atliekų surinkimo vietą.
Smulkią elektroniką su baterijomis galima nemokamai palikti specialiose surinkimo vietose prekybos centruose, elektronikos parduotuvėse arba perduoti licencijuotiems elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams. Kartu su stambia technika verta atiduoti ir laidus, įkroviklius, išorines baterijas, ausines, pultelius, žaislus su akumuliatoriais ar kitus nebenaudojamus prietaisus.
Kuo tai naudinga vartotojui?
Tinkamas elektronikos atliekų rūšiavimas mažina gaisrų riziką namuose, kiemuose, atliekų konteineriuose ir rūšiavimo centruose. Tai taip pat padeda apsaugoti darbuotojus, kurie kasdien dirba su atliekų srautais. Be to, vartotojas prisideda prie vertingų medžiagų grąžinimo į rinką ir mažesnės taršos.
Lietuviams, kurie aktyviai naudojasi išmaniosiomis technologijomis, tai yra natūrali skaitmeninės kultūros dalis. Atsakingas požiūris į įrenginio gyvavimo ciklą turėtų prasidėti ne tada, kai jis sugenda, o jau pirkimo metu: verta domėtis baterijos ilgaamžiškumu, taisymo galimybėmis, gamintojo informacija lietuvių kalba ir atliekų grąžinimo sąlygomis.
Išvada: technologijų patogumas turi kainą, jei pamirštame atsakomybę
Įkraunami elektronikos prietaisai palengvina kasdienį gyvenimą, tačiau jų daugėjimas Lietuvoje reikalauja naujų įpročių. Smulkioji elektronika su ličio jonų baterijomis neturi keliauti į bendrus, plastiko ar popieriaus konteinerius. Ji turi būti surenkama atskirai, nes tik taip galima išvengti gaisrų, apsaugoti aplinką ir sugrąžinti vertingas žaliavas į ekonomiką.
Lietuvos rinka juda ta pačia kryptimi kaip ir visa Europa: įrenginių daugėja, o kartu didėja atsakomybė už jų saugų utilizavimą. Kuo greičiau vartotojai, verslas ir institucijos susitars dėl aiškių taisyklių bei patogių sprendimų, tuo saugesnė bus mūsų skaitmeninė kasdienybė.
Leave a Comment