ES atveria Android konkurencijai: pokyčiai Lietuvai

Europos Sąjunga žengia dar vieną svarbų žingsnį reguliuodama didžiausias technologijų platformas. Europos Komisija liepos 16 d. patvirtino du teisiškai privalomus priemonių rinkinius bendrovei „Alphabet“, valdančiai „Google“. Jie susiję su dviem strategiškai svarbiomis sritimis: „Android“ operacinės sistemos atvėrimu konkuruojantiems dirbtinio intelekto asistentams ir „Google“ paieškos duomenų dalijimusi su kitais rinkos dalyviais.

Lietuvos vartotojams tai nėra tik abstraktus Briuselio reguliavimas. „Android“ telefonai plačiai naudojami Lietuvoje – nuo biudžetinių modelių moksleiviams iki flagmanų verslo vartotojams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar mažesniuose miestuose. Todėl sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos tam, kokius DI asistentus lietuviai galės rinktis, kaip veiks paieškos sistemos ir ar mažesni technologijų kūrėjai turės daugiau šansų konkuruoti su „Google“.

Kodėl „Google“ taikomos naujos taisyklės?

Naujosios priemonės priimtos pagal Skaitmeninių rinkų aktą, dar vadinamą DMA. Šis ES teisės aktas skirtas didžiosioms skaitmeninėms platformoms, kurios tampa vartais į interneto paslaugas, programėlių ekosistemas, reklamą, paiešką ir mobiliąsias technologijas.

„Google“ šiuo atveju laikoma prieigos valdytoja, nes jos valdoma infrastruktūra daro milžinišką įtaką kitų bendrovių galimybėms pasiekti vartotojus. Jei DI asistentas negali giliai integruotis į „Android“, o paieškos konkurentas neturi prieigos prie reikšmingų duomenų, konkurencija tampa labai sudėtinga.

Svarbu tai, kad Europos Komisijos sprendimai nėra rekomendacinio pobūdžio. Tai privalomi reikalavimai, kuriuos „Google“ turės įgyvendinti. Priešingu atveju bendrovei gali grėsti papildomos reguliacinės pasekmės ir finansinės sankcijos.

Alternatyvūs DI asistentai gaus daugiau „Android“ galimybių

Vienas svarbiausių pokyčių – trečiųjų šalių dirbtinio intelekto asistentams turės būti suteikta veiksminga prieiga prie 11 reikšmingų „Android“ funkcijų. Iki šiol didžiausią pranašumą turėjo pačios „Google“ paslaugos, įskaitant „Gemini“, nes jos natūraliai integruotos į operacinę sistemą.

Tai reiškia, kad konkuruojantys DI sprendimai ateityje galės veikti ne tik kaip atskiros programėlės, bet ir kaip giliau į telefoną įdiegtos paslaugos. Vartotojas galėtų balsu aktyvuoti pasirinktą asistentą, panašiai kaip dabar naudojama komanda „Hey Google“. Teoriškai tai galėtų būti „ChatGPT“, „Claude“, „Perplexity“, Europos kūrėjų DI asistentas ar net lietuvių kalbai geriau pritaikyta vietinė paslauga.

Kokias funkcijas galėtų atlikti konkuruojantys asistentai?

Prieiga prie „Android“ funkcijų leistų DI asistentams atlikti realius veiksmus telefone ir programėlėse. Pavyzdžiui, vartotojas galėtų paprašyti asistento parašyti ir išsiųsti el. laišką, užsakyti pavežėjimo paslaugą, papildyti pirkinių sąrašą, rasti informaciją kalendoriuje, pasiūlyti atsakymą žinučių programėlėje ar išversti tekstą realiuoju laiku.

Lietuvoje tai ypač aktualu dėl kasdienio daugiakalbio konteksto. Dalis vartotojų dirba su anglų, lenkų, rusų ar vokiečių kalbomis, o verslai dažnai aptarnauja klientus iš kelių rinkų. Jei trečiųjų šalių DI asistentai galės naudoti kalbos atpažinimą, tiesioginį vertimą ir įrenginyje esantį kontekstą, jų praktinė vertė gerokai padidės.

„Gemini“ pranašumas gali mažėti

Iki šiol „Google Gemini“ turėjo natūralų ekosistemos pranašumą: jis kuriamas tos pačios bendrovės, kuri valdo „Android“, „Google Search“, „Gmail“, „Maps“ ir kitas populiarias paslaugas. Alternatyvūs dirbtinio intelekto asistentai dažnai veikė labiau kaip papildomos programėlės, o ne kaip pilnaverčiai telefono valdymo įrankiai.

ES sprendimas siekia pakeisti šią pusiausvyrą. Jei taisyklės bus įgyvendintos praktiškai, lietuviams atsivers platesnis pasirinkimas. Vieni galės rinktis „Google“ sprendimą dėl ekosistemos patogumo, kiti – konkurentą dėl geresnio atsakymų tikslumo, privatumo politikos, lietuvių kalbos palaikymo ar specializuotų verslo funkcijų.

„Google“ paieškos duomenys turės būti prieinami konkurentams

Antrasis Europos Komisijos sprendimas susijęs su „Google Search“. Bendrovė turės efektyviau dalytis anonimizuotais paieškos duomenimis su kitomis paieškos paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Kalbama apie duomenis, kurie padeda suprasti, ko žmonės ieško, kokius rezultatus paspaudžia, kaip vertinamas rezultatų aktualumas ir kokie puslapiai sulaukia peržiūrų. Tokia informacija yra vienas svarbiausių veiksnių tobulinant paieškos algoritmus.

Mažesnės paieškos sistemos, tokios kaip privatumo akcentą turintys sprendimai ar naujos DI paieškos platformos, negali sukaupti tokio masto vartotojų elgsenos duomenų. Dėl to joms sunkiau konkuruoti su „Google“, kuri daugelį metų dominuoja pasaulinėje ir Lietuvos paieškos rinkoje.

Ką tai reiškia DI pokalbių robotams?

Į naujų taisyklių lauką patenka ne tik tradicinės paieškos sistemos. Dėl duomenų galės kreiptis ir DI pokalbių robotai, jei jie teikia paieškos funkcijas. Tai svarbu generatyvinio dirbtinio intelekto rinkai, kurioje atsakymai vis dažniau pateikiami ne kaip nuorodų sąrašas, o kaip suformuluota santrauka.

Lietuvos rinkai tai gali reikšti spartesnį DI paieškos įrankių vystymąsi. Verslams, dirbantiems su SEO, e. prekyba, turinio rinkodara ir skaitmenine reklama, teks stebėti ne tik „Google“ rezultatus, bet ir tai, kaip jų turinį interpretuoja DI asistentai bei alternatyvios paieškos platformos.

Duomenys nebus nemokami, bet kaina turės būti pagrįsta

Europos Komisija nenumato, kad kiekviena įmonė galės neribotai ir nemokamai naudotis „Google“ sukauptais duomenimis. Prieiga turės būti suteikiama sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Kainodarai bus taikoma ES nustatyta formulė, o procesas turės būti skaidresnis nei iki šiol.

Tai svarbus balansas. Viena vertus, konkurentai turi gauti realiai naudingus duomenis. Kita vertus, būtina išlaikyti vartotojų privatumo apsaugą ir neleisti, kad anonimizuoti duomenys būtų naudojami piktnaudžiavimui ar asmenų identifikavimui.

Prieigos prašančios bendrovės turės atitikti nustatytus kriterijus. Bus vertinama, kokius duomenis jos nori gauti, kokiam tikslui juos naudos ir ar turi pakankamas saugumo priemones. Tai aktualu ir Lietuvos startuoliams, kurie ateityje galėtų kurti paieškos, analitikos ar dirbtinio intelekto produktus Europos rinkai.

Privatumas ir kibernetinis saugumas išlieka jautriausia tema

„Google“ kritiškai vertina dalį ES reikalavimų ir perspėja, kad platesnis duomenų bei sistemos funkcijų atvėrimas gali kelti rizikų. Bendrovės teigimu, tai gali paveikti vartotojų privatumą, „Android“ saugumą ir platformos vientisumą.

Europos Komisija į tai atsako, kad sprendimuose numatyta kelių lygių anonimizavimo sistema. Be to, prieš perduodama duomenis konkrečiam gavėjui, „Google“ galės įvertinti, ar dalijimasis nesukelia rimtos grėsmės asmens duomenų apsaugai arba kibernetiniam saugumui.

Lietuvos vartotojams ši dalis itin svarbi. Skaitmeninių paslaugų naudojimas šalyje auga, elektroninė bankininkystė, mobilusis parašas, e. sveikatos sistemos ir verslo debesijos sprendimai yra kasdienybės dalis. Todėl bet koks „Android“ ekosistemos atvėrimas turi būti suderintas su saugumu, ypač turint omenyje augančias kibernetines grėsmes regione.

Įgyvendinimas vyks palaipsniui iki 2027 metų

Nauji reikalavimai nebus įjungti per vieną naktį. „Google“ turės sukurti trečiųjų šalių DI paslaugų vertinimo ir sertifikavimo sistemą. Iki 2027 m. vasario 1 d. bendrovė privalės paskelbti preliminarias dalyvavimo sąlygas, o galutinės taisyklės ir paraiškų priėmimas turės prasidėti iki 2027 m. gegužės 1 d.

Kai kūrėjas pateiks paraišką, konkretaus DI asistento atitikties vertinimas turės būti atliktas per keturias savaites. „Google“ taip pat privalės suteikti techninę pagalbą ir testavimo galimybes, kad kūrėjai galėtų patikrinti sąveikumą dar prieš pristatydami galutines paslaugas vartotojams.

Europos Komisija bent dvejus metus stebės, kaip „Google“ vykdo įsipareigojimus. Jei bendrovė sukurs naujas tos pačios kategorijos funkcijas savo paslaugoms, jos turės būti atveriamos konkurentams tuo pačiu metu.

Nauda vartotojams ir verslui Lietuvoje

Pagrindinė nauda vartotojams – didesnis pasirinkimas. Lietuviai galės rinktis ne tik numatytąjį „Google“ asistentą, bet ir kitus DI sprendimus, kurie galbūt geriau supras lietuvių kalbą, siūlys patogesnį darbą su dokumentais, efektyviau integruosis į darbo įrankius ar turės aiškesnę privatumo politiką.

Verslui tai gali atverti naujų galimybių. Lietuvos technologijų įmonės, veikiančios Vilniuje, Kaune ar nuotoliniu būdu globaliose rinkose, galės kurti išmanesnius asistentus, klientų aptarnavimo sprendimus, DI paieškos įrankius ir automatizavimo sistemas. Jei prieiga prie „Android“ funkcijų bus reali, o ne tik formali, mažesni kūrėjai įgis daugiau erdvės inovacijoms.

Ar tai pakeis paieškos ir DI rinką?

Pokyčiai gali būti reikšmingi, bet ne momentiniai. Net gavus anonimizuotus „Google“ paieškos duomenis, konkurentams reikės investuoti į infrastruktūrą, indeksavimą, algoritmus, saugumą ir vartotojų pasitikėjimą. Tačiau ES tikslas aiškus – sumažinti struktūrinį „Google“ pranašumą, susiformavusį dėl milžiniško duomenų masto.

Mobiliojo dirbtinio intelekto rinkoje poveikis gali būti greitesnis. Kadangi „Android“ Europoje naudoja didelė dalis mobiliųjų įrenginių savininkų, prieiga prie operacinės sistemos funkcijų yra kritiškai svarbi. Jei alternatyvūs DI asistentai galės veikti taip pat patogiai kaip „Gemini“, vartotojų pasirinkimai taps įvairesni.

Išvada: ES formuoja naujas skaitmeninės konkurencijos taisykles

Europos Komisijos sprendimas rodo, kad ES vis aktyviau reguliuoja ne tik programėlių parduotuves ar reklamos praktiką, bet ir gilesnius skaitmeninės infrastruktūros sluoksnius: operacines sistemas, paieškos duomenis ir dirbtinio intelekto integraciją.

Lietuvos rinkai tai reiškia daugiau galimybių vartotojams, kūrėjams ir verslams, tačiau kartu kelia klausimų dėl privatumo, saugumo ir techninio įgyvendinimo. Galutinis poveikis priklausys nuo to, ar „Google“ suteikta prieiga bus pakankamai praktiška, ar duomenų kaina bus prieinama konkurentams ir ar anonimizuoti duomenys išliks vertingi.

Vis dėlto kryptis aiški: „Android“ ir „Google Search“ ateityje Europoje turės veikti atviresnėje konkurencinėje aplinkoje. Lietuviams tai gali reikšti išmanesnius DI asistentus, daugiau paieškos alternatyvų ir stipresnę Europos technologijų ekosistemą.