2026 m. pirmąjį pusmetį interneto karštąja linija „Švarus internetas“ Lietuvoje užregistruoti 1 375 pranešimai apie internete aptiktą draudžiamą arba nepilnamečiams žalingą turinį. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys rodo, kad pranešimų skaičius išlieka aukštas ir tik nežymiai skiriasi nuo 2025 m. pirmojo pusmečio, kai jų buvo 1 457.

Lietuvos technologijų bendruomenei, tėvams, mokykloms ir skaitmeninių paslaugų kūrėjams tai yra aiškus signalas: vaikų saugumas internete tampa ne tik socialine, bet ir technologine problema. Augantis socialinių tinklų, dirbtinio intelekto įrankių, vaizdo turinio platformų ir žaidimų bendruomenių populiarumas keičia rizikų mastą tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose.

Daugiausia nerimo kelia seksualinio išnaudojimo vaizdai ir patyčios

RRT vertinimu, viena opiausių tendencijų – internete plintantys vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai ir kibernetinės patyčios. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį 154 pranešimai apie galimus vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus buvo perduoti kitų šalių karštosioms linijoms, priklausančioms tarptautinei INHOPE asociacijai.

Dar 128 pranešimai buvo susiję su kibernetinėmis patyčiomis, iš jų 68 pasitvirtino. Tai rodo, kad problema nėra vien teorinė – lietuviams aktualios tos pačios skaitmeninės saugos grėsmės, kurios stebimos ir globaliai: smurtinis turinys, savižalą skatinančios žinutės, netinkami bandymai užmegzti kontaktą su vaikais, sukčiavimas, dezinformacija ir manipuliatyvūs algoritmai.

Kaip veikia „Švarus internetas“?

Karštoji linija „Švarus internetas“ veikia kaip pranešimų apie neteisėtą ar žalingą turinį kanalas. Vartotojai gali informuoti apie įtartinas svetaines, socialinių tinklų įrašus, vaizdo medžiagą ar kitą skaitmeninį turinį, kuris gali kelti pavojų vaikams.

Išnagrinėjus pranešimus, beveik pusė jų pripažinti pagrįstais. 179 pasitvirtinę atvejai buvo perduoti interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams ir socialinių tinklų valdytojams, kad draudžiamas turinys būtų kuo greičiau pašalintas. Dar 207 pranešimai buvo pasikartojantys – jie buvo susiję su jau anksčiau identifikuotu turiniu.

Dirbtinis intelektas keičia grėsmių pobūdį

Naują iššūkį Lietuvos rinkai kelia generatyvinis dirbtinis intelektas. Vaikai ir paaugliai vis dažniau naudoja DI pokalbių robotus ne tik mokymuisi ar informacijos paieškai, bet ir bendravimui, emocinei paramai, pramogoms. Tokios technologijos turi privalumų – jos gali padėti mokytis, paaiškinti sudėtingas temas lietuvių kalba, pasiūlyti kūrybinių idėjų ar lavinti skaitmeninį raštingumą.

Tačiau kartu atsiranda ir rizikos: emocinis prisirišimas prie virtualių asistentų, perteklinis naudojimas, asmens duomenų atskleidimas, netinkamos rekomendacijos ar algoritmų skatinamas įsitraukimas į žalingą turinį. Palyginti su tradicinėmis interneto grėsmėmis, DI įrankiai yra sudėtingesni, nes jų turinys gali būti kuriamas realiuoju laiku ir ne visada lengvai moderuojamas.

Ką tai reiškia Lietuvos vartotojams ir verslui?

Lietuvos vartotojams svarbu suprasti, kad vaikų apsauga internete neapsiriboja vien tėvų kontrolės programėlėmis. Reikalingas platesnis požiūris: skaitmeninio raštingumo ugdymas mokyklose, saugesni socialinių tinklų nustatymai, atsakinga platformų moderacija ir aiškios pranešimų teikimo galimybės lietuvių kalba.

Verslui, ypač kuriantiems technologinius produktus vaikams ar šeimoms, šie duomenys yra rinkos signalas. Lietuvos rinkoje vis svarbesni tampa sprendimai, kurie siūlo turinio filtravimą, amžiaus patikrinimą, privatumo apsaugą, tėvų informavimą ir skaidrius algoritmus. Tai aktualu edtech platformoms, žaidimų kūrėjams, telekomunikacijų bendrovėms ir socialinių paslaugų tiekėjams.

Skaitmeninis saugumas tampa bendru prioritetu

RRT duomenys rodo, kad 2026 m. antrąjį ketvirtį gauti 768 pranešimai – 35 proc. mažiau nei tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, tačiau 27 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai leidžia manyti, kad pranešimų dinamika svyruoja, tačiau grėsmių lygis išlieka reikšmingas.

Lietuvoje augant skaitmeninių paslaugų naudojimui, vaikų saugumas internete tampa viena svarbiausių technologijų politikos temų. Efektyviausiai veikia ne viena priemonė, o jų derinys: atsakingi tėvai, informuotos mokyklos, aktyvūs vartotojai, greitai reaguojančios platformos ir institucijų bendradarbiavimas. Kuo daugiau žmonių praneša apie pavojingą turinį, tuo greičiau jis gali būti pašalintas iš skaitmeninės erdvės.