Vilniuje – DI šiukšliadėžė: naujas rūšiavimo etapas

Vilniuje – DI šiukšliadėžė: naujas rūšiavimo etapas

Andrius Janulevičiūtė Andrius Janulevičiūtė . Komentarai

4 Minutės

Vilniuje pradėtas naujas žingsnis išmaniųjų miestų ir tvarumo technologijų srityje – prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ veikia išmanioji šiukšliadėžė, kuri atliekas atpažįsta pasitelkdama dirbtinį intelektą ir kompiuterinę regą. Tai pilotinis projektas, skirtas pagerinti atliekų rūšiavimo kokybę viešose erdvėse, kuriose kasdien juda dideli lankytojų srautai.

Nors apklausos rodo, kad Lietuvoje atliekas dažnai arba nuolat rūšiuoja didžioji dalis gyventojų, realybė viešose vietose išlieka sudėtingesnė. Namų aplinkoje lietuviams lengviau atskirti popierių, plastiką ar stiklą, tačiau prekybos centruose, renginiuose ar transporto mazguose sprendimai dažnai priimami skubant. Dėl to atliekos patenka ne į tuos konteinerius, o dalis jų tampa netinkamos perdirbti.

Kaip veikia dirbtinio intelekto sprendimas?

Naujoji išmanioji šiukšliadėžė naudoja kompiuterinės regos technologiją, kuri analizuoja įmetamą objektą ir nustato jo tipą. Integruotas dirbtinis intelektas atpažįsta popierių, plastiką, stiklą, medieną, elektronikos komponentus bei biologines atliekas, o tuomet automatiškai nukreipia jas į tinkamą vidinį konteinerį.

Tokio tipo atliekų rūšiavimo technologijos pasaulyje vis dažniau diegiamos oro uostuose, biuruose, universitetuose ir prekybos centruose. Lietuvos rinkai tai ypač aktualu, nes didmiesčiuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ar Klaipėda, viešųjų erdvių apkrova nuolat auga, o kartu didėja poreikis efektyviai valdyti atliekų srautus.

Pagrindinės funkcijos ir technologiniai privalumai

Įrenginyje įmontuotas ekranas, kuriame lankytojai gali matyti informaciją apie išrūšiuotų atliekų tipą, kiekį ir svorį. Sistema taip pat kaupia statistinius duomenis, leidžiančius analizuoti atliekų srautus ir vertinti, kuriose vietose rūšiavimas vyksta sėkmingiausiai.

Praktikoje ši technologija padeda sumažinti žmogiškųjų klaidų skaičių. Vietoje to, kad lankytojas pats spėliotų, į kurį konteinerį mesti pakuotę ar maisto likučius, sprendimą priima automatizuota sistema. Pasak „Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos vadovo Pauliaus Pociaus, realiomis sąlygomis įrenginio rūšiavimo tikslumas siekia apie 85 procentus.

Kodėl tai svarbu Lietuvos vartotojams ir verslui?

Vilniaus „Akropolyje“ rūšiavimo infrastruktūra nėra naujiena – specialios šiukšliadėžės bendrosiose erdvėse čia atsirado dar 2019 metais. Vis dėlto vien infrastruktūros nepakanka. Prekybos centro duomenimis, lankytojų rūšiavimo tikslumas bendrose erdvėse siekia tik apie 20 procentų, kai tuo metu centre veikiančių nuomininkų atliekų rūšiavimo tikslumas gali siekti maždaug 95 procentus.

Šis skirtumas rodo, kad verslo aplinkoje, kur procesai aiškiai apibrėžti, rūšiavimas vyksta efektyviau. Tuo tarpu viešosiose zonose reikia sprendimų, kurie būtų intuityvūs, greiti ir nereikalautų papildomų žinių. Išmanioji šiukšliadėžė gali tapti būtent tokiu įrankiu – ji sujungia tvarumą, automatizaciją ir vartotojui patogią technologiją.

Nauda valymo įmonėms ir atliekų tvarkymo procesams

Prekybos centrą aptarnaujantys valymo darbuotojai surinktas atliekas vėliau papildomai peržiūri ir, kiek įmanoma, paskirsto į tinkamus srautus. Tačiau kai atliekos yra užterštos arba sumaišytos, dalis jų nebetinka perdirbimui. Išmanioji šiukšliadėžė padeda šią problemą mažinti dar pirmame etape – atliekų išmetimo momentu.

Pastebima, kad alėjoje prie įėjimo į ledo areną, kur įrengtas naujasis įrenginys, atliekų rūšiavimo kokybė jau yra geresnė. Tai reiškia mažesnį papildomo perrūšiavimo poreikį, efektyvesnį darbuotojų laiką ir geresnius perdirbimo rezultatus.

Lietuvos rinkos perspektyva: nuo Vilniaus iki kitų miestų

Jeigu pilotinis projektas pasiteisins, „Akropolis Group“ svarstys galimybę tokių išmaniųjų šiukšliadėžių įrengti daugiau. Ateityje jos galėtų atsirasti ne tik Vilniuje, bet ir „Akropoliuose“ Klaipėdoje bei Šiauliuose. Panašūs sprendimai galėtų būti aktualūs ir Kaune – ypač verslo centruose, universitetuose, arenose ar didesniuose prekybos objektuose.

Lietuvos technologijų ekosistemai tai svarbus signalas: tvarumo sprendimai tampa ne tik ekologine, bet ir skaitmenine tema. Dirbtinis intelektas vis dažniau taikomas ne abstrakčiose laboratorijose, o kasdienėse situacijose, su kuriomis susiduria kiekvienas vartotojas.

Kas sukūrė šią technologiją?

Vilniaus „Akropolyje“ naudojamą išmaniąją šiukšliadėžę sukūrė Bulgarijos technologijų bendrovė „Ameru.ai“. Įmonė specializuojasi dirbtinio intelekto ir robotizuoto atliekų tvarkymo srityje, o jos sprendimai pritaikomi biuruose, oro uostuose, prekybos centruose ir kitose intensyviai lankomose viešosiose erdvėse.

Lietuviams tai gali būti pirmas artimesnis susidūrimas su tokio tipo atliekų tvarkymo automatizacija. Jei technologija bus sėkmingai pritaikyta Lietuvos rinkoje, ji gali tapti pavyzdžiu, kaip išmaniosios miesto technologijos padeda spręsti labai praktiškas kasdienes problemas.

Šaltinis: madeinvilnius

„Man patinka gilintis į detales. Tiek vertindama naują įrenginį, tiek kurdama mokomuosius straipsnius, stengiuosi rašyti paprastai, bet išsamiai.“

Palikite komentarą

Komentarai