4 Minutės
Lietuvoje žengtas svarbus žingsnis skaitmeninės ekonomikos link: Seimas priėmė Europos Sąjungos Duomenų akto įgyvendinimo įstatymą. Šis sprendimas reiškia, kad Lietuvos vartotojai, įmonės ir viešasis sektorius turės daugiau realių galimybių naudotis išmaniųjų įrenginių generuojamais duomenimis. Tai ypač aktualu lietuviams, kurie kasdien naudoja išmaniuosius laikrodžius, prijungtus automobilius, buitinę techniką, sveikatos stebėjimo įrenginius ar debesijos paslaugas.
Iki šiol didelė dalis tokių duomenų likdavo uždaruose gamintojų ir didžiųjų technologijų bendrovių ekosistemų viduje. Naujas reguliavimas siekia, kad duomenų kuriama vertė būtų prieinama plačiau – ne tik globaliems technologijų gigantams, bet ir Lietuvos rinkoje veikiančioms įmonėms, startuoliams, ūkininkams, gamybos bendrovėms bei galutiniams vartotojams.
Ką praktiškai suteiks ES Duomenų aktas?
ES Duomenų aktas nustato aiškesnes teises gauti prieigą prie duomenų, kuriuos sukuria prie interneto prijungti produktai ir su jais susijusios programėlės. Tai apima daiktų interneto įrenginius, automobilius, medicinos technologijas, pramoninius sensorius, žemės ūkio techniką, išmaniuosius namų įrenginius ir kitus skaitmeninius sprendimus.
Pavyzdžiui, Kaune veikianti gamybos įmonė galėtų efektyviau analizuoti savo įrangos veikimo duomenis ir užsisakyti nepriklausomas prognozinės priežiūros paslaugas. Vilniuje įsikūręs startuolis galėtų kurti naujus sprendimus remdamasis transporto, energetikos ar sveikatos įrenginių duomenimis. Tuo metu vartotojas galėtų lengviau perduoti savo išmaniojo įrenginio duomenis pasirinktam paslaugų teikėjui, o ne būti pririštas prie vieno gamintojo.
Svarbiausios naujo reguliavimo savybės
Naujasis teisinis pagrindas išplečia prieigą prie daiktų interneto duomenų, skatina sąžiningesnę konkurenciją ir suteikia daugiau kontrolės naudotojams. Viena svarbiausių naujovių – galimybė efektyviau keisti debesijos paslaugų teikėjus. Tai reiškia, kad verslui bus paprasčiau pereiti iš vienos debesijos infrastruktūros į kitą, sumažinant priklausomybę nuo vieno tiekėjo.
Lietuvos įmonėms tai gali būti itin naudinga, nes debesijos paslaugos tampa būtina skaitmeninės transformacijos dalimi. Nuo elektroninės prekybos iki finansinių technologijų, nuo gamybos automatizavimo iki dirbtinio intelekto sprendimų – vis daugiau paslaugų veikia debesijoje, todėl lankstumas ir konkurencija šioje rinkoje yra kritiškai svarbūs.
Nauda verslui, vartotojams ir inovacijoms
Europos Komisijos vertinimu, sėkmingas ES Duomenų akto įgyvendinimas iki 2028 metų galėtų padidinti ES valstybių BVP beveik 2 procentiniais punktais ir sukurti apie 2,2 mln. naujų darbo vietų. Didžiausia ekonominė nauda siejama su platesniu prijungtų įrenginių duomenų naudojimu – potencialiai iki 196,7 mlrd. eurų per metus visoje Europos Sąjungoje.
Lietuvos rinkai tai reiškia naujas galimybes kurti duomenimis grįstas paslaugas: nuo išmanesnio transporto valdymo ir tiksliosios žemdirbystės iki personalizuotos sveikatos stebėsenos ar efektyvesnio energijos vartojimo. Mažosios ir vidutinės įmonės galės lengviau konkuruoti su didžiosiomis korporacijomis, nes prieiga prie duomenų taps skaidresnė ir labiau subalansuota.
Palyginimas su pasaulinėmis tendencijomis
Globaliai duomenys jau laikomi vienu svarbiausių skaitmeninės ekonomikos išteklių. JAV ir Azijos technologijų rinkose didžiosios platformos ilgą laiką kaupė milžiniškus duomenų kiekius, taip įgydamos konkurencinį pranašumą. Europos Sąjunga renkasi kitokį kelią – siekia atverti duomenų ekonomiką, kartu išlaikydama aiškias teises, saugumą ir sąžiningas rinkos taisykles.
Lietuvai, kuri aktyviai plėtoja finansinių technologijų, kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto ir GovTech ekosistemas, toks reguliavimas gali tapti papildomu postūmiu. Daugiau prieinamų duomenų reiškia daugiau eksperimentavimo, daugiau lietuviškų skaitmeninių paslaugų ir didesnį technologinių sprendimų eksportą.
Kas prižiūrės naujų taisyklių įgyvendinimą?
Už ES Duomenų akto nuostatų vykdymo užtikrinimą Lietuvoje bus atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba. Ji prižiūrės daiktų interneto duomenų ir debesijos paslaugų rinką, stebės, kaip laikomasi naujų reikalavimų, ir padės užtikrinti, kad vartotojų bei verslo teisės nebūtų tik deklaratyvios.
Įstatymas dėl Europos Sąjungos Duomenų akto įgyvendinimo įsigalioja rugpjūčio 1 dieną. Nuo šios datos Lietuvos technologijų sektoriui, verslui ir vartotojams atsiveria naujas etapas, kuriame duomenys taps ne uždaru didžiųjų platformų turtu, o praktiniu įrankiu inovacijoms, konkurencijai ir ekonomikos augimui.
Šaltinis: eimin.lrv
Palikite komentarą