4 Minutės
Šių metų gegužę Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė, kad viešasis sektorius Lietuvoje lėtai įsisavina dirbtinio intelekto (DI) sprendimus. Audito duomenimis, tik apie 15,3 proc. įstaigų taiko DI technologijas, o iniciatyvos dažnai yra fragmentiškos. Auditoriai taip pat pabrėžė trūkstamos aiškios ir ilgalaikės nacionalinės strategijos svarbą, siekiant sistemingo DI diegimo Lietuvos rinkoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos požiūris
Bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), Inovacijų politikos grupės patarėjas Benediktas Girdvainis pripažįsta audito pastabų taiklumą. Jis teigia, kad nors Lietuvoje yra sėkmės istorijų viešajame sektoriuje, trūksta plataus masto proveržio, kuris leistų pilnai išnaudoti skaitmeninės infrastruktūros ir kompetencijų pranašumus.
Skaitmeninis indeksas ir infrastruktūra
Pasak Girdvainio, Lietuva pagal skaitmeninės bazės rodiklius eina į priekį ir Europos Sąjungos valdžios indekse užima 6 vietą. Tai rodo, kad turime tvirtą infrastrukūrą ir technologinius gebėjimus, tačiau praktiškas DI pritaikymas viešojo sektoriaus paslaugoms vis dar stokojamas.
DI kaip įrankis: nuo pokalbių robotų iki dokumentų analizės
Ministerijos atstovas pabrėžia, kad Lietuvoje DI dažniau suvokiamas kaip įrankis: chatbot'ai, paraiškų ir dokumentų apdorojimo sprendimai, automatinė analizė leidžia greičiau identifikuoti problemas ir tobulinti paslaugų kokybę lietuviams. Tokie sprendimai dažnai pagerina turimų resursų panaudojimą, bet įsiskverbti į kasdienes viešojo sektoriaus procedūras reikia strateginio darbo.
Bendradarbiavimas su verslu: GovTech laboratorija ir sėkmės pavyzdžiai
Viena ryškiausių iniciatyvų yra GovTech laboratorija Inovacijų agentūroje. Ji sujungia valstybes institucijas su privataus sektoriaus kūrėjais, leidžia testuoti technologijas realioje aplinkoje ir kurti sprendimus, pritaikytus Lietuvos rinkai. Tai sumažina įgyvendinimo riziką ir pagreitina diegimo procesus Vilniuje, Kaune ir kituose regionuose.
Sėkmės istorijos
Tarp gerų praktikos pavyzdžių minimas Ryšių reguliavimo tarnybos ir Oxylabs DI sprendimas nelegaliam turiniui internete aptikti. Kitas stiprus pavyzdys – Centrinės pirkimų organizacijos DI įrankis kainų analizei, neturintis tiesioginių analogų ES. Šie produktai parodo, kaip vietiniai bendradarbiavimai gali suteikti konkurencinį pranašumą Lietuvos verslui ir viešosioms institucijoms.
EduTech: DI sprendimai mokyklose
Viešojo ir privataus sektorių partnerystė pasireiškia ir švietimo srityje. Dubysos aukštupio mokykla kartu su verslu kūrė DI asistentą mokytojui, kuris turi padėti ne pakeisti, o papildyti pedagogų kompetencijas. Tokie prototipai gali virsti nacionaliai taikomais įrankiais, jei pavyks užtikrinti kalbos, privatumo ir adaptavimo ypatumus lietuviams.
Strategijos atnaujinimas: ką planuoja EIM
Be esamų projektų, EIM pradėjo atnaujinti dar 2019 m. pradėtą, bet nerealizuotą nacionalinę DI strategiją. Girdvainis teigia, kad DI klausimai yra vienas iš ministerijos prioritetų ir tikimasi, jog atnaujinta strategija bus paruošta iki kitų metų pirmojo ketvirčio, o galbūt patvirtinta iki metų vidurio. Tai reikštų aiškesnį veiksmų planą viešajam sektorui ir verslui, apimantį reguliavimą, teisinę bazę, duomenų valdymą ir atvirų testavimo aplinkų kūrimą Lietuvos rinkai.
Produktų privalumai, panaudojimo scenarijai ir konkurencinė analizė
DI sprendimų privalumai viešajame sektoriuje apima greitesnį paslaugų teikimą, mažesnes administracines sąnaudas, geresnę duomenų analizę ir padidintą prieinamumą lietuviams. Lyginant su globaliais tiekėjais, vietiniai sprendimai dažnai geriau pritaikyti kalbos ypatybėms ir teisiniams reikalavimams. Tačiau reikia atsižvelgti į duomenų saugumą, etikos normas ir interoperabilumą su ES platformomis.
Praktiniai naudojimo atvejai
- Automatinė paraiškų ir dokumentų analizė Centrinėse institucijose
- Nelegalaus turinio filtravimas ir monitoringo sprendimai Ryšių reguliavimo srityje
- Edukaciniai DI asistentai mokytojams ir mokiniams regionuose
- Kainų ir viešųjų pirkimų analizė Centrinėse pirkimų organizacijose
Išvados ir poveikis Lietuvos rinkai
Atnaujinta DI strategija galėtų suteikti impulsą platesniam DI taikymui Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose, pagerinti paslaugų kokybę lietuviams ir paskatinti inovacijas Lietuvos rinkoje. Sėkmė priklausys nuo skaidraus reguliavimo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo, taip pat nuo gebėjimo užtikrinti DI sprendimų prieinamumą lietuvių kalba bei duomenų saugumą. Investicijos į GovTech iniciatyvas ir lokalizuotus produktus gali tapti raktu, leidžiančiu Lietuvai tapti regioniniu DI centru.
Šaltinis: alfa
Palikite komentarą