3 Minutės
Atrakinate telefoną. Kur pirmiausia žiūrite, kai nutinka kas nors svarbaus? Vis daugiau žmonių visame pasaulyje atsakytų, kad tai jau ne televizorius ir ne pirmasis laikraščio puslapis, o socialinių tinklų srautas.
Šis pokytis nėra vien pavienis įspūdis. Oksfordo Reuters Institute apklausė 100 000 žmonių 48 šalyse ir nustatė, kad 54 % respondentų per pastarąsias kelias dienas bent kartą naujienoms naudojo socialinius tinklus. Tai šiek tiek daugiau nei 51 %, kurie rinkosi tradicinius kanalus, tokius kaip televizija, radijas ar naujienų svetainės. Žmonės galėjo pasirinkti daugiau nei vieną šaltinį, tačiau kryptis akivaizdi: greitis ir tiesioginė prieiga šiandien vis dažniau pranoksta senuosius informacijos vartų sargus.
Pasauliniu mastu 30 % apklaustųjų socialines platformas arba vaizdo įrašų tinklus įvardijo kaip pagrindinį savaitinį naujienų šaltinį. 2020 m. ši dalis siekė 22 %. Tarp 18-24 metų žmonių šis rodiklis šokteli iki 52 %. Trumpesnė dėmesio trukmė? Galbūt. O gal tai gilesnis poreikis turiniui, kuris juda kito perbraukimo greičiu.
Kodėl įvyko šis šuolis? Per pandemiją pasikeitę įpročiai iki galo nebegrįžo į senas vėžes. Tradicinės žiniasklaidos pasiekiamumas nuo 2020 m. nuosekliai mažėja. Daugelis vartotojų sako, kad socialinės platformos tiesiog geriau padeda sekti greitai besivystančias istorijas. Kiti pripažįsta, kad televizorių žiūri mažiau nei anksčiau.
Svarbus ir kontekstas. Šalyse, kur socialinės platformos dominuoja viešojoje diskusijoje, dažnai girdimas nusivylimas tuo, kaip tradicinė žiniasklaida nušviečia karus ir krizes. Beveik 40 % apklausoje dalyvavusių jaunesnių nei 35 metų žmonių teigė, kad socialiniai tinklai yra geriausias būdas sekti konfliktus, pavyzdžiui, Irane ar Gazoje, o vyresnės kartos vis dar labiau pasitiki televizija ir įsitvirtinusiomis naujienų svetainėmis.
Vis dėlto šis vaizdas nevienodas visame pasaulyje. Tradiciniai naujienų kanalai išlieka pagrindiniu pasirinkimu tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Švedija, Suomija, Čekija, Austrija, Belgija, Nyderlandai, Airija ir Kroatija, taip pat keliose Azijos rinkose. Pasitikėjimas seniai veikiančiomis institucijomis ir mažesnė priklausomybė nuo pavienių turinio kūrėjų šiose valstybėse padeda tradiciniams žiniasklaidos prekių ženklams išlikti stipriems.
Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra staigus griūtį primenantis žlugimas, veikiau laipsniškas naujienų vartojimo tvarkos persirikiavimas. Tačiau tempas svarbus: stebime ryšių ir informacijos sklaidos lūžio tašką. Nauji įrankiai dar labiau komplikuoja situaciją. Dirbtinis intelektas jau keičia naujienų aplinką: 10 % žmonių teigė per pastarąją savaitę naudoję DI kaip naujienų šaltinį. Tai nedidelis, bet daug pasakantis pėdsakas.
Ką tai reiškia žurnalistams ir redakcijoms? Jie susiduria su pasirinkimu, kuris vienu metu atrodo ir akivaizdus, ir skubus: dar labiau stiprinti kokybę bei faktų tikrinimą arba užleisti pasakojimą greičiui ir reginiui. Daugelis bandys suderinti abu kelius, ieškodami formatų, kurie veikia socialinių tinklų srautuose, bet neaukoja tikslumo.
Galutinis rezultatas formuos visuomenės supratimą, pilietines diskusijas ir tai, kaip greitai gali plisti dezinformacija. Socialinės platformos tapo miesto aikšte, tačiau kartu jos primena triukšmingą turgų. Tai, kaip išmoksime judėti šioje aplinkoje ir kaip prisitaikys platformos, reguliuotojai bei naujienų redakcijos, nulems kitą informacijos amžiaus etapą.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą