AI Lietuvos mokyklose: Šiaulių krašto klasės pamoka

AI Lietuvos mokyklose: Šiaulių krašto klasės pamoka

Austėja Kavaliauskaitė Austėja Kavaliauskaitė . Komentarai

9 Minutės

Dirbtinis intelektas švietime dažnai aptariamas per rizikų prizmę: ar mokiniai nenusirašinės, ar mokytojai nebus pakeisti algoritmais, ar duomenys išliks saugūs. Tačiau Šiaulių regione veikianti Dubysos aukštupio mokykla siūlo kitokį požiūrį. Čia kuriamas AI sprendimas nėra skirtas automatizuoti mokytojo darbą iki mechaninio proceso. Jo tikslas – padėti mokytojams geriau suprasti konkrečią klasę, pastebėti mokinių poreikius ir daugiau laiko skirti gyvam bendravimui.

Lietuva jau kurį laiką siekia stiprinti skaitmeninę švietimo infrastruktūrą, tačiau realūs pokyčiai dažnai prasideda ne Vilniuje ar Kaune, o mažesnėse bendruomenėse, kur technologijos turi spręsti labai konkrečias problemas. Dubysos aukštupio mokyklos atvejis svarbus tuo, kad jis rodo, kaip dirbtinis intelektas gali tapti ne madingu eksperimentu, o praktišku įrankiu mokyklos kasdienybei.

Ką kuria Dubysos aukštupio mokykla?

Mokykla vysto privačią dirbtinio intelekto sistemą, kuri padeda rengti pamokų planus pagal nacionalinę ugdymo programą, teminius planus, klasės duomenis, mokinių poreikių rekomendacijas ir pačios mokyklos taikomą kooperuoto mokymosi strategiją. Kitaip tariant, AI analizuoja ne abstrakčią informaciją iš interneto, o struktūruotą mokyklos turinį.

Mokyklos vadovas Vaidas Bacys šį projektą sieja su labai praktišku klausimu: kaip mokykla gali geriau panaudoti duomenis, kuriuos jau turi? Pasak jo, pirmiausia siekta susisteminti informaciją apie mokinius ir sukurti mokyklos institucinę atmintį. Kai mokykla veikia keliose vietose, bendra informacijos sistema tampa ypač svarbi – ji leidžia mokytojams matyti ne pavienes pastabas, o platesnį mokymosi kontekstą.

Nuo 2025 m. rugsėjo sistema pirmiausia naudojama pamokų planavimui. Mokytojas nurodo klasę, pasirinktą socialinį įgūdį, temą ar ugdymo programos dalį, o sistema pateikia galimus pamokos struktūros variantus, užduočių idėjas ir sąsajas su nacionaline programa. Vis dėlto galutinis sprendimas lieka mokytojo rankose – AI rekomenduoja, bet ne nurodinėja.

Pagrindinės sistemos funkcijos

Svarbiausia šio sprendimo funkcija – personalizuotas pamokų planavimas. Sistema gali padėti mokytojui greičiau pasiruošti pamokai, atsižvelgiant į konkrečios klasės mokymosi situaciją. Ji apjungia mokinių pasiekimų aprašus, ugdymo standartus, rekomendacijas dėl skirtingų poreikių turinčių vaikų, socialinių įgūdžių ugdymo logiką ir mokyklos metodinius susitarimus.

Kita svarbi savybė – uždaras duomenų veikimo modelis. Skirtingai nei vieši generatyvinio AI įrankiai, tokie kaip ChatGPT, ši sistema veikia tik su platformoje pateikta medžiaga. Tai padeda sumažinti vadinamųjų AI haliucinacijų riziką, kai modelis sukuria įtikinamai skambančią, bet netikslią informaciją. Mokyklos atveju tai itin svarbu, nes netinkama rekomendacija gali paveikti ne tik pamokos kokybę, bet ir vaiko ugdymo kelią.

Trečia funkcijų grupė susijusi su mokyklos valdymu. Ateityje sistema galėtų ne tik siūlyti pamokų planus, bet ir padėti administracijai anksti pastebėti nerimą keliančius signalus: krentančius pasiekimus, lankomumo pokyčius, socialinių įgūdžių problemas ar pasikartojančius sunkumus tam tikrose klasėse. Tai galėtų tapti savotišku ankstyvojo perspėjimo mechanizmu.

Kuo šis AI skiriasi nuo ChatGPT ir kitų viešų įrankių?

Lietuvos mokytojai, kaip ir jų kolegos kitose šalyse, jau eksperimentuoja su viešais dirbtinio intelekto įrankiais. ChatGPT, Gemini, Claude ar Microsoft Copilot gali padėti sukurti užduotis, suformuluoti klausimus, parengti tekstų santraukas ar pasiūlyti kūrybinių idėjų. Tačiau mokykla negali be apribojimų kelti jautrių mokinių duomenų į viešas platformas.

Dubysos aukštupio mokyklos sprendimas skirtas būtent šiai problemai. Jis kuriamas kaip privati, kontroliuojama švietimo aplinka, kurioje duomenys nekeliauja į atsitiktinius išorinius šaltinius. Tai itin aktualu Lietuvos rinkai, nes švietimo sektoriuje duomenų apsauga, BDAR reikalavimai ir pasitikėjimas institucijomis tampa ne mažiau svarbūs nei pati technologinė pažanga.

Vieši AI įrankiai dažnai yra universalūs – jie tinka rinkodarai, programavimui, tekstų kūrimui ar klientų aptarnavimui. Tačiau mokyklai reikia ne universalaus asistento, o kontekstą suprantančio skaitmeninio pagalbininko. Šis skirtumas panašus į skirtumą tarp bendros paieškos sistemos ir specializuotos verslo analitikos platformos: abi gali padėti rasti informaciją, bet tik viena veikia pagal konkrečios organizacijos taisykles ir duomenis.

Nauda mokytojams: mažiau biurokratijos, daugiau darbo su vaikais

Viena didžiausių Lietuvos švietimo problemų – mokytojų darbo krūvis. Pamokų planavimas, dokumentacija, vertinimai, individualių poreikių fiksavimas ir ataskaitos neretai užima laiką, kurį pedagogai norėtų skirti tiesioginiam darbui su mokiniais. Dirbtinis intelektas čia gali tapti ne mokytojo pakaitalu, o jo darbo filtru.

Vaidas Bacys pabrėžia, kad mokytojas neturėtų būti tas žmogus, kuris renka ir mechaniškai apdoroja statistiką. Mokytojo vertė yra gebėjimas interpretuoti duomenis, suprasti vaiką, pastebėti emocinius niuansus ir priimti pedagoginius sprendimus. AI gali parengti pasiūlymą, bet tik mokytojas žino, ar jis tinka konkrečiai klasei, konkrečiam vaikui ir konkrečiai pamokos atmosferai.

Lietuviams tai ypač aktualu regionų mokyklose, kur vienam pedagogui dažnai tenka dirbti su skirtingo pasirengimo mokiniais, mišriomis grupėmis ar keliose ugdymo pakopose. Jei sistema padeda greičiau paruošti diferencijuotas užduotis, mokytojas gali efektyviau dirbti tiek su stipresniais mokiniais, tiek su tais, kuriems reikia daugiau pagalbos.

Nauda mokiniams ir tėvams

Mokiniai tiesiogiai nemato visos sistemos veikimo, tačiau jie pajunta jos rezultatą – geriau pritaikytą pamoką. Jei mokytojas gauna aiškesnį klasės mokymosi vaizdą, jis gali tiksliau parinkti užduotis, paaiškinimus ir darbo tempą. Vieniems vaikams gali reikėti daugiau struktūros, kitiems – daugiau savarankiškumo, tretiems – papildomos socialinės ar emocinės pagalbos.

Tėvams tokios technologijos taip pat gali tapti pasitikėjimo ženklu, jei jos diegiamos skaidriai. Svarbu, kad mokyklos aiškiai paaiškintų, kokie duomenys naudojami, kokiu tikslu jie analizuojami ir kas priima galutinius sprendimus. AI švietime neturi tapti juodąja dėže, kurios niekas nesupranta.

Duomenų apsauga – svarbiausias Lietuvos mokyklų testas

Vienas reikšmingiausių projekto aspektų yra duomenų saugumas. Sistema kuriama platformoje, kurią valdo Lietuvos Valstybės duomenų agentūra. Tai leidžia mokyklai dirbti su savo duomenimis, kartu saugant jautrią informaciją apie vaikus.

Pasaulinės tendencijos rodo, kad švietimo technologijų rinka sparčiai auga, tačiau kartu daugėja klausimų dėl privatumo. JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje vis dažniau diskutuojama, ar mokyklos turi pakankamai kompetencijų vertinti AI įrankių saugumą. Lietuva šiuo atveju gali pasirinkti atsargesnį, bet tvaresnį kelią: kurti sprendimus, kurie nuo pradžių atitinka viešojo sektoriaus duomenų valdymo standartus.

Vis dėlto iššūkių dar daug. Kaip tiksliai rodyti duomenis? Kokios koreliacijos yra reikšmingos, o kurios tik atsitiktinės? Kur baigiasi mokyklos teisė žinoti apie vaiką ir prasideda privatumo riba? Anonimizuoti duomenys saugesni, bet kartais mažiau naudingi konkrečiai pedagoginei pagalbai. Neanonimizuoti duomenys leidžia veikti tiksliau, tačiau kelia didesnę atsakomybę.

Autorių teisės ir vadovėliai: dar viena neišspręsta dilema

Praktikoje mokytojams būtų labai naudinga, jei AI sistema galėtų tiesiogiai susieti pamokų planus su konkrečiais vadovėlių puslapiais, užduotimis ar skaitmeniniu turiniu. Tačiau čia iškyla autorių teisių klausimas. Leidėjų turinys negali būti naudojamas be aiškių susitarimų, todėl švietimo technologijų plėtra Lietuvoje turės apimti ne tik mokyklas ir valstybės institucijas, bet ir leidyklas, skaitmeninio turinio kūrėjus bei teisės ekspertus.

Lietuvos rinkoje tai gali atverti naujų galimybių edtech verslams. Vilniuje ir Kaune veikiantys technologijų startuoliai jau turi stiprių kompetencijų dirbtinio intelekto, duomenų analizės ir debesijos srityse. Jei šios kompetencijos būtų sujungtos su pedagogų patirtimi, Lietuva galėtų kurti ne tik vietiniam švietimui tinkamus, bet ir eksportui pritaikomus sprendimus.

Galimi naudojimo scenarijai Lietuvos mokyklose

Jei prototipas pasiteisintų, panašios sistemos galėtų būti taikomos įvairiose mokyklose. Pradinėse klasėse AI galėtų padėti stebėti skaitymo, rašymo ir matematikos įgūdžių raidą. Progimnazijose jis galėtų padėti diferencijuoti užduotis pagal pasiekimų lygius. Gimnazijose sistema galėtų būti naudojama pasirengimui egzaminams, individualių mokymosi spragų nustatymui ir konsultacijų planavimui.

Profesinio mokymo įstaigoms tokia technologija galėtų padėti derinti teorinį mokymą su praktinėmis kompetencijomis. Neformaliojo ugdymo organizacijos galėtų naudoti panašius principus vaikų pažangai ir įsitraukimui vertinti. Net savivaldybės galėtų gauti apibendrintus, saugiai anonimizuotus duomenis apie švietimo tendencijas, jei tam būtų sukurtas aiškus teisinis ir etinis pagrindas.

Kodėl šis projektas svarbus Lietuvos rinkai?

Dirbtinis intelektas Lietuvos versle jau taikomas klientų aptarnavime, finansų analizėje, kibernetiniame saugume, programavimo procesuose ir rinkodaroje. Tačiau švietimas yra jautresnė sritis, nes čia technologija veikia ne tik efektyvumą, bet ir vaikų ateitį. Todėl Dubysos aukštupio mokyklos projektas gali tapti svarbiu bandymu atsakyti į klausimą, kaip AI diegti atsakingai.

Lietuvos vartotojams ir tėvams svarbu, kad tokie sprendimai būtų prieinami lietuvių kalba, atitiktų nacionalinę ugdymo programą ir būtų pritaikyti vietos mokyklų realybei. Globalūs įrankiai dažnai nesupranta Lietuvos švietimo struktūros, vertinimo sistemų ar kultūrinio konteksto. Vietinis sprendimas gali šiuos skirtumus įvertinti tiksliau.

Atsargus kelias į ateitį

Mokyklos vadovybė nesiekia, kad vienas sprendimas būtų iš karto įdiegtas visoje šalyje. Priešingai – pabrėžiama, kad sistema yra prototipas, kurį reikia išbandyti realioje aplinkoje, taisyti, vertinti ir tik tada svarstyti platesnį pritaikymą. Toks požiūris brandus: technologijos švietime neturi būti diegiamos vien dėl naujumo.

Svarbus ir platesnis bendradarbiavimas. Inovatyvioms mokykloms reikia ne tik palaikymo, bet ir tyrėjų, duomenų analitikų, politikos formuotojų bei pedagogikos ekspertų grįžtamojo ryšio. Projektas vystomas platesniame „Švietimas #1“ kontekste – tai ne pelno siekianti iniciatyva, įkurta Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“, siekianti kurti pažangią, pasaulinio lygio švietimo sistemą.

Dubysos aukštupio mokyklos pavyzdys rodo, kad AI ateitis mokyklose nebūtinai turi būti šalta automatizacija. Ji gali būti žmogiška, atsargi ir orientuota į mokytoją. Jei dirbtinis intelektas padeda pedagogui geriau suprasti vaiką, o ne pakeisti gyvą ryšį, tokia technologija gali tapti vienu svarbiausių Lietuvos švietimo skaitmeninės transformacijos įrankių.

Šaltinis: lithuania

„Technologijos visada mane žavėjo – nuo išmaniųjų telefonų iki dirbtinio intelekto proveržių. Džiaugiuosi galėdama dalintis naujienomis su jumis kiekvieną dieną.“

Palikite komentarą

Komentarai