4 Minutės
Lietuva ir toliau išsiskiria Europos Sąjungos skaitmeninės transformacijos žemėlapyje. Naujausia Europos Komisijos 2026 m. Skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita rodo, kad šalies verslas vis aktyviau diegia dirbtinio intelekto, debesijos kompiuterijos ir duomenų analitikos sprendimus. Lietuvos rinkai tai svarbi žinia: skaitmenizacija jau nebėra tik didžiųjų technologijų įmonių tema – ji tampa kasdieniu įrankiu mažoms ir vidutinėms įmonėms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei regionuose.
Vienas ryškiausių pokyčių – dirbtinio intelekto naudojimas versle per metus išaugo net 143 proc. Tai reiškia, kad DI sprendimai vis dažniau taikomi klientų aptarnavimui, pardavimų prognozavimui, gamybos optimizavimui, dokumentų apdorojimui ir kibernetinio saugumo stiprinimui.
DI, debesija ir duomenų analitika: kur Lietuva lenkia ES vidurkį?
Europos Komisijos duomenimis, DI technologijas Lietuvoje jau naudoja apie 21 proc. įmonių. Dar įspūdingesni rodikliai matomi duomenų ir debesijos srityse: duomenų analitiką taiko 54 proc. verslų, o debesijos technologijomis naudojasi 55 proc. įmonių. Šie skaičiai viršija ES vidurkį ir rodo, kad Lietuvos verslas gana greitai pereina nuo tradicinių IT sistemų prie lankstesnių, automatizuotų ir masteliuojamų sprendimų.
Lietuviams tai svarbu ne tik ekonomikos požiūriu. Kuo daugiau įmonių naudoja pažangias skaitmenines technologijas, tuo greičiau gerėja paslaugų kokybė: trumpėja atsakymo laikas klientų aptarnavime, tiksliau personalizuojami pasiūlymai e. prekyboje, efektyviau veikia logistikos, finansų ir sveikatos paslaugų platformos.
Pagrindinės skaitmeninių sprendimų savybės verslui
Dirbtinio intelekto įrankiai Lietuvos įmonėms suteikia kelis praktinius pranašumus. Pirma, jie automatizuoja pasikartojančias užduotis, todėl darbuotojai gali daugiau dėmesio skirti kūrybai, klientams ir strategijai. Antra, DI padeda analizuoti didelius duomenų kiekius ir greičiau priimti sprendimus. Trečia, debesijos paslaugos leidžia verslui plėstis be didelių pradinių investicijų į fizinę infrastruktūrą.
Palyginti su tradicinėmis IT sistemomis, debesijos sprendimai yra lankstesni, lengviau prižiūrimi ir tinkamesni nuotoliniam darbui. Tai ypač aktualu Lietuvos rinkai, kur daugelis įmonių ieško būdų didinti produktyvumą, bet kartu kontroliuoti technologijų kaštus.
„LitAI“ ir būsima Lietuvos DI infrastruktūra
Ateityje Lietuvos skaitmeninę ekosistemą turėtų sustiprinti planuojama DI gamykla „LitAI“. Ši iniciatyva gali tapti svarbia nacionalinės ir europinės dirbtinio intelekto infrastruktūros dalimi, suteikiančia daugiau galimybių mokslui, verslui ir viešajam sektoriui naudotis pažangiais DI modeliais, skaičiavimo pajėgumais ir eksperimentinėmis aplinkomis.
Tokio tipo infrastruktūra aktuali ne tik startuoliams Vilniuje ar technologijų bendruomenėms Kaune. Ji gali būti naudinga gamybos, žemės ūkio, energetikos, finansinių technologijų, medicinos tyrimų ir viešųjų paslaugų sektoriams. Kuo daugiau pažangių DI sprendimų bus prieinama vietoje, tuo didesnė tikimybė, kad lietuviškos įmonės kurs konkurencingus produktus ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinei rinkai.
Kur Lietuvai dar reikia pasitempti?
Nors Lietuvos rezultatai įspūdingi, Europos Komisija pabrėžia ir silpnesnes vietas. Vienas svarbiausių iššūkių – baziniai skaitmeniniai įgūdžiai. Jie ypač aktualūs vyresnio amžiaus gyventojams ir kaimo bendruomenėms, kur technologijų naudojimas kasdienėse paslaugose vis dar gali kelti sunkumų.
Kitas svarbus klausimas – itin didelės spartos fiksuotojo interneto plėtra regionuose. Nors 5G ryšio aprėptis Lietuvoje yra stipri, konkurencingai skaitmeninei ekonomikai reikia ir patikimos šviesolaidinės infrastruktūros, ypač verslams, dirbantiems su dideliais duomenų kiekiais, debesijos platformomis ar realaus laiko sistemomis.
Ką tai reiškia Lietuvos vartotojams ir įmonėms?
Lietuvos skaitmeninė pažanga tiesiogiai veikia vartotojų patirtį. Gyventojai gali tikėtis išmanesnių viešųjų paslaugų, greitesnių finansinių operacijų, patogesnių e. sveikatos sprendimų ir tikslesnių skaitmeninių paslaugų lietuvių kalba. Verslui tai reiškia didesnį produktyvumą, platesnes eksporto galimybes ir stipresnį atsparumą globaliai konkurencijai.
Platesniame ES kontekste Lietuva juda teisinga kryptimi: Europa vis dar siekia spartesnės pažangos DI, debesijos, puslaidininkių, skaitmeninių įgūdžių ir pažangios infrastruktūros srityse. Todėl Lietuvos gebėjimas greitai diegti inovacijas gali tapti svarbiu konkurenciniu pranašumu. Šalies ekonomikos stiprinimo planas „3i“, orientuotas į skaitmenizavimą, inovacijas ir produktyvumą, gali dar labiau paskatinti šį augimą.
Jei Lietuva išlaikys dabartinį tempą, ji gali tapti ne tik viena sparčiausiai skaitmenėjančių ES valstybių, bet ir patrauklia platforma technologijų kūrėjams, investuotojams bei tarptautinėms inovacijų komandoms.
Šaltinis: eimin.lrv
Palikite komentarą