3 Minutės
Lietuvoje startuoja dar vienas svarbus etapas skaitmeninės ekonomikos plėtroje: 77 šalies įmonių projektams, kuriuose kuriami dirbtinio intelekto sprendimai, paskirstyta 9,9 mln. eurų investicijų. Šis finansavimas turėtų paspartinti pažangių technologijų kūrimą, jų komercializavimą ir platesnį pritaikymą Lietuvos rinkoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu, lėšos nukreipiamos į labai mažas, mažas ir vidutines įmones, kurios kuria rinkai pritaikomus DI produktus. Tai ypač aktualu Lietuvos verslui Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir regionuose, kur įmonės vis aktyviau ieško būdų automatizuoti procesus, efektyviau naudoti duomenis ir konkuruoti su tarptautiniais žaidėjais.
Kokie dirbtinio intelekto projektai bus vystomi?
Tarp finansavimą gavusių projektų – sprendimai sveikatos technologijoms, švietimui, pramonei, kibernetiniam saugumui ir kasdienėms vartotojų paslaugoms. Numatoma kurti DI pagrindu veikiančią pacientų būklės stebėsenos sistemą, ankstyvos Parkinsono ligos rizikos vertinimo įrankį, automatizuotą individualių ortopedinių šablonų generavimo platformą, išmaniąją mokymosi aplinką bei semantinį dirbtinio intelekto asistentą.
Pagrindinės kuriamų sprendimų funkcijos
Šie produktai orientuoti ne tik į technologinį eksperimentavimą, bet ir į praktinį naudojimą. Jie galės analizuoti didelius duomenų kiekius, atpažinti vaizdus, automatizuoti pasikartojančias užduotis, padėti priimti sprendimus realiuoju laiku ir pateikti informaciją vartotojui suprantama forma – lietuvių kalba ar pritaikyta vietiniams verslo procesams.
DI pramonėje: nuo robotikos iki 3D spausdinimo
Didelė dalis investicijų bus skirta verslo ir pramonės transformacijai. Lietuvos įmonės kurs išmaniosios gamybos, robotikos, autonominio procesų optimizavimo, 3D spausdintuvų fermų valdymo ir DI paremtas parkavimo sistemas. Tokie sprendimai gali padėti gamintojams mažinti sąnaudas, tiksliau planuoti gamybą ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius.
Lyginant su pasaulinėmis tendencijomis, Lietuva juda ta pačia kryptimi kaip kitos pažangios Europos valstybės: dirbtinis intelektas tampa ne atskira nišine technologija, o kasdieniu įrankiu logistikai, gamybai, medicinai, finansams ir klientų aptarnavimui.
Nauda Lietuvos vartotojams ir įmonėms
Lietuviams šios investicijos gali reikšti patogesnes skaitmenines paslaugas, tikslesnę medicininę diagnostiką, išmanesnes mokymosi platformas ir geriau personalizuotus produktus. Verslui tai – galimybė greičiau diegti automatizavimą, kurti aukštesnės pridėtinės vertės paslaugas ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų.
Kur sprendimai bus pritaikomi?
Praktiniai naudojimo atvejai apims sveikatos priežiūrą, švietimą, mažmeninę prekybą, gamybą, miestų infrastruktūrą, kibernetinę saugą ir duomenų analitiką. Finansavimas taip pat numatytas amžiaus identifikavimo, maisto produktų atpažinimo bei generatyviojo DI platformoms, kurios sudėtingus duomenis pavers aiškiais tekstiniais ar vaizdiniais pasakojimais.
ES investicijos ir Lietuvos inovacijų kryptis
Projektai bendrai finansuojami 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos lėšomis. Priemonė skirta skatinti įmones kurti naujus dirbtinio intelekto produktus, kurie būtų naudingi ne tik jų kūrėjams, bet ir platesnei rinkai.
Šios investicijos taip pat prisidės prie Lietuvos ekonomikos transformacijos plano „3i“ inovacijų krypties. Jei projektai bus sėkmingai įgyvendinti, Lietuvos rinka gali sulaukti daugiau vietinių DI sprendimų, pritaikytų lietuviškai verslo aplinkai, vartotojų įpročiams ir sparčiai augančiam skaitmeninių paslaugų poreikiui.
Šaltinis: eimin.lrv
Palikite komentarą