8 Minutės
Kauno technologijos universitetas žengia svarbų žingsnį Lietuvos aukštųjų technologijų ekosistemoje – KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centre pradės veikti kvantinių skaičiavimų platforma SpinQ Gemini Lab. Lietuvos rinkai tai reikšminga ne vien kaip akademinė naujiena: kvantinis kompiuteris Kaune gali tapti tiltu tarp teorinių tyrimų, praktinių kibernetinio saugumo sprendimų ir verslui aktualių inovacijų.
Iki šiol kvantinės technologijos daugeliui lietuvių dažniausiai siejosi su didžiosiomis pasaulio laboratorijomis, technologijų milžinėmis ar nuotoliniais debesijos eksperimentais. Dabar studentai, doktorantai, tyrėjai ir technologijų partneriai Lietuvoje galės realiai išbandyti kubitų valdymą, kvantinių algoritmų vykdymą, triukšmo analizę ir eksperimentinius saugumo modelius. Tai ypač svarbu laikotarpiu, kai Europos Sąjunga, NATO šalys ir pažangios Azijos rinkos vis daugiau investuoja į pokvantinę kriptografiją, kvantinį ryšį ir kritinės infrastruktūros atsparumą.
Kas yra SpinQ Gemini Lab ir kuo ši platforma išsiskiria?
KTU įsigyta SpinQ Gemini Lab nėra didelio masto pramoninis kvantinis superkompiuteris, tačiau jos vertė slypi praktikoje. Tai kompaktiška kvantinių skaičiavimų eksperimentinė platforma, kurioje veikia 1–3 kubitų NMR tipo kvantinis kompiuteris, integruotas 24 kubitų klasikinis simuliatorius ir valdymo kompiuteris. Kitaip tariant, ši sistema leidžia ne tik skaityti apie kvantines grandines, bet ir realiai jas konfigūruoti, stebėti rezultatus bei vertinti, kaip teoriniai modeliai elgiasi fizinėje aplinkoje.
Lyginant su įprastomis programinėmis simuliacijomis, fizinis kvantinis įrenginys atskleidžia vieną svarbiausių kvantinių technologijų iššūkių – realaus pasaulio netobulumus. Dekohorencija, matavimo paklaidos, triukšmas, stabilumo problemos ir valdymo tikslumas yra tie veiksniai, kurių neįmanoma iki galo suprasti vien virtualioje aplinkoje. Todėl ši platforma Kaune leis KTU bendruomenei pereiti nuo abstraktaus modelio prie realių eksperimentų.
Pagrindinės technologinės savybės
SpinQ Gemini Lab suteikia galimybę dirbti su kubitais, vykdyti kvantinius algoritmus, testuoti grandines ir derinti jas su klasikiniais skaičiavimo metodais. Integruotas 24 kubitų simuliatorius leidžia palyginti realaus įrenginio elgseną su virtualiais modeliais, o tai labai naudinga mokymosi, tyrimų ir prototipų kūrimo procese. Tokia architektūra ypač tinka universitetui, kuris siekia ruošti specialistus ne tik dabartinei IT rinkai, bet ir ateities kvantinės inžinerijos poreikiams.
Kodėl tai svarbu Lietuvos kibernetiniam saugumui?
Kibernetinis saugumas Lietuvoje tampa strategine sritimi. Verslai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose sparčiai diegia debesijos paslaugas, dirbtinį intelektą, daiktų interneto sprendimus ir automatizuotas gamybos sistemas. Kartu auga ir atakų paviršius: duomenų nutekėjimai, tiekimo grandinių pažeidžiamumai, socialinės inžinerijos kampanijos, GPS trikdžiai ir ryšio grandinių atakos tampa vis aktualesnės tiek viešajam sektoriui, tiek privačiam verslui.
KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovo prof. Šarūno Grigaliūno teigimu, saugumo srityje nebeužtenka remtis vien klasikiniais metodais. Vis daugiau dėmesio reikia skirti pokvantinei kriptografijai, arba PQC, ir kvantinio raktų paskirstymo technologijoms, vadinamoms QKD. Šios kryptys svarbios todėl, kad ateityje galingesni kvantiniai kompiuteriai gali kelti grėsmę daliai šiandien naudojamų šifravimo algoritmų.
Lietuvos organizacijoms tai reiškia būtinybę iš anksto ruoštis kriptografiniam atsinaujinimui. Finansų sektorius, e. valdžios paslaugos, sveikatos duomenų sistemos, energetika, transportas ir gynybos technologijos turi galvoti apie ilgalaikį duomenų saugumą. Net jei plačiai prieinami kvantiniai kompiuteriai dar nėra kasdienybė, dabar kuriamos kompetencijos lems, kaip greitai Lietuvos rinka gebės prisitaikyti prie naujų standartų.
Nuo simuliacijų prie realių prototipų
KTU KSKC jau anksčiau plėtojo kvantinių technologijų kryptį naudodamas aukšto našumo skaičiavimo infrastruktūrą. Centre pasitelkiami HPC sprendimai, debesijos sluoksnis, virtualūs serveriai, tinklai, blokinės ir objektinės saugyklos. Mazgai sujungiami 200 Gbps spartos tinklu, kuris užtikrina mažą vėlinimą ir didelį pralaidumą lygiagrečiam duomenų apdorojimui.
Tokios galimybės leidžia modeliuoti sudėtingas kvantines grandines, treniruoti dirbtinio intelekto modelius, apdoroti didelius duomenų kiekius ir testuoti skirtingus saugumo scenarijus. KTU centre jau naudojami 32 kubitų virtualių kvantinių simuliacijų pajėgumai, paremti CUDA-Q ir susijusiomis bibliotekomis. Tačiau fizinis kvantinis kompiuteris į šią ekosistemą įneša naują lygmenį – galimybę patikrinti, kaip skaičiavimai veikia ne tik idealizuotame kode, bet ir realiame įrenginyje.
Praktiniai tyrimų scenarijai
Vienas iš planuojamų tyrimų laukų – ryšio atsparumas trikdžiams. Tai apima GNSS ir GPS signalų slopinimo, vadinamo jamming, scenarijus, taip pat kitus priešiškus poveikius ryšio grandinėje. Tokie tyrimai aktualūs mobiliosioms sistemoms, dronams, logistikai, autonominiam transportui ir kritinei infrastruktūrai. Planuojama matuoti ryšio pralaidumą, stabilumą, našumą, aptikimo rodiklius ir vertinti, kaip sistema galėtų automatiškai persijungti į saugesnį režimą.
Lietuvos verslui tai gali reikšti naujus testavimo kelius: prieš diegiant sprendimus realiose sistemose, algoritmus, programinį kodą ar infrastruktūros konfigūracijas galima išbandyti kontroliuojamoje laboratorinėje aplinkoje. Tokia prieiga mažina riziką, padeda greičiau aptikti klaidas ir leidžia kurti saugesnius produktus.
Nauda studentams ir IT specialistų rengimui
KTU jau daugelį metų yra vienas svarbiausių IT, informatikos, elektronikos ir kibernetinio saugumo specialistų rengimo centrų Lietuvoje. Kvantinis kompiuteris suteiks papildomą impulsą magistrantūros ir doktorantūros studijoms, ypač informatikos mokslo kryptyje. Studentai galės mokytis kubitų valdymo, kvantinių algoritmų simuliavimo, triukšmo poveikio analizės ir prototipavimo su išoriniais įrenginiais.
Tai svarbu ir Lietuvos darbo rinkai. Nors kvantinių technologijų specialistų poreikis kol kas nėra toks masinis kaip programinės įrangos kūrėjų ar duomenų analitikų, globali tendencija aiški: kvantinis skaičiavimas, kvantinė kriptografija ir saugumo inžinerija taps vis reikšmingesnėmis nišomis. Lietuvos specialistai, kurie praktinių žinių įgis dar universitete, galės konkuruoti tarptautiniu mastu ir kurti aukštos pridėtinės vertės sprendimus vietos rinkai.
Vertė viešajam sektoriui ir verslui
KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centras nėra vien laboratorija studentams. Jame teikiamos tyrimais ir ekspertinėmis kompetencijomis grįstos paslaugos akademinei bendruomenei, valstybės institucijoms ir verslui. Centras gali padėti atlikti infrastruktūros saugumo vertinimus, incidentų analizę, informacinių technologijų rizikų vertinimą, skaitmeninę kriminalistiką ir dirbtinio intelekto sprendimų auditą.
Ypač aktuali yra AI Sandbox paslauga, skirta techniniams DI modelių auditams. Lietuvos įmonėms vis aktyviau diegiant generatyvinį dirbtinį intelektą, automatizuotus sprendimų priėmimo modelius ir duomenų analizės sistemas, būtina vertinti, ar modeliai atsparūs šališkumui, manipuliacijoms ir kibernetinėms atakoms. Kvantinių skaičiavimų aplinka čia gali papildyti platesnį eksperimentų lauką, kuriame saugiai tikrinami algoritmai ir naujos architektūros.
Viešajam sektoriui tokie pajėgumai taip pat svarbūs. Saugus didelių duomenų rinkinių perkėlimas į tyrimų aplinkas, elektroninių įrodymų analizė, praktiniai mokymai pagal realius atvejus ir konsultacijos dėl prevencinių priemonių gali sustiprinti valstybės skaitmeninį atsparumą. Tai ypač aktualu Lietuvai, kuri aktyviai skaitmenizuoja viešąsias paslaugas ir kartu susiduria su augančia geopolitine kibernetinių grėsmių rizika.
Lietuvos pozicija Baltijos ir Europos kontekste
SpinQ Gemini Lab yra vienas pirmųjų tokio tipo kvantinių kompiuterių Baltijos šalyse, todėl KTU žingsnis svarbus ne tik Kaunui, bet ir visam regionui. Estija ir Latvija taip pat stiprina skaitmeninių technologijų ekosistemas, tačiau praktinė kvantinių technologijų infrastruktūra Lietuvoje gali tapti konkurenciniu pranašumu pritraukiant tyrėjus, partnerystes ir tarptautinius projektus.
Pasaulyje kvantinių technologijų lenktynės spartėja: JAV, Kinija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai ir Skandinavijos šalys investuoja milijardus į kvantinį skaičiavimą, kvantinį ryšį ir jutiklius. Lietuva negali varžytis vien investicijų mastu, tačiau gali pasirinkti nišas, kuriose svarbiausia kompetencija, lankstumas ir greitas prototipų kūrimas. Kibernetinis saugumas, saugus dronų ryšys, DI auditai ir pokvantinės kriptografijos testavimas yra būtent tokios kryptys.
Partnerystė ir finansavimas
Prie SpinQ Gemini Lab įsigijimo prisidėjo Šaulys Foundation, skyręs paramą laboratorinei įrangai ir tyrimams, įskaitant saugaus dronų ryšio tyrimus pasitelkiant kvantines technologijas. Likusią investicijų dalį užtikrino KTU. Tokia partnerystė rodo, kad Lietuvos inovacijų ekosistemoje vis svarbesnis tampa akademijos, paramos fondų ir technologinių partnerių bendradarbiavimas.
Projektas susijęs su misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimu, finansuojamu 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės Naujos kartos Lietuva bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Tai atitinka platesnį tikslą – kurti Lietuvoje realiai pritaikomus technologinius sprendimus, kurie didintų kibernetinį atsparumą ir mažintų duomenų pažeidimų riziką.
Ką tai reiškia lietuviams?
Paprastam technologijų vartotojui kvantinis kompiuteris Kaune galbūt neatrodys kaip įrenginys, kuris rytoj pakeis išmanųjį telefoną ar namų internetą. Tačiau ilgalaikė reikšmė yra didelė. Saugesnės viešosios paslaugos, patikimesnės ryšio sistemos, geriau apsaugoti duomenys, pažangesni DI auditai ir aukštesnės kvalifikacijos specialistai tiesiogiai veikia Lietuvos skaitmeninę ateitį.
KTU investicija rodo, kad kvantinės technologijos Lietuvoje tampa nebe tik teorine tema konferencijose, o praktiniu įrankiu mokslui, studijoms ir inovacijoms. Jei ši kryptis bus nuosekliai plėtojama, Kaunas gali tapti vienu svarbiausių kvantinio kibernetinio saugumo kompetencijų centrų Baltijos regione, o Lietuvos rinka – patrauklesnė aukštųjų technologijų kūrėjams ir tarptautiniams partneriams.
Šaltinis: delfi
Palikite komentarą