Smart-ID+ ateina į Lietuvos bankus: saugumo pokytis

Lietuvoje veikiantys bankai pradeda naują skaitmeninės tapatybės etapą: dalis finansų įstaigų jau diegia arba ruošiasi diegti „Smart-ID+“ – Estijos bendrovės „SK ID Solutions“ sukurtą patobulintą elektroninės tapatybės patvirtinimo sprendimą. Ši naujovė aktuali milijonams Lietuvos gyventojų, kasdien besijungiančių prie interneto banko, tvirtinančių mokėjimus, naudojančių e. paslaugas ar pasirašančių dokumentus elektroniniu parašu.

Lietuva jau seniai laikoma viena pažangiausių Baltijos šalių pagal naudojimąsi skaitmeninėmis finansinėmis paslaugomis. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir mažesniuose miestuose gyventojai įpratę banko operacijas atlikti telefonu, todėl saugesnis ir paprastesnis prisijungimas tampa ne tik patogumo, bet ir kibernetinio saugumo klausimu.

Kas jau diegia „Smart-ID+“ Lietuvos rinkoje?

Vienas pirmųjų apie perėjimą prie naujos sistemos paskelbė „Bigbank“. Bankas teigia, kad „Smart-ID+“ integracija padės geriau apsaugoti klientus nuo socialinės inžinerijos atakų ir kartu supaprastins prisijungimą prie banko paslaugų. Vartotojui nebereikės įvesti asmens kodo – pakaks pasirinkti „Smart-ID“ ir patvirtinti veiksmą programėlėje.

„Smart-ID+“ diegimui taip pat ruošiasi arba jau vykdo techninius darbus „Swedbank“, SEB ir „Artea“. Šie bankai vertina sprendimo pritaikymą klientams, diegimo scenarijus ir papildomas apsaugos nuo sukčiavimo priemones. Tai reiškia, kad artimiausiu metu dalis Lietuvos bankų klientų gali pastebėti pokyčius prisijungimo ir operacijų tvirtinimo procesuose.

Tuo metu „Luminor“ kol kas nurodo stebintis technologinę aplinką, o Lietuvos „Citadele“ filialas šiuo metu „Smart-ID+“ diegti neplanuoja. „Revolut“, veikiantis kaip skaitmeninių finansų platforma, „Smart-ID“ paslaugomis apskritai nesinaudoja, todėl jo klientams šie pokyčiai tiesiogiai netaikomi.

Kuo „Smart-ID+“ skiriasi nuo įprasto „Smart-ID“?

Pagrindinis „Smart-ID+“ privalumas – mažiau rankinių veiksmų ir didesnė apsauga nuo apgaulės. Dabartinėje sistemoje vartotojams dažnai tenka įvesti asmens kodą ir palyginti kontrolinius kodus. Naujojoje versijoje šie žingsniai supaprastinami, o prisijungimo sesija labiau susiejama su pačiu naudotoju ir jo įrenginiu.

Prisijungimas iš skirtingų įrenginių

Jei vartotojas jungiasi, pavyzdžiui, kompiuteriu, o patvirtinimą atlieka telefone, „Smart-ID+“ gali naudoti QR kodo nuskaitymą ir PIN kodo įvedimą. Tai padeda užtikrinti, kad veiksmą inicijuoja pats klientas, o ne sukčius, bandantis nuotoliniu būdu perimti prisijungimą.

Prisijungimas tuo pačiu telefonu

Kai interneto banku ar kita skaitmenine paslauga naudojamasi tame pačiame išmaniajame telefone, tapatybė patvirtinama tame pačiame įrenginyje, įvedant PIN kodą. Vartotojams tai turėtų būti greitesnis ir intuityvesnis procesas, ypač naudojantis mobiliąja bankininkyste kasdieniams mokėjimams.

Kodėl tai svarbu Lietuvos vartotojams?

Lietuviams skaitmeninė bankininkystė tapo įprasta kasdienybės dalimi: nuotoliniu būdu vis dažniau apmokamos komunalinės paslaugos, atliekami pavedimai šeimos nariams, apsiperkama internetu, investuojama ir tvarkomos paskolos. Kartu didėja ir sukčiavimo rizika – nuo netikrų bankų svetainių iki telefoninių apgavysčių, kai vartotojai spaudžiami patvirtinti veiksmus, kurių patys neinicijavo.

„Smart-ID+“ siekia sumažinti tokių scenarijų tikimybę, nes kiekviena sesija turi būti aiškiai inicijuota ir patvirtinta paties naudotojo. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus klientams, smulkiajam verslui ir aktyviems interneto pirkėjams, kurie dažniau susiduria su apgaulingomis nuorodomis ar netikrais pranešimais.

Nauda verslui ir viešosioms e. paslaugoms

„Smart-ID+“ aktualus ne tik bankams. Lietuvos verslui, naudojančiam elektroninį parašą, nuotolinį klientų tapatybės patvirtinimą ar finansinių dokumentų tvirtinimą, patikimesnė autentifikacija gali sumažinti riziką ir pagerinti klientų patirtį. Tai svarbu tiek Vilniaus „fintech“ sektoriui, tiek e. prekybos įmonėms Kaune ir kituose Lietuvos regionuose.

Pasaulyje finansų sektorius juda link saugesnių, įrenginiais pagrįstų tapatybės patvirtinimo metodų. „Smart-ID+“ atitinka šią kryptį: mažiau slaptažodžių, mažiau lengvai išviliojamų duomenų ir daugiau veiksmų, kuriuos turi patvirtinti tikrasis naudotojas.

RRT įspėjimas: patogumas neturi virsti priklausomybe

Nors „Smart-ID+“ stiprina apsaugą, Lietuvos rinkoje išlieka ir platesnė problema – didelė priklausomybė nuo vieno elektroninės tapatybės paslaugų teikėjo. Ryšių reguliavimo tarnyba yra atkreipusi dėmesį, kad dauguma kvalifikuotų e. parašo sertifikatų Lietuvoje susiję su „SK ID Solutions“ sprendimais.

RRT duomenimis, šios bendrovės išduoti sertifikatai praėjusiais metais sudarė 91,9 proc. visų Lietuvoje galiojusių sertifikatų, o mobiliųjų sprendimų segmente – net 98,9 proc. Tai rodo, kad didesnis vieno tiekėjo veiklos sutrikimas galėtų paveikti didelę dalį gyventojų ir įmonių, naudojančių elektroninės tapatybės patvirtinimo paslaugas ar e. parašą.

Ko tikėtis vartotojams?

Daugeliui „Smart-ID“ naudotojų naujos funkcijos turėtų tapti prieinamos atnaujinus programėlę ir bankams užbaigus techninį diegimą. Vartotojams verta sekti savo banko pranešimus, neatidėlioti programėlės atnaujinimų ir visuomet patikrinti, ar prisijungimą inicijavo jie patys.

„Smart-ID+“ Lietuvos rinkoje žymi svarbų žingsnį saugesnės skaitmeninės bankininkystės link. Jei diegimas vyks sklandžiai, lietuviams tai gali reikšti paprastesnį prisijungimą, mažiau galimybių sukčiauti ir patikimesnę kasdienę naudojimosi e. paslaugomis patirtį.