4 Minutės
Vilniuje veikianti medicinos, mokslinių tyrimų ir biotechnologijų įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“, priklausanti JAV grupei „Thermo Fisher Scientific“, 2025 metais fiksavo gerokai mažesnius finansinius rezultatus. Įmonės grynasis pelnas siekė 206,4 mln. eurų – maždaug 2,1 karto mažiau nei 2024 metais, kai jis buvo 451 mln. eurų.
Bendrovės pajamos taip pat traukėsi: jos sumažėjo 38 proc. ir sudarė 491 mln. eurų, palyginti su 790,3 mln. eurų ankstesniais metais. Lietuvos rinkai tai svarbi žinia, nes „Thermo Fisher Scientific Baltics“ yra vienas ryškiausių aukštųjų technologijų, gyvybės mokslų ir eksporto sektoriaus pavyzdžių šalyje.
Kodėl krito pajamos ir pelningumas?
Bendrovės ataskaitoje nurodoma, kad rezultatams įtakos turėjo keli globalūs veiksniai. Tarp jų – tarptautinės prekybos pokyčiai, JAV taikomi tarifai, stiprėjanti konkurencija gyvybės mokslų sektoriuje ir mažėjantis viešojo sektoriaus finansavimas moksliniams tyrimams, ypač JAV.
Papildomą spaudimą sukėlė ir JAV dolerio susilpnėjimas euro atžvilgiu. Kadangi dalis produkcijos eksportuojama į JAV, valiutų kursų svyravimai gali mažinti kainodaros lankstumą ir versti gamintojus ieškoti efektyvesnių sprendimų.
Pelningumo rodikliai taip pat mažėjo
Dėl sumenkusių pajamų mažėjo ir pelningumas. Bendrasis pelningumas 2025 metais siekė 53,4 proc., kai 2024 metais buvo 65,2 proc. Grynasis pelningumas smuko iki 41,5 proc., palyginti su 57,2 proc. ankstesniais metais. Nors rodikliai sumažėjo, jie vis dar išlieka aukšti pramonės ir technologijų gamybos sektoriaus kontekste.
Kokius produktus kuria bendrovė ir kodėl tai svarbu Lietuvai?
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ gamina aukštos pridėtinės vertės biotechnologijų ir analitinės chemijos produktus, naudojamus laboratorijose, diagnostikoje, farmacijos tyrimuose ir gyvybės mokslų industrijoje. Tokie sprendimai padeda mokslininkams greičiau atlikti tyrimus, tiksliau analizuoti biologinius mėginius ir kurti naujus medicinos ar farmacijos produktus.
Lietuviams tai svarbu ne tik kaip eksporto istorija. Tokios įmonės stiprina vietos talentų bazę, kuria aukštos kvalifikacijos darbo vietas Vilniuje ir skatina technologijų ekosistemos augimą visoje Lietuvoje – nuo universitetų laboratorijų iki tiekėjų Kaune ir kituose miestuose.
Pranašumai prieš tradicinę gamybą
Skirtingai nei žemesnės pridėtinės vertės pramonė, gyvybės mokslų gamyba remiasi mokslinėmis žiniomis, automatizacija, kokybės kontrole ir tarptautiniais standartais. Tai leidžia Lietuvai konkuruoti ne vien kaina, bet ir kompetencija, patikimumu bei technologiniu tikslumu.
Investicijos ir akcininkų struktūra
2025 metais bendrovė Lietuvoje į gamybos plėtrą, produktyvumo didinimą ir atsinaujinimą investavo 8,4 mln. eurų. Vidutinis darbuotojų skaičius siekė 1383.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Lietuvos įmonė už 1,5 mlrd. eurų įsigijo dalį JAV bendrovės „Thermo Fisher Scientific Powder“, kurios veikla susijusi su grupės įmonių ir investicijų valdymu, akcijų. 2025 metų pabaigoje jai priklausė 12,14 proc. šios JAV įmonės akcijų.
Pagrindinė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ akcininkė yra „Thermo Fisher Scientific“, valdanti 81,76 proc. akcijų. Likusi 18,24 proc. dalis priklauso JAV registruotai „Thermo Fisher Scientific Singapore Holdings“.
Dividendų nebus, bet plėtros planai tęsiami
Bendrovė pranešė, kad šiemet dividendų nemokės. Jų nebuvo mokėta ir ankstesniais dvejais metais. Vietoje to dėmesys išlieka nukreiptas į veiklos stiprinimą Lietuvoje ir gamybos projektus, susijusius su gyvybės mokslų rinkai skirtais produktais.
Kas laukia Lietuvos biotechnologijų rinkos?
2026 metais sektoriui įtakos gali turėti geopolitinė įtampa, infliacija, prekybos politika ir valstybių prioritetų kaita. Jei daugiau viešųjų lėšų bus nukreipiama gynybai, mokslo ir tyrimų finansavimas kai kuriose rinkose gali mažėti, o tai gali paveikti laboratorijų, universitetų ir farmacijos bendrovių investicinius sprendimus.
Vis dėlto Lietuvos rinka išlieka patraukli dėl stiprios inžinerinės, chemijos ir biotechnologijų kompetencijos. Vilniuje susiformavusi gyvybės mokslų bazė rodo, kad Lietuva gali būti ne tik paslaugų ar IT centras, bet ir pažangios gamybos bei mokslinių technologijų eksportuotoja pasauliniu mastu.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą