3 Minutės
Artėjant Valentino dienai Lietuvos interneto vartotojai – tiek Vilniuje, tiek Kaune ar mažesniuose miestuose – turi būti budrūs. Romantinio sukčiavimo atvejai išryškėja ne tik pažinčių programėlėse, bet ir socialiniuose tinkluose ar žinučių platformose (Telegram, Facebook), kur sukčiai kuria emocinį ryšį ir vėliau prašo pinigų „skubioms“ išlaidoms.
Kaip veikia apgaulė ir kodėl tai susiję su technologijomis
Sukčiai naudojasi technologijomis ir socialinės inžinerijos metodais: automatizuotais profiliais, klastotais nuotraukų rinkiniais ir patobulintomis žinučių sekų strategijomis, kurios imituoja tikrus santykius. Dažnai remiamasi tarptautinėmis mokėjimo paslaugomis arba grynųjų perlaidomis, kad būtų išvengta lengvai atsekamų bankinių pavedimų.
Praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos pašto
Lietuvos paštas fiksavo keletą atvejų, kai žmonės bandė siųsti pinigus garsenybėms ar tariamiems medikams užsienyje. Pašto darbuotojai, pastebėję įtartinus prašymus, sustabdė perlaidas ir uždavė papildomus klausimus apie gavėją ir perlaidos tikslą – tai veiksminga prevencijos priemonė Lietuvos rinkoje.
Produktų ir paslaugų palyginimas: perlaidos vs bankai vs fintech
Lietuvoje populiarios kelios finansinių perlaidų alternatyvos: tradiciniai SEPA banko pavedimai, mobilioji bankininkystė ir e-piniginės. Lietuvos pašto grynųjų perlaidų paslauga leidžia siųsti pinigus greitai, bet tuo pačiu ji turi darbuotojų apsaugos mechanizmus. Bankai ir fintech (pvz., Revolut, Paysera) siūlo stipresnę transakcijų sekimo ir autentifikacijos technologiją, todėl yra saugesni ilgesnėms ir tarptautinėms operacijoms – ypač Lietuvos rinka sparčiai adaptuoja šias skaitmenines paslaugas.
Privalumai ir trūkumai
- Perlaidos per paštą: greita ir prieinama vyresnio amžiaus klientams, bet mažiau skaitmeninių patikros įrankių.
- Banko pavedimai/SEPA: geresnė atsekamumas ir klientų apsauga.
- Fintech / e-piniginės: papildoma dviejų veiksnių autentifikacija, lengvesnis ginčų sprendimas.
Rekomendacijos lietuviams: saugūs būdai ir praktiniai patarimai
Negalite susitikti asmeniškai ar atlikti vaizdo skambučio? Tai raudona vėliava. Niekuomet nesiųskite pinigų asmeniui, kurio nepažįstate asmeniškai. Rinkitės bankinius pavedimus arba kredito korteles su apsauga; jei siunčiate per Lietuvos paštą, būkite pasiruošę atsakyti į papildomus klausimus. Verslams Lietuvoje verta integruoti mokėjimų stebėjimo įrankius ir ugdyti darbuotojus apie socialinės inžinerijos grėsmes.
Technologijų aspektu — investicijos į dirbtinį intelektą ir anomalijų aptikimą pagerins sukčiavimo prevenciją Lietuvos rinkoje ir leis greičiau aptikti įtartinas operacijas tiek Vilniuje, tiek regionuose.
Kas daryti, jei įtariate sukčiavimą?
Sustabdykite perlaidą, susisiekite su paslaugos tiekėju (pvz., Lietuvos paštas arba jūsų bankas), praneškite apie įvykį policijai ir keiskite savo prisijungimus. Greitas reagavimas gali sumažinti nuostolius ir padėti atsekti sukčius tarpvalstybiniu mastu.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą