4 Minutės
2025 metai žymi precedento neturintį kibernetinių įsilaužimų augimą visame pasaulyje. Įsilaužimų, kuriuose pasitelkiamas dirbtinis intelektas, skaičius išaugo apie 5,5 karto, o tai kelia tiesioginę grėsmę ir Lietuvos vartotojams, ir verslui. Lietuvoje dauguma žmonių kasdien naudoja išmaniuosius telefonus Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose, todėl bet koks masinis tinklų sutrikimas ar duomenų nutekėjimas turi momentinį poveikį gyventojų paslaugoms ir verslo tęstinumui.
Kas nutiko per didžiąsias atakas pasaulyje
Pastaraisiais metais matėme kelių didelių incidentų pavyzdžius: vienas didelis kibernetinis išjungimas Ukrainoje paliko dešimtis milijonų žmonių be mobiliojo ryšio ir interneto kelioms valandoms, kai keli operatoriai vienu metu patyrė techninius išpuolius. Jungtinėje Karalystėje fiksuota ataka, kuri ilgą laiką sustabdė gamyklų veiklą ir galėjo kainuoti milijardus dolerių prarastų pajamų. Tokie įvykiai rodo, kad atakos gali paveikti tiek gyvenimo kokybę, tiek nacionalinę ekonomiką.
Kuo šios grėsmės aktualios Lietuvos rinkai
Lietuvos įmonės, bankai ir viešosios institucijos glaudžiai integruoja skaitmenines paslaugas. Todėl atakos atsiliepia nuo kasdienių parkavimo paslaugų iki socialinių išmokų, elektroninio parašo, mokesčių deklaravimo ir bankinių operacijų. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Antanas Aleknavičius akcentuoja, kad įsilaužėliai taikosi į visus – nuo privačių asmenų iki svarbiausių organizacijų, o vieni tikslų yra finansiniai, kiti – masinių duomenų vagystė.
Vietiniai pavyzdžiai ir averzija rizikai
Lietuvos istorijoje bent kelios bendrovės jau susidūrė su bandymais sutrikdyti sistemas. Donatas Vitkus iš Ignitis Group pabrėžia, kad kritinė infrastruktūra paprastai yra gerai apsaugota, tačiau didėjant atakų apimtims net geriausios sistemos turi pasirengti atsinaujinimui ir greitam atkūrimui.
Atakų tipai ir silpnieji taškai
Dažniausi taikiniai: mobiliojo ryšio operatoriai, debesų paslaugos, gamybos linijos, bankų infrastruktūra, bilietų pardavimo sistemos ir kitos viešosios paslaugos. Sėkmingų įsilaužimų priežastys neretai yra ne tik technologinės spragos, bet ir žmogiškasis faktorius: neteisingai atidarytas el laiškas ar paspausta nuoroda gali leisti įsilaužėliams patekti į tinklą.
Produkto funkcijos ir sprendimai Lietuvos rinkai
MFA ir identiteto apsauga
Daugiasluoksnė autentifikacija (MFA) ir stiprinamos vartotojų identifikacijos priemonės sumažina neleistiną prieigą prie paslaugų. Lietuva jau turi mobiliuosius parašus ir ID sprendimus, kuriuos verta įtraukti į saugumo strategijas.
EDR, SIEM ir debesijos atsparumas
Endpoint Detection and Response (EDR) ir Security Information and Event Management (SIEM) įrankiai leidžia stebėti, analizuoti ir greitai reaguoti į anomalijas. Debesų paslaugų atsarginių kopijų (backup) ir geografinis padalijimas padeda atstatyti kritinius duomenis po atakų.
Automatizuotos apsaugos priemonės ir AI panaudojimas
Tuo pačiu dirbtinis intelektas, naudojamas puolimams, gali būti panaudotas ir gynybai: anomalių elgesio modelių aptikimas, automatinė grėsmių klasifikacija ir spartus incidentų eskalavimas.
Komparacija: Lietuvos pasirengimas prieš pasaulines tendencijas
Palyginti su didžiąja dalimi Europos, Lietuvos įmonės technologijų lygiu yra modernios, tačiau ekspertai dažnai pastebi prevencijos trūkumą. Advokatų kontoros Sorainen ekspertė Irma Kunickė primena, kad nuostoliai nėra tik pavogti duomenys, bet ir civilinė atsakomybė bei verslo nutraukimas. Todėl investicijos į saugumą yra ne vien išlaidos, bet ir verslo tęstinumo garantas Lietuvos rinkoje.
Praktiniai patarimai verslams ir vartotojams
- Verslams: investuokite į SIEM, EDR, MFA, reguliarias atsargines kopijas ir incidentų atstatymo planus. Testuokite atkūrimo procedūras ir vykdykite darbuotojų mokymus. Apdrauskite riziką ir aiškiai apibrėžkite atsakomybę sutartyse su Tiekėjais.
- Vartotojams: naudokite stiprias slaptažodžių strategijas, įjunkite dvi faktorių autentifikaciją, būkite atsargūs su įtartinais el laiškais ir nuorodomis.
Use cases: kur saugumas Lietuvoje ypač svarbus
Bankai ir finansinės institucijos: saugos incidentas gali užblokuoti mokėjimus. Viešosios paslaugos: atjungus elektroninį parašą ar mokesčių sistemas, sutriktų viešasis gyvenimas. Transportas: geležinkelių bilietų sistema parodo, kad net vienos platformos sutrikimas gali atšaukti milijonus kelionių. Verslas gamyboje: gamyklų sustojimai gali sukelti dideles ekonomines pasekmes, kaip matyta užsienio bylose.
Išvados ir rekomendacijos Lietuvai
2025 metai parodė, kad kibernetinės grėsmės tampa vis labiau kompleksinės. Lietuvos įmonėms ir institucijoms būtina stiprinti prevenciją, investuoti į modernias apsaugos priemones ir rengti darbuotojus. Kritinė infrastruktūra turėtų palaikyti griežtą saugumo standartą, o verslas turi suprasti, kad parengiamieji veiksmai yra būtinybė, o ne prabanga.
Jeigu Lietuvoje bus nuspręsta aktyviau diegti AI pagrįstas gynybines sistemas, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir skatinti atsparumo kultūrą įmonėse Vilniuje, Kaune ir regionuose, šalies gebėjimas atlaikyti masines atakas žymiai padidės.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą