7 Minutės
Jungtinės Karalystės kariuomenė vis aktyviau naudoja vaizdo žaidimus kaip priemonę tobulinti tiek lauko, tiek kibernetines įgūdžių sritis, paverčiant populiarius kovinius simuliatorius rengimo aikštele naujos kartos kariams. Pareigūnai teigia, kad žaidimai, tokie kaip Call of Duty, gali padėti ugdyti situacinį suvokimą, greitus sprendimus priimant ir nuotolinio valdymo įgūdžius — visas tas kompetencijas, kurios tampa vis svarbesnės šiuolausioje karinės operacijos aplinkoje.
Nuo svetainių iki fronto: kodėl žaidimai svarbūs
Generolas Tom Coppinger-Symes, kibernetinių ir specialiųjų operacijų pavaduotojas, pabrėžė, kaip konfliktas Ukrainoje pakeitė požiūrį į nuotoliniu būdu valdomas sistemas. Dronai ir kiti nuotoliniu būdu valdomi įrankiai tapo esminiais kovos lauke, todėl svarbu turėti į naujus skaitmeninius sąsajų ir greito tempo žaidimų aplinkas įpratusius naujus karius.
Siekiant pritraukti ir tinkamai išnaudoti šią talentų bazę, Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija paskelbė apie International Defence Esports Games (IDEG) — varžybas, kuriose geriausi šalies „cyber rytojaus kariai“ susikaus su komandomis iš maždaug 40 sąjungininkių valstybių. Ministerija teigia, kad konkurencinis žaidimas leidžia praktikuoti įgūdžius, tokius kaip kelių grėsmių stebėjimas vienu metu, pajėgų vadovavimas spaudimo sąlygomis ir taktikos keitimas remiantis gyvais žvalgybos duomenimis.
Skaitmeninės sąsajos ir greitas mąstymas
Žaidimų aplinka įpratina greitai apdoroti aukštą informacijos srautą, atskirti svarbią informaciją nuo triukšmo ir priimti sprendimus per trumpą laiką. Tokie gebėjimai yra naudingi tiek valdymo konsolėse, tiek komandinių sprendimų priėmimo situacijose realiame lauke. Kandidatai, kurie jau įgiję patirties iš komercinių žaidimų, dažnai geriau prisitaiko prie elektroninių valdymo įrankių ir vartotojo sąsajų, kur dauguma karinėje technikoje remiasi greitu duomenų persiuntimu ir vizualine informacija.
Dronai, C2 ir nuotolinės operacijos
Nuotolinio valdymo platformos (C2 — command and control) ir bepiločiai orlaiviai (drone) reikalauja operatorių, kurie gali vykdyti sudėtingas užduotis ekrane, koordinuoti kelių vienetų veiksmus ir tuoj pat reaguoti į besikeičiančią situaciją. Žaidimų scenarijai, kuriuose reikia derinti kelis veiksmus vienu metu, persikėlė į karinę praktiką kaip papildoma priemonė, leidžianti greitai atrasti kandidatus su potencialu drone operacijoms ir kibernetinėms užduotims.
Esportas, mokymai ir realaus pasaulio ribos
Karinė tematika paremtas žaidimas, pavyzdžiui Call of Duty, daugeliui naujokų yra pažįstamas ir gali imituoti itin stresines situacijas, kurios lavina refleksus, komandinį darbą ir greitą informacijos apdorojimą. Tokios situacijos skatina greitą komunikaciją, vaidmenų paskirstymą ir greitą sprendimų priėmimą — visus esminius elementus komandinei kovinei veiklai.
Tačiau buvęs karinės žvalgybos pareigūnas Phil Ingram įspėja, kad žaidimų negalima laikyti fizinių pratybų pakaitalu. „Šios priemonės turėtų papildyti, o ne pakeisti realaus pasaulio instruktažą,“ — sakė Ingram. „Call of Duty ir specializuotos mokymo paketus turi savo vietą, bet jos nepakeičia visapusiško karinio pasirengimo.“
Tokia atskirtis yra svarbi, nes gynybos pajėgos siekia subalansuoti skaitmeninę inovaciją su patikrintomis lauko praktikomis. Virtualūs simuliatoriai gali suteikti repeticijų dažnumą ir įtraukti streso elementus, tačiau jie negali pilnai reprodukuoti fizinių sąlygų, logistikos iššūkių, meteorologinių veiksnių ar žmogiškųjų veiksnių, tokių kaip nuovargis ar sužeidimai, kurie daro didelę įtaką sprendimams realiame lauke.
Ribų supratimas ir atsakingas integravimas
Integruojant žaidimų modelius į kariuomenės mokymus, būtina aiškiai apibrėžti, ką ir kaip jie moko. Virtualūs scenarijai gali būti pritaikyti specifinėms užduotims: tikslaus valdymo praktikoms, komandinės komunikacijos treniruotėms, taktinio mąstymo lavinimui ir situacinio susirinkimo pratimams. Tačiau jie negali pakeisti šaudymo pratybų, fizinio pasirengimo ar technologinio aptarnavimo žinių, kurios reikalauja praktinių įgūdžių ir mokymo gyvoje aplinkoje.
Oficialus pripažinimas ir įdarbinimo tikslai
2024 metais JK oficialiai pripažino esports kaip karinį sportą, kas žymi institucijų posūkį link žaidimų integravimo į rekrutaciją ir įgūdžių ugdymą. Šis žingsnis atspindi platesnį supratimą apie tai, kaip skaitmeninė kultūra gali papildyti tradicinius karinius mokymus ir padėti atrasti talentus, kurių reikia kibernetinėms ir technologinėms pozicijoms.
Gynybos ministras John Healey pristatė programas, kurių tikslas — pritraukti gabų žaidėjų ir programuotojų į kibernetinių pozicijų gretas. Tai ypač aktualu, nes JK kasmet susiduria su maždaug 90 000 kibernetinių atakų — skaičius, kuris pabrėžia nuolatinę ir augančią poreikį aukštos klasės kibernetinio saugumo specialistams.
„Jei esate aukščiausio lygio žaidėjas arba elitinis programuotojas, šaliai jūsų reikia,“ — sakė Healey, ragindamas talentus apsvarstyti tarnybos kelius, kurie leistų panaudoti jų skaitmeninius gebėjimus. Tokie kvietimai siekia ne tik užpildyti galimas spragas personalo srityje, bet ir sukurti kariuomenės viduje kultūrą, kurioje skaitmeninis meistriškumas vertinamas ir toliau vystomas.
Kokia yra įdarbinimo strategija?
Strategija apima įvairius elementus: nuo specializuotų atrankos konkursų ir varžybų (pvz., IDEG), iki mokymo programų, kuriose jaunieji talentai gauna praktinius kibernetinio saugumo, duomenų analizės ir programavimo užduočių patyrimą. Taip pat svarbūs partnerystės su privačiu sektoriumi, universitetais ir technologijų įmonėmis, leidžiančios pasiekti platesnį kandidatų ratą ir teikti specializuotą mokymą.
Ką tikėtis iš IDEG ir ateities pokyčių
IDEG pozicionuojamas ne tik kaip viešųjų ryšių priemonė ar reklaminis triukas — renginys turi tapti praktiška arenoje, kurioje lavinamos žmogaus kompetencijos, reikalingos šiuolaikiniam konfliktui: daugelio užduočių vienu metu valdymas, greita grėsmių vertinimo praktika ir nuotolinė koordinacija. Daugumai kariuomenių esporto turnyrai gali tapti ankstyvu filtru, padedančiu atrasti kandidatus su dideliu potencialu dirbti su kibernetinėmis sistemomis ir drone operacijomis.
Vis dėlto šis poslinkis kelia ir rimtų klausimų: apie etiką, mokymo standartus ir tai, kaip skaitmeniniai įgūdžiai persikelia į realios veiklos efektyvumą. Kaip įvertinti, ar įgūdžiai iš virtualių scenarijų iš tiesų pritaikomi realiose operacijose? Ar įmanoma standartizuoti esports mokymą tarp sąjungininkių pajėgų, kad kandidatai būtų vertinami pagal vienodus kriterijus?
Mokymo vertinimas ir standartizacija
Vertinimo mechanizmai gali apimti hibridines testų schemas, kur virtualūs uždaviniai derinami su praktiniais patikrinimais. Pavyzdžiui, kandidato gebėjimas valdyti kelias užduotis žaidimo metu gali būti siejamas su realaus lauko užduočių vykdymu prižiūrint instruktoriams. Standartizacija tarp sąjungininkių reikalaus susitarimų dėl kompetencijų matavimo, testų reproducijavimo ir rezultatų atpažinimo tarptautiniu mastu.
Etiniai ir teisiniai aspektai
Be techninių klausimų, būtina spręsti ir etinius bei teisinius klausimus: kaip užtikrinti, kad žaidimų scenarijai neglorifikuotų smurto, kokios yra ribos tarp mokymo ir propagandos, kaip apsaugoti jaunų žaidėjų teises ir privatumą rengiant juos karinei tarnybai. Šie diskursai formuoja IDEG ir panašių iniciatyvų diegimo ribas bei nuostatas.
Technologijos pertvarko karo pobūdį; JK pavyzdys rodo, kaip civilinė žaidimų kultūra gali susikirsti su gynybos poreikiais — tačiau tik kaip platesnio mokymo ekosistemos dalis, kuri apima gyvus pratybas, techninį mokymą ir operacinę patirtį. Toks požiūris gali padėti sukurti subalansuotą, atsakingą ir efektyvią kariuomenės modernizacijos kryptį.
Galutinė įžvalga — žaidimai ir esportas gali atverti naujus talentų įdarbinimo kanalus, pagreitinti kai kurių įgūdžių vystymą ir suteikti inovatyvių mokymo priemonių, tačiau jų vaidmuo turi likti papildomas, griežtai integruotas į tradicinius karinius mokymus bei operacinę praktiką. Tik taip kibernetinis saugumas, drone operacijos ir taktinės žinios gali būti vystomos kompleksiniu, patikimu ir atsakingu būdu.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą