„Telegram“ atsisako cenzūruoti konservatyvių pažiūrų grupes Rumunijos rinkimuose

„Telegram“ atsisako cenzūruoti konservatyvių pažiūrų grupes Rumunijos rinkimuose

„Telegram“ atsisako cenzūruoti konservatyvių pažiūrų grupes Rumunijos rinkimuose

„Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas pranešė, kad bendrovė atmetė vienos Vakarų Europos valstybės vyriausybės prašymą cenzūruoti konservatyvių pažiūrų grupes Rumunijos prezidento rinkimų antrajame ture. Nors Durovas nenurodė konkrečios šalies, šalia pranešimo pridėtas prancūziškos bagetės emodži leidžia manyti, kad kalbama apie Prancūziją.

Rinkimų kontekstas ir Rusijos įtaka

Rumunijoje vykstantys prezidento rinkimai sulaukė didelio dėmesio dėl galimos Rusijos įtakos. Pirmasis rinkimų turas buvo atšauktas dėl kaltinimų, kad Rusija bandė paveikti rezultatus, remdama kandidatą Kaliną Georgeską. Dėl šių kaltinimų Georgeskas buvo diskvalifikuotas iš tolimesnių rinkimų etapų.

„Telegram“ pozicija dėl cenzūros

Pavelas Durovas pabrėžė, kad „Telegram“ neketina riboti Rumunijos vartotojų laisvės ar blokuoti jų politinius kanalus. Jis teigė: „Negalima ginti demokratijos ją griaunant, o kovoti su rinkimų kišimusi – kišantis į rinkimus. Rumunijos žmonės nusipelno žodžio laisvės ir sąžiningų rinkimų.“

Prancūzijos atsakas

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija greitai sureagavo į Durovo pareiškimus, paneigdama bet kokį šalies kišimąsi į Rumunijos rinkimus. Ministerija pabrėžė savo įsipareigojimą remti Rumunijos demokratiją ir atmetė bet kokius kaltinimus dėl kišimosi.

„Telegram“ ir reguliavimo iššūkiai

„Telegram“ dažnai susiduria su reguliavimo iššūkiais įvairiose šalyse. Europos Komisija išreiškė susirūpinimą dėl platformos naudojimo dezinformacijos skleidimui, ypač rytinėse ES valstybėse, kur gyvena daug rusakalbių gyventojų. Komisija svarsto, ar „Telegram“ vartotojų skaičius ES viršija 42 milijonus, kas galėtų lemti griežtesnę priežiūrą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą. (infa.lt)

Išvada

„Telegram“ sprendimas atsisakyti cenzūruoti konservatyvių pažiūrų grupes Rumunijos rinkimuose pabrėžia platformos įsipareigojimą ginti žodžio laisvę. Tačiau tai taip pat kelia klausimų dėl socialinių tinklų vaidmens užtikrinant sąžiningus rinkimus ir kovojant su dezinformacija. Šis atvejis atspindi platesnę diskusiją apie technologijų bendrovių atsakomybę demokratiniuose procesuose ir jų santykį su valstybių reguliavimo institucijomis.