7 Minutės
Red Dead Redemption 2 dažnai minima kaip vienas iš Rockstar kūrėjų šedevrų — plačiąja prasme emocionali kelionė per nykstančio Vakarų epilogą. Tačiau, pasak vieno iš bendraįkūrėjų Dan Houser, šis žaidimas beveik niekada nepasiekė žaidėjų rankų ir buvo realus pavojus, kad projektas bus nutrauktas. Ši istorija atskleidžia ne tik kūrybinį viziją, bet ir sudėtingą žaidimo kūrimo procesą, kuriame susiduria menas, technologijos, projektų valdymas ir žmogiškasis faktorius. Straipsnyje glaustai aptariami esminiai etapai ir sprendimai, kurie lėmė, jog Red Dead Redemption 2 tapo pasauliniu kultūriniu reiškiniu ir standartų etalonu AAA žaidimų narratyvui bei techniniam išpildymui.
Projektas ant ribos: užkulisių suirutė
Atvira ir daugiau nei trijų valandų pokalbis su Lex Fridman suteikė Dan Houser galimybę detaliau papasakoti apie tą brutalų kūrimo periodą, kai Red Dead Redemption 2 rizikavo žlugti. Komanda buvo uždelsta, biudžetas ėmė spiraliuotis, o komandos moralė krito taip žemai, kad kai kurie darbuotojai abejojo galutiniu rezultatu ir netgi svarstė palikti projektą. Techninis skolos kaupimasis — tiek engine lygmenyje, tiek žaidimo mechanikų implementacijoje — kartu su griežtais terminų reikalavimais ir didėjančiu spaudimu iš verslo pusės sukūrė pavojingą situaciją. Kaip Houser prisiminė: „Mes kūrėme žaidimą apie kaubojų, mirštantį nuo tuberkuliozės, tuo tarpu pats žaidimas atrodė, kad byra per plyšius. Spaudimas buvo milžiniškas.“
Tokio tipo krizė apima ne vien techninius aspektus — ji paliečia kūrybinį procesą, istorijos vystymą, kokybės užtikrinimą (QA), testavimą, ir verslo sprendimų priėmimą. Ilgos iteracijos, nuolatiniai perrašymai ir pasikartojantys bandymai išvystyti žaidimo mechanikas (pvz., ginklų mechanika ir žirgų valdymas) dažnai reiškė, kad prioritetai keitėsi savaitėmis, kartais mėnesiais. Tai iššaukė papildomus kaštus ir poreikį restruktūrizuoti darbo apimtis bei komandinę dinamiką. Be to, atviros pasaulio projektai, kokiu yra Red Dead Redemption 2, reikalauja sudėtingo turinio sinchronizavimo, sceniškumo ir veikėjų interakcijų darbų – tai reiškė daugybę priklausomybių, kurių sutrikimas galėjo turėti grandininį neigiamą efektą.
Kas pakeitė situaciją — komanda ir stebuklas
Priešingai nei galėtų manyti išorinis stebėtojas, Houser neįvardijo vieno stebuklingo sprendimo ar vieno žmogaus, išgelbėjusio žaidimą. Vietoje to jis pagyrė kūrėjus kaip beveik mitinę talentų grupę, kurią sudarė programuotojai, dizaineriai, scenaristai, animatoriai, inžinieriai ir produktų vadovai, susitelkę į bendrą tikslą. Atsigavimas nebuvo vien sėkmės rezultatas — tai buvo kombinacija techniškai pagrįstų sprendimų, kūrybinio problemų sprendimo, drąsos priimti sudėtingus kompromisus ir išskirtinio atkaklumo.
Konkrečiai, sprendimai, kurie pavertė krizę atgimimu, apėmė prioritetų perkėlimą į kritinius žaidimo elementus, spartesnį iteracijų ritmą, griežtesnį kokybės kriterijų taikymą ir glaudesnį tarpdisciplininį bendradarbiavimą. Techniniu lygiu tai reiškė, kad komanda sutelktai dirbo prie branduolinių sistemų (pvz., fizikos variklio optimizavimo, animacijos sintezės, AI elgsenos, ir asset streaming), o menininkai bei pasakojimo komandos kartu su dizaineriais refaktorino turinį taip, kad jis išlaikytų emocinį svorį, bet būtų įgyvendinamas per likusią kūrimo trukmę. Houser apibūdino galutinį produktą kaip „ne ką kita, kaip stebuklą“, pripažindamas, kad be komandos indėlio projektas nebūtų pasiekęs tokio lygio.
Svarbiausi gelbėjimosi ingredientai
- Nepažabotas iteracijų procesas sistemoms, tokioms kaip šaudymo mechanika (gunplay) ir žirgų mechanika, kur testavimas ir tobulinimas vyko cikliškai, kol pasiektas norimas žaidimo jausmas ir patikimumas.
- Gilus įsipareigojimas pasakojimui ir pasaulio kūrimui (worldbuilding), kuris iškėlė projektą aukščiau vien techninių iššūkių — naratyvo prioritetas padėjo nukreipti dizaino sprendimus į prasmingą žaidėjo patirtį.
- Atsakingas ir nuoseklus bendradarbiavimas tarp dizaino, meno ir inžinerijos komandų, leidžiantis poliruoti detales, kurias žaidėjai iki šiol mini kaip unikalius Red Dead Redemption 2 bruožus (pvz., gyvi žirgų judesiai, subtilios animacijos, aplinkos detalumas).
Kodėl Red Dead Redemption 2 vis dar svarbus
2018 metais išleistas Red Dead Redemption 2 vis dar laikomas etalonu naratyvinėms ambicijoms ir techniniam detališkumui AAA klasės žaidimuose. Kritikai ir žaidėjai dažnai mini jo pasakojimą, įsitempusį, gyvą pasaulį ir kruopščią animaciją — ypač žirgų elgseną bei jų sąveiką su aplinka — kaip išskirtines pasiekimo dalis. Žaidimas ne tik pasižymi aukšta vizualine kokybe; jis yra kompleksiškas technologinių sprendimų rinkinys, kuriame susipina animacijos sistemų sintezė, inverse kinematics (IK), root motion, judesių perėmimo mechanikos, taip pat pažangios collision ir ragdoll sistemos. Tokie techniniai sprendimai leidžia žaidimui sukurti įtikinamą ir emocionalią patirtį, kurioje kasdienės smulkmenos (pvz., žirgo reakcija į liūtį ar sniegą, ar rankos prisilietimas prie sėdynės) prisideda prie bendro pasaulio autentiškumo.
Be to, Red Dead Redemption 2 tapo referencine medžiaga kalbant apie žaidimų dizainą: kaip integruoti pagrindinį naratyvą į atvirą pasaulį, kaip tvarkyti šalutines istorijas taip, kad jos palaikytų pagrindinį toną, ir kaip sukurti mechanikas, kurios suteikia žaidėjui laisvę, bet kartu išlaiko istorijos kryptį. Tai yra ypač svarbu žaidimų kūrėjams, planuojantiems didelio masto atviro pasaulio projektus, nes RDR2 demonstruoja, kad kokybiškas naratyvas ir atviras pasaulis gali egzistuoti harmoningai – tačiau reikalauja itin daug resursų ir koordinuoto darbo.
Net ir šiandien pavadinimas kartais sugrįžta į antraštes, kai gerbėjai ir pramonės analitikai svarsto apie next‑gen atnaujinimus, skirtus pagerinti našumą ir pridėti 60 fps režimą moderniosioms konsolėms. Techniniu požiūriu tokio tipo atnaujinimas apima daug aspektų: grafikos optimizaciją, shader optimizacijas, Level of Detail (LOD) sistemų peržiūrą, assetų streaming sistemos tobulinimą, ir galbūt net core engine refaktoringą, kad būtų išnaudotos modernių konsolių aparatinės galimybės. 60 fps režimas reikalauja ne tik greitesnio renderavimo, bet ir animacijos sistemų ir fizikos variklio atnaujinimų, kad būtų išvengta artefaktų ir neprarasta žaidimo estetikos — ypač svarbu scenose, kuriose yra daug NPC, gyvūnų ir dinamiškos aplinkos.
Įsivaizduokite akimirką vėlyvoje kūrimo stadijoje, kai viskas atrodė beviltiška, tačiau maža, bet pasiryžusi grupė kūrėjų sugebėjo surinkti likusius resursus, padaryti sunkius sprendimus ir įvykdyti visapusišką šuolį į priekį. Toks įtampa tarp beveik žlugusio projekto ir galutinės pergalės yra viena iš priežasčių, kodėl žaidimo palikimas atrodo pelnytas: projektas išgyveno suirutę ir iškilo kaip turtingesnė, emocingesnė patirtis milijonams žaidėjų visame pasaulyje.
Dar svarbiau, Houser įžvalgos yra vertinga pamoka visiems, kurie domisi, kaip gimsta dideli žaidimai: tai priminimas, kad kūrybiniai projektai gali būti trapūs, o žmonės, kurie dirba prie jų, dažnai lemia skirtumą tarp žlugimo ir klasikos. Kritinėse situacijose sprendimų priėmimas, aiški komunikacija, prioritetų perskirstymas ir gebėjimas priimti kompromisus yra tokie pat svarbūs kaip ir techninės kompetencijos — ir būtent ši kombinacija padėjo Red Dead Redemption 2 tapti žaidimu, kuris iki šiol mokomas kaip pavyzdys žaidimų industrijoje.
Šaltinis: smarti
Komentarai
Marius
Ar čia rimtai? Houser gal truputį romantizuoja viską, kad reikėtų epinio pasakojimo? Bet jei buvo tiek chaos, kaip pavyko taip suvaldyti.. įdomu.
kodasX
wow, netikėjau kad RDR2 buvo taip arti žlugimo. Skamba kaip tikras kūrėjų epas, jų ištvermė, kompromisai.. liūdna bet ir įkvepia. Kažkiek neramu dėl to tech skolos pėdsako, bet rezultatas matomas.
Palikite komentarą