7 Minutės
Naujausias kameros dvikovos epizodas tarp Vivo X300 Pro ir Samsung Galaxy S25 Ultra sulaukė daug dėmesio. Tipsterio Ice Universe nutekinti šoniniai palyginimai atskleidė, kad Vivo naujas telefoto priartinimo požiūris išsiskyrė — ypač prastame apšvietime ir didesnėse padidinimo reikšmėse. Šios nuotraukų serijos suteikia vertingų įžvalgų apie dabartinę flagmanų fotografijos dinamiką, apjungiant objektyvų konstrukciją, jutiklių architektūrą ir vaizdo apdorojimo grandines.
Kaip Vivo aparatinė įranga ir priartinimo strategija suteikė pranašumą
Vivo X300 serija gavo kelis nuoseklius patobulinimus, tačiau pagrindinis akcentas yra 200 MP Samsung ISOCELL HPB jutiklis, kuris maitina pagrindinę X300 kamerą ir periskopo telefoto modulį X300 Pro modelyje. Toks sprendimas leidžia vienu aparatiniame pakete naudoti didelės raiškos pagrindinį jutiklį ir gerai integruotą periskopo optiką. X300 Pro periskopas, kuriame faktiškai taikomas apytiksliai 3,7x optinis priartinimas, kartu su Vivo vaizdo apdorojimo algoritmais parodė pastebimai švaresnes tekstūras 10x ir 35x priartinimuose, palyginti su Samsung S25 Ultra 3x periskopo dizainu.
 |  |
10x: panašios spalvos, skirtingos detalės
10x artinant iš pirmo žvilgsnio abu telefonai rodė panašią spalvų saturaciją ir bendrą tonų balansą, tačiau giliau nagrinėjant matyti reikšmingi skirtumai. X300 Pro sugebėjo išsaugoti smulkias tekstūras — medžių žieves, akmenų smulkmenas ir tekstilės raštus buvo galima atpažinti aiškiau — ir generavo mažiau triukšmo. Tuo tarpu S25 Ultra tapo labiau pastebimi artefaktai ir grūdėtumas; kai kuriose vietose algoritminis triukšmo slopinimas atsirado kartu su detalumo netekimu. Tai rodo, kad Vivo vaizdo apdorojimo grandinė (įskaitant debajinimą, dekonstrukciją ir detalės atkūrimą) išgauna daugiau realaus, panaudojamo informacijos iš savo priartinimo grandinės, o ne tik pasikliauja „brutaliniu“ jutiklio dydžiu ar vien tik programinio mastelio didinimu.
.avif)
35x: atotrūkis didėja
Padidinus mastelį iki 35x skirtumai tampa labiau ryškūs ir akivaizdūs. Vivo kadrai išlaikė daugiau struktūros — pastatų fasadų detales, toliau esančius objektus ir kontrasto ribas — bei mažiau apdorojimo artefaktų, tokių kaip „marmurinimas“ ar pernelyg sintetinis smulkus vištinimas. S25 Ultra dažniau praranda aiškumą ir vietomis parodo stipresnį triukšmą bei atkūrimo klaidas, kas praktiškai reiškia, kad vartotojai, dažnai fotografuojantys tolimus objektus ar naudodami didelį priartinimą, gali dažniau pasikliauti telefonu, kuris geriau išlaiko struktūrą. Tokiu būdu galiausiai skiriasi ne tik „skenavimo“ gebėjimai, bet ir galutinio vaizdo naudojimo patirtis — leidžia apsispręsti, kurį įrenginį rinktis kasdieniams scenarijams.
Ar tai tik apie jutiklį?
Ne visai. Jutiklio architektūra tikrai svarbi — 200 MP ISOCELL HPB yra reikšmingas techninis žingsnis, suteikiantis didelę pikselių talpą, galimybę taikyti efektyvų pixel binning metodą ir išgauti daugiapakopę informaciją apie sceną. Tačiau programinė įranga yra lygiavertis žaidėjas. Triukšmo mažinimas (noise reduction), detalių rekonstrukcija (detail reconstruction), lokali dinaminio diapazono valdymas (local tone mapping) ir agresyvumas, kuriuo telefonas išlygina ar perdaro tekstūras, stipriai veikia galutinį fotografijos rezultatą. Be to, periskopo konstrukcijos optinės charakteristikos — objektyvo lauko gylis, fokusavimo mechanika ir optinė stabilizacija (OIS) — tiesiogiai koreliuoja su tuo, kiek „protingo“ apdorojimo reikia, kad vaizdas atrodytų natūraliai.
Taip pat reikėtų paminėti, kad yra ribos, kiek senesnės jutiklio ar optikos schemos gali būti patobulintos vien tik „išmaniuoju“ apdorojimu. Tam tikru mastu algoritmai gali atkurti detales ir mažinti triukšmą, bet negali sukurti informacijos, kurios fiziškai nėra užfiksuota. Todėl optimalus rezultatas dažnai priklauso nuo subalansuotos kombinacijos: geros optikos, aukštos raiškos jutiklio, OIS ir išbaigtos programinės apdorojimo grandinės, įskaitant mašininio mokymosi modelius, skirtus priartinimo rekonstrukcijai.
Samsung S25 Ultra vis dar išlaiko aukštesnę kainą ir lieka vienu iš pajėgiausių kamerų turinčių telefonų rinkoje. Tačiau šie nutekinti pavyzdžiai rodo, kad konkurencija sparčiai vejasi. Apie Galaxy S26 Ultra sklinda gandai, kad jame bus tik minimalūs kameros aparatūros pakeitimai ir didesnis dėmesys dirbtinio intelekto varomoms vaizdavimo optimizacijoms, kas gali siaurinti skirtumą — arba suteikti Vivo laisvę dar labiau stiprinti savo sprendimus ir išsiveržti pirmyn.
Ką stebėti toliau
- Visapusiški bandymai ir nepriklausomi apžvalgininkų testai, lyginantys realaus pasaulio priartinimo efektyvumą skirtingomis apšvietimo sąlygomis — nuo ryškaus dienos šviesos iki silpno naktinio apšvietimo.
- Oficialūs X300 Ultra (Vivo aukštesnės klasės tęsinio) testai ir specifikacijų atnaujinimai, kai šis modelis bus pristatytas. Būsimi modeliai gali atnešti didesnį optinį priartinimą, geresnį OIS ar specializuotą periskopo dizainą.
- Išsamūs palyginimai, skirti pagrindinių kamerų dienos metu — tipsterio skelbimo pavyzdžiai taip pat apėmė dienos nuotraukas tarp įprasto X300 ir S25 Ultra, todėl verta įvertinti ne tik telefoto rezultatus, bet ir pagrindinio modulio spalvų mokslo, dinaminio diapazono ir detalių atkūrimo skirtumus.
Fotografams, kurie prioritetą teikia ilgo nuotolio fotografijai, šie pirmieji nutekėjimai primena, kad optika ir vaizdo apdorojimas turi veikti sinchroniškai. Daugelyje situacijų realų skirtumą lemia ne vien tik vienas techninis parametras, o jų derinys — jutiklio rezoliucija, periskopo santykis, optinė stabilizacija, programinės įrangos strategijos ir netgi gamintojo spalvų interpretacijos politika. Todėl galima tikėtis daugiau „shootout“ palyginimų, kai gamintojai tobulins savo sprendimus ir pristatys naujos kartos flagmanus.
Papildomai verta atkreipti dėmesį į kitus svarbius aspektus, kurie nebuvo akcentuoti pradiniuose nutekėjimuose, bet daro įtaką realiai vartotojo patirčiai: baterijos veikimo trukmė esant aktyviam vaizdo apdorojimui, vaizdo įrašų stabilizacija aukštame priartinime, greitis, kuriuo telefonas apdoroja ir išsaugo aukštos raiškos kadrus, bei integracija su debesų paslaugomis ir RAW formato palaikymu. Visi šie elementai kartu nusako, ar įrenginys yra patogus kasdieniam naudojimui kaip „lengvas“ fotoaparatas.
Techniniu požiūriu svarbu pabrėžti, kad 200 MP jutikliai dažnai naudoja pikselių grupavimą (pixel binning), kuris sujungia kelis nedidelius pikselius į vieną didesnį virtualų pikselį, taip pagerindamas jautrumą šviesai ir sumažinant triukšmą prastesnėse šviesos sąlygose. Tuo tarpu telefoto moduliai su periskopine optika leidžia pasiekti didesnį optinį ilginimą nepadidinant telefono storio, tačiau periskopo kokybė priklauso nuo lęšių kokybės, prismačių tikslumo ir mechaninės konstrukcijos stabilumo. Jei gamintojas geba gerai derinti šiuos komponentus su pažangiais apdorojimo algoritmais (pvz., super rezoliucijos rekonstrukcija, multi-frame exposure fusion, AI pagrįstos interpolacijos), rezultatas gali būti labai konkurencingas net prieš žinomas kameras su didesniais primisiniais jutikliais.
Galiausiai svarbu pažymėti vartotojo lūkesčius: ne visi vertina klinikinį pikselių skaičių ar laboratorinį MTF (modulation transfer function) rezultatą. Daugeliui svarbiausia, kaip fotografija atrodo socialiniuose tinkluose, kiek lengva ją redaguoti ir ar mobilus įrenginys leidžia gauti kokybišką rezultatą be sudėtingų nustatymų. Šiuo požiūriu Vivo X300 Pro strategija, orientuota į praktišką priartinimo kokybę ir natūralesnį triukšmo valdymą, gali būti patraukli plačiam vartotojų ratui.
Šaltinis: gizmochina
Komentarai
Marius
Įdomu, ar S26 AI tikrai sumažins skirtumą? Jei ne, Samsung gali prarast poziciją. Ir baterija? šiluma? kaip su video stabilizacija 35x...
atombanga
Na wow, Vivo tikrai nustebino su X300 Pro priartinimu! 10x tvarkingiau, 35x didelis skirtumas, mažiau grūdėjimo ir natūralesnės tekstūros... Bet ar nutekėjimai tikri? lauksiu nepriklausomų testų
Palikite komentarą