7 Minutės
NVIDIA — kadaise neabejotina aukštos klasės dirbtinio intelekto (DI) lustų Kinijos rinkos lyderė, turėjusi maždaug 95% rinkos dalį — dabar praktiškai neturi prieigos prie šios rinkos. Per trumpą laiką rinkos aplinka pasikeitė dėl JAV eksporto apribojimų, Kinijos reguliacinės priežiūros ir intensyvių vietinių investicijų į puslaidininkių pramonę. Šis pokytis ne tik išstūmė užsieninius sprendimus, bet ir paskatino spartesnį vietinių technologijų vystymąsi bei platesnį nacionalinės infrastruktūros stiprinimą.
Atsitiktinis pasitraukimas: eksporto apribojimai ir reguliacinis spaudimas
Nuo 2022 m. JAV uždraudė eksportuoti NVIDIA aukščiausios klasės DI spartintuvus — įskaitant A100, H100 ir H200 — į Kinijos įmones. Nors laikinai buvo leista eksportuoti supaprastintą arba sumažintą modelį H20, Kinijos institucijos inicijavo saugumo vertinimą, kuris veikė kaip pirkėjų atgrasymo priemonė. NVIDIA generalinis direktorius Jensen Huang atvirai konstatavo situaciją: „Šiuo metu mes esame 100 procentų iškritę iš Kinijos,“ teigė jis ankstyvą spalio mėnesį duotame interviu.
Tokio pobūdžio priemonės — iš pradžių atrodžiusios kaip laipsniškas politikos poslinkis — greitai virsta reikšmingu komerciniu iškirpimu. Praktinis rezultatas buvo NVIDIA rinkos dalies Kinijoje žlugimas: tiek infrastruktūros tiekėjai, tiek paslaugų kompanijos ieško alternatyvų siekdami užtikrinti skaičiavimo pajėgumą ir DI projektų tęstinumą. Tai pakeitė tiek techninio diegimo planus, tiek ilgalaikes investicijų strategijas regione.
Eksporto kontrolės ir reguliavimo derinys taip pat pakeitė tiekimo grandinių dinamiką — tiek JAV įmonėms, kurios prarado prieigą prie didelio klientų segmento, tiek Kinijos organizacijoms, kurios turi greitai užpildyti šią spragą. Be to, rizikos valdymo ir atitikimo (compliance) procesai įgavo naują svarbą įmonėse, kurios anksčiau pasitikėjo vienu dominuojančiu tiekėju.
Kinijos atsakas — greitesnis nei daugelis tikėjosi
Užuot laukę ilgiau, Kinijos technologijų lyderiai ir lustų gamintojai paspartino savo planus kurti vietinius DI lustus, paketavimo (packaging) ir klasterizacijos sprendimus. Huawei, kuris jau ilgą laiką investuoja į puslaidininkių sritį, pristatė išplėtotą techninį kelią ir klasterių architektūras, skirtas pakeisti NVIDIA klasės spartintuvus įvairioms programoms — nuo duomenų centrų iki hibridinių debesų. Kitos pagrindinės bendrovės — Alibaba, Tencent, ByteDance ir Baidu — taip pat intensyvina išteklių skyrimą lustų R&D, programinės įrangos optimizacijos ir ekosistemos kūrimo srityse.
- Huawei: skatinamas DI lustų kelias ir naujos klasterizacijos metodikos
- Debesų ir interneto gigantai: integruojami individualūs spartintuvai ir programinės įrangos sluoksniai
- Vietiniai foundry ir startuoliai: mastelis kuriant dizainą ir paketavimą, siekiant sumažinti atotrūkį
Kinijoje jau dirba beveik pusė pasaulio DI tyrėjų. Toks gylus talentų baseinas, kartu su provincijų konkurencija dėl investicijų ir didžiulėmis korporatyvinėmis injekcijomis, smarkiai sutrumpina anksčiau Vakarų tiekėjams palankias laiko linijas. Vietos universitetai, tyrimų institutai ir privatūs centrai glaudžiai bendradarbiauja, kad pagreitintų architektūrų pritaikymą, programinės įrangos optimizaciją (compiler, runtime) ir sistemos integraciją didelės spartos DI darbo krūviams.
Akivaizdu, kad ši reakcija nėra vien tik technologinė: tai politinių sprendimų, regioninių pramonės politikos priemonių ir kapitalo srauto rezultatas. Provinciijų lygio dotacijos, specialios ekonominės zonos ir tikslinės dotacijos puslaidininkių projektams leidžia sparčiau įgyvendinti gamybos pajėgumus bei ekosistemos komponentus (EDA, IP, OSAT ir kt.).
Ką tai reiškia pasaulinei lustų rinkos struktūrai
Trumpalaikis poveikis yra tiek geopolitinis, tiek ekonominis. Analitikai įspėja, kad išstumus NVIDIA iš Kinijos gali padidėti kinijos technologinė savarankiškumas: sutvirtės vietinės tiekimo grandinės, sumažės priklausomybė nuo JAV technologijų ir galbūt pasikeis globalios rinkos dinamika. Tokia tendencija gali sumažinti prieinamų rinkų apimtis Amerikos įmonėms ir apsunkinti vieningos pasaulinės DI aparatūros standarto palaikymą.
Jensen Huang įvardijo politikos sprendimą kaip strateginę klaidą, tvirtindamas, kad China exclusion (Kinijos išskyrimas) gali sulėtinti pasaulinį DI progresą ir netgi atsiliepti amerikietiškiems interesams. Jo argumentas — tarptautinė bendradarbiavimo ekosistema spartina mokslinius atradimus ir optimizacijas, kurios naudai visa pasaulio pramonė. Tačiau politinių sprendimų persvarstymas ar jų sušvelninimas priklausys nuo platesnio diplomatinių ir saugumo diskusijų spektro, kuriame susipina ekonominiai ir strateginiai prioritetai.
Technologiškai tai reiškia, kad konkurencija gali paskatinti diverguojančių architektūrų atsiradimą. Jeigu Kinijos įmonės pradės diegti savo standartus ir API, prietaisų tarpusavio suderinamumas, optimizavimo bibliotekų palaikymas ir mokymo/inferencijos srautų perkėlimas taps sudėtingesnis globaliai. Ilgainiui tai gali lemti regioninius ar net sektorių specifinius aparatūros ir programinės įrangos steko skirtumus.
Kur esame dabar — ir ką stebėti toliau
Šiuo metu NVIDIA nebuvimas Kinijoje atveria erdvę vietinėms alternatyvoms, spartesniam individualių spartintuvų diegimui ir atgimstančiam dėmesio centrui sparčiam gamybos nepriklausomumui. Svarbiausi indikatoriai, kuriuos verta stebėti artimiausiu metu:
- Kinijos pagamintų DI lustų našumas ir realus taikymas palyginti su NVIDIA aparatine įranga — testavimo rezultatai, energijos efektyvumas, inferencijos ir treniravimo spartos palyginimai
- Investicijų srautai į kinijos puslaidininkių startuolius, foundry ir OSAT paslaugas — kapitalo šaltiniai, strateginiai partneriai ir viešieji fonai
- Politikos pasikeitimai tiek JAV, tiek Pekino reguliacinėse gaires: ar atsiras lengvatos, nauji apribojimai arba tarptautinės sutartys, galinčios atverti arba uždaryti rinkos kanalus
Be šių rodiklių, verta stebėti ir papildomus elementus: programinės įrangos bei prieigos sluoksnių suderinamumo iniciatyvos (pvz., bibliotekos, kompiliatoriai, apmokymo rinkiniai), vietinių EDA ir IP blokų vystymąsi bei sistemos integratorių gebėjimą sujungti komponentus į skalę tinkačią didelėms debesų platformoms. Tai lems, ar vietiniai sprendimai bus tik prototipai, ar taps konkurencingomis alternatyvomis didžiųjų duomenų centrų operatoriams.
Svarbu paminėti, kad lustų varžybos nebėra vien tik apie transistorų tankį ar procesorių dažnį. Dabar vis dažniau laimi tie, kurie sugeba pasiūlyti visapusišką sprendimą: aparatūra, žemo lygio programinė įranga, optimizuotos bibliotekos, sistemos integracija ir stabilus tiekimo užnugaris. Šiuo požiūriu, Kinija investuoja į visus šiuos sluoksnius — nuo mokslinių tyrimų iki gamybos linijų ir galutinės paslaugos įgyvendinimo.
Galiausiai, nors lustų lenktynės technologijų ir mastelio prasme visuomet buvo svarbios, dabar vis labiau matome, kad politikos sprendimai ir tiekimo grandinių atsparumas yra lygiai tokie pat reikšmingi. Vyriausybių, pramonės ir mokslinių institucijų veiksmai formuos tai, kaip per artimiausius kelerius metus susiformuos AI infrastruktūros galios balansas.
Stebint šiuos procesus, svarbu atkreipti dėmesį tiek į techninius rodiklius, tiek į verslo modelių pasikeitimus: kurie tiekėjai sugebės pasiūlyti konkurencingą kainos ir našumo santykį, kas taps dominuojančiu ekosistemos žaidėju regionuose, ir kaip tarptautiniai reguliavimo sprendimai įtakoja ilgalaikę inovacijų dinamiką.
Šaltinis: gizmochina
Palikite komentarą