8 Minutės
2024 metais Kinija pasiekė naują automatikos etapą: daugiau nei pusė pasaulyje įdiegtų pramoninių robotų atkeliavo būtent čia. Nuo „tamsių“ gamyklų iki humanoidų, skirtų senjorų priežiūrai, šis robotizacijos šuolis keičia ne tik gamybos procesus, bet ir visuomenės požiūrį į darbą, mokymąsi bei paslaugų teikimą.
Milžiniška skalė: skaičiai, kurie verčia peržiūrėti retoriką
2024 m. Kinija įdiegė maždaug 295 000 pramoninių robotų — tai daugiau nei pusė iš 542 000 naujų robotų pasaulyje, o tai yra apie 9 % augimas palyginti su 2023 m. Tokia plėtra padidino aktyvią Kinijos robotų flotilę iki maždaug 2,03 mln. vienetų, gerokai pranokstant konkurentus: Japoniją (~450 000), Jungtines Valstijas (~400 000) ir Pietų Korėją (~392 000).
Šie robotai nėra žaislai ar vien tik mados objektai. Jie suvirina, juda su sunkiomis detalėmis, atlieka precizinį surinkimą ir pagreitina logistiką. Automatikos sprendimai automobilių, elektronikos ir kitose gamybos šakose tapo tiesioginiu našumo stuburu: mažesnės priklausomybės nuo rankų darbo, didesnis perdirbimo greitis ir stabilumas.
Automatika kaip demografinio spaudimo sprendimas
Robotų bumas Kinijoje sutampa su demografine problema: 2024 m. šalis sumažėjo apie 1,39 mln. gyventojų. Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius verčia įmones ieškoti alternatyvų, kaip išlaikyti gamybos apimtis ir konkurencingumą. Daugelyje sektorių robotizacija suvokiama kaip praktiškas būdas išlaikyti stabilų gamybos tempą, kai darbuotojų trūksta.
Kaip pastebi Tsinghua universiteto profesorius Gao Xudong, rutininius ir pasikartojančius darbus vis dažniau perims automatai, o kūrybiškesnės, sprendimus priimančios ir kompleksiškos funkcijos logiškai išliks žmogaus rankose. Tai atveria diskusiją apie darbo pertvarką: kokią dalį darbų atims robotai, o kokią reikia perorientuoti į aukštesnio lygio įgūdžius.
Perėjimas nuo pirkėjo prie gamintojo: Kinija gamina tai, ką anksčiau tik pirko
Iki neseniai Kinija buvo didžiausia robotų pirkėja — 2024 m. ji tapo ir didžiausia šių įrenginių gamintoja. Vietinė gamyba išaugo nuo 25 % pasaulinės pasiūlos 2023 m. iki maždaug trečdalio 2024-aisiais. Tai reiškia, kad kiniškos tiekimo grandinės pradėjo tiekti kritines dalis: variklius, jutiklius, reduktorius, valdiklius ir specializuotą elektroniką.
Tai sumažina priklausomybę nuo importuotų komponentų ir leidžia gamintojams mažinti kaštus, greičiau iteruoti dizainus ir diegti automatizuotas linijas platesniu mastu. Gamyklų pavyzdžiai – Xiaomi, BYD ir kitos kompanijos — demonstruoja visiško automatizavimo galimybes: jų „tamsios“ gamyklos veikia su minimalia apšvietimo ir žmogiškaisiais poreikiais, o procesai vykdomi nuosekliai ir nepertraukiamai.
Humanoidai: nuo mokslinių tyrimų iki socialinių paslaugų
Robotikos inovacijos Kinijoje neapsiriboja tik pramoniniais robotais. Guangdong provincijoje veikianti kompanija Tiantai Robot 2024 m. gavo užsakymą 10 000 humanoidų, skirtų vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai — aiškus ženklas, kad humanoidai po truputį išeina iš laboratorijų ir žengia į komercinę erdvę.
Humanoidai skiriasi nuo tradicinių robotų tuo, kad jie gali judėti socialinėse aplinkose, bendrauti, padėti kasdienėse priežiūros užduotyse ir atlikti interaktyvias funkcijas. Tokios savybės tampa itin aktualios visuomenėms su senstančia populiacija: humanoidas gali padėti priminti apie vaistus, prižiūrėti fizikinius pratimus ar net užmegzti bendravimą, kuris sumažina vienišumo jausmą.
Praktiniai humanoidų iššūkiai
- Energetinis efektyvumas: judėjimui ir sensoriams reikia daug energijos;
- Saugumas ir patikimumas: reikia užtikrinti, kad robotai reaguotų saugiai ir numatytai;
- Etika ir privatumas: kaip tvarkyti asmens duomenis ir tarpusavio sąveiką;
- Ekonominė prieiga: kaip paversti humanoidus ekonomine galimybe platesnei visuomenei.
Duomenų ir masto efektas: kodėl Kinija turi pranašumą
Masinė robotų diegimo programa sukuria „sraigtinio rato“ efektą: daugiau robotų reiškia daugiau eksploatacinių duomenų — apie gedimus, veikimo modelius, priežiūros poreikius ir vartotojų sąveikas. Šie duomenys, panaudojami AI modeliams ir prognozuojančiai priežiūrai, leidžia vystyti efektyvesnius valdymo algoritmus ir sumažinti neplanuoto neveikimo laikus.
Turint didelę veikiančių robotų bazę, įmonės gali diegti telemetry, automatizuotą diagnostiką ir nuolat tobulinti programinę įrangą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia spartesnę kokybės iteraciją ir mažesnes darbo bei remonto išlaidas vienam vienetui.
Tarptautinės pasekmės: konkurencinė kova ir atsakas
Skaičiai neabejotinai rodo skirtumą: Jungtinės Valstijos 2024 m. įdiegė apie 34 200 robotų — kur kas mažiau nei Kinija. Ekspertai ragina šalis su stipriomis AI programinės įrangos ekosistemomis investuoti daugiau į fizinę robotiką, vietinę gamybą ir darbuotojų rengimą, kad išliktų konkurencingos tiek technologijų, tiek gamybos srityse.
Kinijos sėkmė pramoninėje robotikoje atsiranda dėl koordinuotų investicijų: nuo valstybinės politikos ir infrastruktūros iki tiekimo grandinių optimizavimo ir profesinio mokymo programų. Kitoms šalims kyla klausimas — ar investicijos į automatizaciją, mokslinius tyrimus ir švietimą bus pakankamos, kad užtikrintų konkurencinį atsaką.
Kaip tai veikia vietos rinkas?
Vietos gamintojai, matydami pigesnius ir pažangesnius robotų sprendimus, gali greičiau perkelti dalį gamybos į automatizuotas linijas. Tai mažina produktų kaštus ir didina konkurenciją globaliose tiekimo grandinėse. Tačiau tuo pačiu kyla socialinės ir politinės dilemos apie užimtumą, profesinį perkvalifikavimą ir regioninę gerovę.
Mokymai, įgūdžių trūkumas ir nauja darbo architektūra
Analitikų vertinimu, iki 2030 m. Kinija gali susidurti su maždaug 50 mln. kvalifikuotų „mėlynųjų apykaklių“ trūkumu — darbininkų, kurie moka valdyti, programuoti ir prižiūrėti robotus. Tai reiškia, kad profesinis mokymas, aukštasis mokslas ir įmonių vidiniai perkvalifikavimo projektai taps kertiniais elementais siekiant, kad automatizacija tikrai didintų konkurencingumą, o ne sukurtų naują socialinį atotrūkį.
Vyriausybės ir švietimo institucijos pradeda diegti programas, kurios skatina STEM mokymąsi, robotikos inžineriją ir praktinį mokymą gamyklose. Verslas vis dažniau finansuoja mokymo centrus ir partnerystes su universitetais, kad pažangesniems technologiniams sprendimams užtikrintų reikiamą darbo jėgą.
Darbo rinkos perspektyvos
- Naujos profesijos: robotų operatoriai, automatikos inžinieriai, duomenų analitikai;
- Mokymosi ciklai trumpėja: greitesnis perkvalifikavimas ir moduliniai kursai;
- Hibridinės darbo vietos: žmogaus ir roboto bendradarbiavimas (cobots) vis dažnesnis;
- Regioninis balansavimas: pramonės perkėlimas į veiksmingai mokomus regionus.
Technologinės grandinės ir vietinė komponentų gamyba
Vietinė komponentų gamyba — variklių, jutiklių, reduktorių ir valdiklių — tapo esminiu Kinijos lyderystės elementu. Kai tiekimo grandinė yra lokalizuota, gamintojai gali greičiau reaguoti į paklausos pokyčius ir sumažinti priklausomybę nuo tarptautinių tiekėjų.
Tai taip pat reiškia, kad Kinijos rinkoje atsiranda didesnė vertė iš ankstesnio importuotų technologijų etapo: vietiniai tiekėjai ne tik gamina komponentus, bet ir kurią patentus, integruotus sprendimus bei paslaugas, susijusias su robotikos priežiūra ir duomenų analitika.
Politika, reglamentai ir etika
Masinė automatizacija kelia tiek ekonominius, tiek etiškus klausimus. Valstybės politika turi spręsti kelis kertinius aspektus: darbo rinkos paramą, atsakomybių už automatizuotų sistemų klaidas reglamentavimą, duomenų apsaugą ir robotų saugumo standartus.
Svarbu, kad reguliavimas būtų lankstus ir skatintų inovacijas, bet tuo pačiu apsaugotų visuomeninius interesus. Kitaip tariant, reikia rasti pusiausvyrą tarp spartaus technologinio žingsnio pirmyn ir socialiojo atsako už tuos, kuriems pokyčiai gali būti skausmingi.
Ką reiškia tai pasauliui?
Kinijos dominavimas robotikoje keičia žaidimo taisykles: nuo gamybos vietovių pasirinkimo iki investicinių prioritetų technologijų sektoriuose. Pasaulio ekonomika gali išlošti iš efektyvesnių gamybos grandinių ir pigesnių prekių, tačiau pasekmės darbo rinkoms, regioniniam vystymuisi ir technologijų kontrolei išliks tema, reikalaujanti tarptautinio dialogo.
Galiausiai klausimas lieka atviras: kaip greitai kitos šalys prisitaikys? Ar investicijos į automatizaciją, švietimą ir vietinę gamybą leis joms priartėti prie Kinijos masto ir efektyvumo? Atsakymas priklausys nuo politinių sprendimų, privačių investicijų dydžio ir visuomenės gebėjimo adaptuotis prie technologinių pokyčių.
Dirbtinis intelektas, duomenų analizė, vietinė komponentų gamyba ir profesionalus mokymas — tai keturi kertiniai akmenys, ant kurių statoma Kinijos robotų strategija. Kasmet didėjantys skaičiai rodo, kad ši strategija jau duoda realų poveikį gamybos modeliams ir paslaugoms visame pasaulyje.
Praktiniai patarimai verslams, stebintiems robotizacijos bangą
- Įvertinkite grynąją vertę: investicijos į robotizaciją turi būti pagrįstos aiškiais ROI skaičiavimais;
- Planuokite darbuotojų perkvalifikavimą: statykite mokymo programas ir partnerystes su mokymo įstaigomis;
- Testuokite hibridinius sprendimus: cobots ir žmogaus-roboto sąveika dažnai duoda greitesnį grąžos laiką;
- Investuokite į duomenis: telemetry ir prognozuojamoji priežiūra mažina prastovų laiką;
- Sekite reguliavimą: saugumo ir duomenų apsaugos standartai gali greitai keistis.
Kinijos pavyzdys yra ne vien tik technologinė demonstracija — tai ir pamoka apie tai, kaip koordinuotos investicijos, tiekimo grandinių pertvarkymas bei švietimo iniciatyvos gali kartu pakeisti pramonės ateitį. Sekant šiuos judesius, pasaulis turi progą mokytis ir – jei pasiruošęs – prisijungti prie naujo automatizacijos fazės.
Šaltinis: gizmochina
Palikite komentarą