4 Minutės
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) inicijuotas ir programos Kurk Lietuvai atliktas tyrimas parodė, kad apie 90 % apklaustų institucijų Lietuvoje nėra pasirengusios tinkamai vykdyti priežiūros pagal Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto (DI) aktą. Pagrindinės spragos – praktinių technologinių žinių ir koordinavimo trūkumas. Tai svarbu tiek lietuviams vartotojams, tiek verslui, ypač fintech, sveikatos, saugumo ir transporto sektoriuose, kur DI sprendimų diegimas Lietuvoje ir Vilniuje bei Kaune auga sparčiai.
RRT vaidmuo ir tarpinstitucinė koordinacija
RRT paskirta koordinuojančia rinkos priežiūros institucija. Tačiau DI sprendimai dažnai yra integruotos funkcijos kituose produktuose – pavyzdžiui, automobilių saugos algoritmai, medicinos diagnostikos sistemos arba bankų kreditingumo vertinimo įrankiai. Todėl efektyvi priežiūra reikalauja, kad RRT koordinuotų metodikas, o sektorių institucijos – turėtų praktines kompetencijas vertinti rizikas konkrečiuose sektoriuose.
Praktinė spraga: technologinės kompetencijos
Tyrimas parodė, kad institucijų stipriausia sritis yra Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) išmanymas. Tačiau technologinių žinių trūkumas yra kritinis: daug institucijų neturi darbuotojų su praktine patirtimi DI modeliuose ar kibernetiniame saugume. Dėl to Lietuvoje būtina plėtoti specializuotus mokymus ir kompetencijų centrą.
Ko reikalauja DI aktas ir ką tai reiškia verslui
DI aktas remiasi rizikos logika: kuo didesnė rizika, tuo griežtesnės taisyklės. Europos Komisija vertina, kad didelės rizikos sistemos sudarys apie 5–15 % visų DI sprendimų. Daugumai produktų pakaks skaidrumo reikalavimų, tačiau sistemoms, naudojamoms kritinėje infrastruktūroje, švietime, sveikatos priežiūroje, teisėsaugoje ir finansuose, bus būtini atitikties vertinimai. Lietuvoje tai reiškia papildomus reikalavimus fintech įmonėms Vilniuje ir Kaune, sveikatos technologijų kūrėjams bei transporto sektoriaus integratoriams.
Draudžiami DI sprendimai
Akto nuostatos taip pat uždraudžia kai kurias veiklas ES lygiu: visuomenės elgesio manipuliacijai skirtas DI sistemas, socialinio reitingavimo praktikas, plačiąja prasme taikomą biometrinę identifikaciją realiu laiku viešose vietose (išimtys – labai siaurai apibrėžtos), ir bet kokius DI sprendimus, kurie kelia neproporcingą grėsmę žmogaus teisėms.
Rekomenduojami sprendimai Lietuvoje
Tyrimas siūlo įsteigti nacionalinį DI rinkos priežiūros kompetencijų centrą prie RRT – 3–5 ekspertų komanda, rengsianti metodikas ir teikianti praktinę pagalbą priežiūros institucijoms. Taip pat siūloma sukurti nacionalinę DI mokymų programą, apimančią DI akto pagrindus, duomenų valdymą, kibernetinį saugumą ir pagrindinių teisių apsaugą. Tarpsektorinis bendradarbiavimas su verslu ir akademine bendruomene užtikrintų, kad reguliavimas būtų praktiškas ir pagrįstas mokslu.
Produktų funkcijos, palyginimai ir taikymo scenarijai Lietuvoje
Funkcijos: DI sprendimai Lietuvoje dažnai teikia automatizuotas rekomendacijas, rizikos vertinimus ar realaus laiko stebėjimą. Palyginus su globaliais standartais, Lietuvos rinkos sprendimai yra konkurencingi, tačiau reikalauja stipresnės priežiūros ir testavimo galimybių (reguliacinės smėliadėžės). Privalumai: skaidrumas, didesnis saugumas ir pasitikėjimas vartotojais, kurios tai reiškia mažesnę teisinę riziką verslui. Naudojimo atvejai: bankų kredito scoringas, telemedicinos diagnostika, autonominių transporto priemonių saugos moduliai, viešosios saugos analizė policijos sistemose (su griežtomis teisinėmis sąlygomis).
Rinkos aktualumas
Lietuvos rinka turi palankų inovacijų klimato derinį – jaunų technologijų startuolių ir aukšto lygio IT specialistų. Tačiau, kad DI sprendimai būtų priimami lietuvių vartotojų ir verslo, reikia vieningos priežiūros sistemos, mokymų vietinėms institucijoms ir galimybės testuoti sprendimus reguliuotojų prižiūroje. Inovacijų agentūra kartu su RRT jau kuria tokią smėliadėžę, kuri leis testuoti didelės rizikos sistemas kontroliuojamoje aplinkoje.
Išvados
DI akto įgyvendinimas Lietuvoje – ne tik teisinė užduotis, bet ir technologinis bei organizacinis pokytis. Investicijos į kompetencijas, tarpsektorinį bendradarbiavimą ir reguliacines smėliadėžes yra būtinos, kad Lietuvos rinka taptų patrauklia vieta DI inovacijoms, kuriomis pasitiki ir vartotojai, ir verslas.
Šaltinis: elektronika
Komentarai