Dirbtinio intelekto raida: nuo įrankio iki valdymo partnerio

Dirbtinio intelekto kaita: nuo pagalbininko prie valdymo partnerio

Dirbtinis intelektas (DI) per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė – nuo tyliai veikiančio duomenų analizės asistento jis tapo jėga, keičiančia sveikatos apsaugą, švietimą, verslą ir net valstybės valdymą. Kadaise diskutuota tik fantastikos rėmuose, idėja „DI prezidentas“ šiandien jau kelia praktinius svarstymus. Tobulėjant generatyviam DI, tokiam kaip ChatGPT ar Gemini, ekspertai prognozuoja, kad jau 2032-aisiais DI atliks ypač svarbų vaidmenį priimant administracinius sprendimus ir formuojant viešąją politiką.

Ką programinės įrangos kūrimo dešimtmečiai atskleidė apie neveikiančias sistemas

Kaip ilgametis technologijų sektoriaus atstovas, kūręs programinę įrangą svarbiausiems sektoriams – nuo aviacijos iki finansinių sistemų, supratau, kad nesėkmių priežastys slypi ne paviršiniuose nesklandumuose, o daug gilesniuose sudėtinguose sluoksniuose. Tiesa, DI pranašumas – gebėjimas atpažinti dėsningumus tose painiavos zonose, objektyviai ir duomenimis pagrįstai apdoroti didžiulius informacijos kiekius, kur žmogaus protas pasimeta tarp triukšmo ar subjektyvių įtampos veiksnių.

Kodėl visuomenė turi atsigręžti į DI valdomus sprendimus

Pastarųjų metų tendencijos – išaugęs nepasitikėjimas institucijomis, stringanti demokratija ir netikros žinios – parodė, kad daug lyderystės sprendimų buvo priimta ne remiantis įrodymais, o vadovaujantis emocijomis ar trumpalaikiais interesais. Todėl svarstoma – ar duomenų mokslas ir politikos valdymas suderinus jėgas negalėtų padėti mums priimti protingesnių sprendimų nei tradiciniai politikos mechanizmai?

Žmogaus ir DI lyderystės lygtis: stiprybės ir ribotumai

DI dažnai klaidingai įsivaizduojamas kaip grėsmė ar žmogaus protų pakaitalas. Visgi skirtingai nei žmogus, DI neturi asmeninių siekių, ambicijų ar poreikio pelnyti populiarumą, todėl jis neklaidina ar nekoreguoja faktų savo naudai. Jo stiprybė slypi nuoseklume, objektyvume ir skaidrumoje – ypatybėse, kurios dažnai stokoja šiuolaikinėje politikoje.

Kita vertus, DI stinga empatijos ir moralinio mąstymo – tačiau būtent todėl, tinkamai suprojektuotas ir stebimas žmogaus, DI gali tapti išskirtiniu gerosios valdysenos stiprikliu. Sujungus žmogaus kūrybiškumą ir vertybinius orientyrus su DI analitinėmis galiomis, įgaunamas pranašumas aiškumui ir teisingumui politikos procese.

Vadovavimo permąstymas: AICracy idėjos gimimas

DI neturėtų pakeisti politikų, veikiau jis turėtų veikti kaip papildymo technologija – viešojo sektoriaus vadovų „antrasis pilotas“. „AICracy“ modelyje, DI gali sustiprinti lyderius, siūlydamas tokias funkcijas kaip:

• Įstatymų nelogiškumo ar spragų identifikavimas
• Poveikio skirtingoms visuomenės grupėms prognozavimas
• Resursų paskirstymas pagal realius ir laiku kintančius poreikius
• Skaitmeninio diskurso dezinformacijos ar manipuliacijų nustatymas

Tokioje DI palaikomoje sistemoje žmonės-lyderiai išlieka pagrindiniais sprendimų priėmėjais, remdamiesi DI įžvalgomis diskusijoms formuoti ir galutiniams žingsniams nustatyti. Tai nėra politikos automatizacija, o demokratiškų procesų optimizavimas – esminis būdas pakeisti informacijos pagrįstus sprendimus.

Produkto ypatybės: kuo DI gali praturtinti sprendimų priėmimą?

Pažangiausi DI sprendimai pasižymi gebėjimu apdoroti natūralia kalba pateikiamą informaciją, naudoti numatymo analizę, duomenų gavybą ir realaus laiko anomalijų nustatymą. Šie bruožai leidžia:

• Formuoti politiką remiantis duomenimis ir simuliuoti jos pasekmes
• Nešališkai vertinti sudėtingas teisines bei socialines situacijas
• Greitai aptikti netikras naujienas ir atsirandančias grėsmes
• Kurti skaidrią rekomendacijų audito pėdsaką, didinant atskaitomybę Žmogaus komandoms sunkiai pasiekiama tokia masto, nuoseklumo ir greičio kombinacija, ypač kai informaciją sunku suvaldyti arba kyla konkurenciniai interesai.

Pagrindiniai pranašumai: kodėl valstybės turėtų bendradarbiauti su DI

• Didesnis objektyvumas sprendžiant svarbius klausimus
• Mažesnė politinių nesutarimų ir emocionalių konfliktų įtaka
• Skaidresnė ir lengviau sekama politika sudėtingose aplinkose
• Efektyvesnis viešųjų resursų ir paslaugų paskirstymas

Laikant DI priemone, stiprinančia, o ne keičiančia žmogaus sprendimus, visuomenės gali kurti tvirtesnę ir teisingesnę valdymo sistemą.

Praktiniai taikymai ir poveikis rinkai

Jau dabar valstybės ir organizacijos diegia DI tam, kad:

• Pagreitintų visuomenės sveikatos atsaką (pandemijų modeliavimas, resursų paskirstymas)
• Nustatytų sistemines nelygybes (socialinės paramos paskirstymas)
• Sustiprintų teisingumą teismuose (nuosprendžių analizė, bylų peržiūra)
• Užtikrintų rinkimų patikimumą (sukčiavimo ir melagienų aptikimas)

Nuolat tobulėjant technologijoms ir užtikrinant skaidrumą reguliavime, šių taikymų tik daugės.

Etinio DI valdymo principai

Patirtis rodo esminius principus:

1. DI efektyvumas ir etika priklauso nuo jame įdiegiamų vertybių ir užtikrinamos priežiūros.
2. DI turi būti strateginio aiškumo stiprintuvas, ne intuicijos ar vertybių pakaitalas.
3. Teisingumo įtvirtinimas reikalauja sistemingų, duomenimis pagrįstų veiksmų, o ne vien gerų norų.
4. Moralinė atsakomybė lieka žmogui; DI tarnauja kaip lyderystės stiprinimo įrankis – ne jos atsipalaidavimo forma.

Kryptis iki 2032-ųjų: ko tikėtis?

Pokalbiai su pažangiausiais DI modeliais atskleidžia sutarimą, kad iki 2032 m. DI taps gerokai skaidresnis, atskaitingesnis ir stipriau pabrėšiantis žmogaus vertybes. Vietoj paprasto paieškos ar automatizavimo, ateities DI veiks drauge su valstybėmis, NVO bei bendruomenėmis spręsdamas sunkiausias visuomenės problemas.

Esminis klausimas netaps „Ar DI gali vesti?“, bet „Kodėl valdymas turėtų likti atskirtas nuo technologijų, kurios jau optimizuoja visas kitas sritis?“

Nors 2032-aisiais dar nesulauksime DI prezidento rinkimuose, patikėjimas pažangiomis sistemomis svarbiomis valdysenos užduotimis bus įprasta praktika. DI pagrįsta lyderystė nėra šuolis į nežinią, o būtinas žingsnis sprendžiant šiuolaikinio pasaulio sudėtingus ir greitus iššūkius.