KTU studentai seniems balionams rado naują paskirtį dronams

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai tiria, kaip nebenaudojamus anglies pluošto vandenilio balionus pritaikyti dronų detalėms gaminti. Jaunieji tyrėjai siekia iš brangiai perdirbamos medžiagos sukurti pigesnius, tvaresnius ir Lietuvoje gaminamus komponentus.

KTU Medžiagų fizikos ir nanotechnologijų studijų programos ketvirtakursis Vilius Medika teigia, kad nebetinkamų naudoti anglies pluošto balionų galima įsigyti už kelis šimtus eurų. Tačiau juose esantis anglies pluoštas gali būti vertingesnis už patį balioną.

„Anglies pluoštas yra itin tvirta ir lengva medžiaga, kurios gamyba brangiai kainuoja. Iš vieno panaudoto baliono būtų galima išgauti anglies pluošto, kurio vertė viršytų tūkstantį eurų“, – sako V. Medika.

Anglies pluoštą pritaikytų dronų detalėms

Idėją panaudoti senus anglies pluošto balionus pasiūlė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas dr. Benas Gabrielius Urbonavičius. KTU „YOUNG_Lab“ pradedančiųjų tyrėjų prototipavimo centre dirbančiai studentų komandai jis padėjo ieškoti būdų, kaip išgauti vertingą medžiagą ir pritaikyti ją naujiems gaminiams.

Konkreti panaudojimo kryptis išryškėjo studentams dirbant KTU „M-Lab“ laboratorijoje, kur jie susidūrė su dronų gamybos ir remonto darbais. Pasak studentų, sukurta technologija ateityje galėtų leisti Lietuvos kariuomenei dronų detales gaminti šalies viduje, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir gamybos išlaidas.

„Mūsų kuriama technologija galėtų padėti Lietuvos kariuomenei dronų detales gaminti čia, Lietuvoje. Tai leistų mažinti gamybos išlaidas, priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir kartu skatintų vietos ekonomiką“, – teigia V. Medika.

Vieno baliono medžiagos pakaktų dešimčiai korpusų

Praktinių bandymų metu studentai nustatė, kad tvirtą anglies pluošto balioną galima išardyti ir supjaustyti mažesnėmis dalimis naudojant įprastus medienos apdirbimo įrankius. Vis dėlto daugiausia laiko pareikalavo tolesnis medžiagos paruošimas: ją reikėjo nušlifuoti ir apdirbti frezavimo staklėmis, kad būtų galima pagaminti konkrečios formos dronų komponentus.

Komanda turėjo dvejas skirtingo dydžio frezavimo stakles. Mažesnės, maždaug nešiojamojo kompiuterio dydžio, veikė lėčiau, tačiau jomis buvo paprasčiau naudotis. Didesnės savo dydžiu prilygo lengvajam automobiliui, bet buvo sudėtingesnės ir brangesnės eksploatuoti. Todėl studentai pasirinko mažesnes stakles ir prie jų kasdien praleisdavo po kelias valandas.

Pirminiai skaičiavimai rodo, kad toks anglies pluošto panaudojimas gali būti ekonomiškai patrauklus. Maždaug 100–200 eurų kainuojantis panaudotas balionas galėtų suteikti pakankamai žaliavos detalėms, reikalingoms iki dešimties dronų korpusų pagaminti.

„Vieno tokio korpuso pardavimo kaina galėtų siekti apie 100 eurų. Vadinasi, iš palyginti nebrangiai įsigyto panaudoto baliono būtų galima pagaminti gerokai didesnės vertės komponentus“, – sako V. Medika.