„Anthropic“ inžinierius Edi Othmani viešame įraše perspėjo, kad pernelyg didelės protinės veiklos dalies patikėjimas dirbtiniam intelektui gali pamažu silpninti kritinio mąstymo įgūdžius. Jo teigimu, pavojų kelia ne patys įrankiai, o žmonių polinkis priimti DI pateiktus rezultatus jų kritiškai neįvertinus.

Othmani rašo, kad plačiai naudojami DI agentai jau pakeitė jo programavimo darbo eigą: naudodamasis šiais įrankiais jis atlieka didelę dalį kasdienių užduočių, todėl lieka mažiau progų problemas spręsti savarankiškai. „Įgūdžiai, kurių nebenaudojate, nyksta, tikriausiai greičiau, nei manote“, – rašė jis.

Kognityvinė skola programuojant

Othmani neprieštarauja DI agentų naudojimui programavimo projektuose. Jam nerimą kelia tai, kad nors šie įrankiai gali būti naudingi, programuotojai turi ir toliau remtis savo vertinimu bei nepriimti sugeneruotų rezultatų kaip galutinių. Jis pabrėžia, kad galutinė atsakomybė visada tenka žmogui. „Nesvarbu, kiek padėjo DI, žmogus turi prisiimti atsakomybę už atliktą darbą.“

Šį procesą jis apibūdina kaip kognityvinės skolos formą, kai pamažu atitolstama nuo kruopštaus peržiūrėjimo. „Pirmąjį atsakymą perskaitote atidžiai, todėl kitą jau peržvelgiate greičiau. Vėlesnį atsakymą tikrinate tik pagal bendrą jo struktūrą. Tuomet kas nors paklausia apie kodo eilutę, o jūs net negalite jos paaiškinti, net padedami savo DI agento... Taip kaupiasi kognityvinė skola“, – rašė jis.

Praktinės apsaugos priemonės

Kad išvengtų tokios skolos kaupimosi, Othmani rekomenduoja kelias konkrečias praktikas: nuolat lavinti pagrindinius įgūdžius, prieš kreipiantis pagalbos į DI pirmiausia patiems suformuluoti ir išplėtoti idėjas, atidžiai vertinti sugeneruotą turinį bei įsitikinti, kad suprantate šių įrankių priimamų sprendimų logiką. Jo manymu, tai sąmoningas pasirinkimas: tobulėjant DI kai kurie žmogaus gebėjimai gali silpnėti, tačiau žmonės turėtų patys nuspręsti, kurių įgūdžių atsisakyti, užuot juos praradę savaime.