Lietuviškas lazeris pirmąkart perdavė duomenis į Žemę

Bendrovės „Astrolight“ sukurtas lazerinio ryšio įrenginys iš orbitoje skriejančio palydovo į antžeminę stotį Graikijoje perduoda duomenis 1 Gb/s sparta. Stotį bendrovė nuotoliniu būdu valdo iš Lietuvos, todėl ryšio sistema veikia be vietoje esančių inžinierių.

„Astrolight“ pranešė, kad tai pirmas kartas, kai kosmose panaudota lietuviška lazerinio ryšio technologija. Ryšys užmegztas tarp šį pavasarį į kosmosą iškelto lazerinio siųstuvo ATLAS-1 ir optinio ryšio stoties OGS-2.5, įrengtos Cholomonto observatorijoje Graikijoje.

Ryšys veikia savarankiškai

ATLAS-1 skrieja Atėnų nacionalinio ir Kapodistrijos universiteto sukurtame nanopalydove ERMIS–3. Duomenys siunčiami į „Astrolight“ valdomą OGS-2.5 stotį. Apie bandymų rezultatus bendrovė paskelbė kartu su Atėnų nacionaliniu ir Kapodistrijos universitetu bei Salonikų Aristotelio universitetu.

Ryšį pavyko užmegzti vos palydovui praskridus virš stoties. Per trečiąjį praskridimą sistemos jau veikė visiškai savarankiškai, pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį. Šiuo metu duomenys siunčiami du kartus per dieną.

ATLAS-1 šiuo metu perduoda duomenis 1 gigabito per sekundę sparta – panašiu greičiu kaip spartus namų šviesolaidinis internetas. Sistema gali veikti ir dešimt kartų sparčiau.

„Palydovas skrieja daugiau nei septynių kilometrų per sekundę greičiu, o mes jo lazerio spinduliu turime pataikyti į teleskopą Graikijos kalnuose. Visa tai valdome iš Lietuvos, be vietoje esančių inžinierių“, – teigia „Astrolight“ technologijų vadovas Dalius Petrulionis.

Lazerinis ryšys atsparesnis radijo trikdžiams

Dauguma palydovų duomenis į Žemę vis dar siunčia radijo bangomis. Jos sklinda plačiai, todėl tokį ryšį lengviau aptikti, užslopinti ar perimti. „Astrolight“ nurodo, kad per pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvos pilotai pranešė apie daugiau nei 300 atvejų, kai šalies oro erdvėje buvo trikdomas GPS signalas.

Lazerinis ryšys duomenis perduoda siauru, akiai nematomu spinduliu. Radijo trikdžiai jam neturi įtakos, o tokį signalą perimti labai sunku. Bendrovė taip pat teigia, kad lazeriu duomenys keliauja šimtus kartų sparčiau.

„Astrolight“ vadovas ir bendraįkūrėjas Laurynas Mačiulis sako, kad daugėjant elektroninės kovos ir sabotažo atakų palydovinis ryšys tampa kritiškai svarbus. Jo teigimu, Lietuvai ir Europai reikia technologijos, kurios nebūtų įmanoma užslopinti ir kuri nepriklausytų nuo vieno kabelio ar tiekėjo.

Pasitelkdama ATLAS-1 ir OGS-2.5 išbandytą technologiją, bendrovė toliau plečia ryšio tarp kosmoso ir Žemės infrastruktūrą. Kartu su Europos kosmoso agentūra ji stato dar vieną optinio ryšio stotį Grenlandijoje.

„Astrolight“ taip pat kuria tris naujos kartos kosminio lazerinio ryšio įrenginius: ATLAS-2, ATLAS-X-MINI ir ATLAS-X. Pirmųjų dviejų kvalifikacinius bandymus planuojama baigti dar šiemet. Sparčiausias ATLAS-X galės perduoti duomenis iki 400 Gb/s sparta, o jo eksploataciją EKA projekte „HydRON“ planuojama pradėti 2028–2029 metais.